Sociologija

Paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose

Ugnė Paluckaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė

Paauglių aktyvumas įvairiose medijose paskatino mokslininkus labiau įsitraukti į tyrimus, analizuojančius jaunų žmonių elgesį socialiniuose tinkluose, įskaitant savęs atskleidimą tiek žodine, tiek ir nežodine forma bei tokį elgesį paaiškinančius psichologinius ir socialinius veiksnius ir patį sprendimo atsiskleisti arba ne mechanizmą. Ši monografija tyrinėja 12-17 metų amžiaus Lietuvos paauglių savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose, parodant dvi tokio elgesio formas – neutralų ir probleminį atsiskleidimą, jas prognozuojančius psichologinius, socialinius ir konteksto veiksnius bei emocijų svarbą priimant sprendimą atsiskleisti.

Subkultūra: fenomenas ir modernumas

Egidija Ramanauskaitė

Remiantis autorės ir jos studentų sukaupta medžiaga bei Vakarų subkultūras tyrinėjusių autorių darbais, monografijoje aptariamos Lietuvos modernių subkultūrinių bendrijų ištakos nuo 7-ojo dešimtmečio, išsamiai nagrinėjama XX a. pabaigos bendrijų pasaulėžiūra ir saviraiška, analizuojami jų identiteto ir autentiškos kultūrinės aplinkos formavimo ypatumai. Lietuvos subkultūrinių bendrijų fenomenas analizuojamas Vakarų vėlyvojo modernumo kultūros kontekste, aptariamas jo poveikis kultūros raidai. Knyga skiriama etnologams, kultūrinės antropologijos specialistams, kultūros istorikams ir socialinių mokslų atstovams.

Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje: socialinis kontekstas ir vyrų patirtys

Daumantas Stumbrys

Monografijoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje: socialinis kontekstas ir vyrų patirtys“ pristatytas kokybinis tyrimas apie žalingą alkoholio vartojimo kultūrą ir jos pasekmes Lietuvoje. Monografijoje atsispindi du skirtingų mokslų požiūriai į nagrinėjamą vyrų alkoholio vartojimo problemą. Vienas požiūris yra sociologinis, juo remiantys vyrų gyvenimo istorijomis ir ekspertų įžvalgomis pasakojama kaip susiformuoja žalingos alkoholio vartojimo praktikos. Kitas požiūris yra visuomenės sveikatos. Juo remiantis yra analizuojami reprezentatyvūs kitų tyrimų duomenys apie alkoholio vartojimo žalą Lietuvoje.

Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje

Milda Ališauskienė

Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos yra jos neatsiejama dalis. Mokslo monografijoje siekiama atskleisti religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykius šiuolaikinėje Lietuvoje pasitelkiant socioistorinę perspektyvą bei taikant sociologinę analizę. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika. Monografija bus naudinga visiems besidomintiems šiuolaikiniais religijų tyrimais – tyrėjams ir studentams, o taip pat religijos politikos formuotojams bei tiems, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia šios politikos priemonės.

Universiteto darbuotojų psichologinė gerovė

Aurelija Stelmokienė, Giedrė Genevičiūtė-Janonė, Kristina Kovalčikienė, Loreta Gustainienė

Monografijoje siekiama platesnio ir gilesnio supratimo apie universiteto darbuotojų psichologinę gerovę. Remiantis moksline literatūra ir empirinio tyrimo duomenimis, siekiama identifikuoti su darbu susijusius rizikos ir saugos veiksnius bei asmeninius išteklius, turinčius didžiausią reikšmę universiteto darbuotojų psichologinei gerovei. Taigi, pagrindinis monografijos tikslas – sukonstruoti universiteto darbuotojų psichologinės gerovės integruotą modelį, pasitelkiant esamas psichologinės gerovės teorines perspektyvas (eudemoninę ir hedoninę) bei Darbo reikalavimų – išteklių modelį papildant naujais asmeniniais ištekliais (trimis pagrindiniais psichologiniais poreikiais pagal Pagrindinių psichologinių poreikių teoriją) bei empiriškai patikrinti modelyje aprašomus ryšius, remiantis tiek į kintamąjį, tiek į asmenį orientuotu požiūriu.

„Pati kalta?“ Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje

Sigita Černevičiūtė, Monika Kareniauskaitė

Monografijoje analizuojama smurto prieš moteris formų ir socialinių praktikų visuma XX a. Lietuvoje, siekiama paaiškinti šio fenomeno priežastis, veiksnius ir kilmę. Ikimodernioje visuomenėje moteris buvo ekonomiškai, teisiškai ir tradiciškai priklausoma nuo vyro, o smurtas prieš moterį – dažnas patriarchalinės visuomenės reiškinys. Tarpukario Lietuvoje smurto prieš moteris samprata mažai tepasikeitė. Nedarnioje šeimoje smurtas laikytas privačiu šeimos reikalu. Moterys retai kreipdavosi į teisėsaugą dėl patirtų sužalojimų, o išdrįsusios skųstis policijai smurto aukos teismo dažnai nesulaukdavo ir dar iki jo atleisdavo smurtautojui. Seksualinio smurto atveju, įstatymuose neakcentuotas moters sutikimas lytiniams santykiams sudarė sąlygas teisines normas interpretuoti gana plačiai ir išžaginimo bylose reikalauti įrodymų, kad aukų garsiai ir aiškiai priešinosi užpuolikui. Atsakomybės už nusikaltimą perkėlimas aukai ją (ne)tiesiogiai kaltino dėl patirto smurto. Smurtas prieš moteris gausiai pasireiškė ir sovietinės bei nacistinės okupacijos metais, o Holokausto metu masiniai nusikaltimai prieš žydes moteris, merginas ir mergaites turėjo aiškų genocidinį pobūdį. Sovietinė smurto prieš moteris realybė atspindėjo gilią prarają tarp ideologijos konstruojamos teorinės lyčių lygybės ir tikro moters gyvenimo. Kaip ir tarpukariu, nenyko suvokimas, jog patirti smurtą artimoje aplinkoje yra moters, šeimos gėda ir negarbė. Be to, nebuvo ir įstatymų ar praktikų, galėjusių atriboti smurtautoją nuo aukos. Baudžiamojo persekiojimo sistema sovietmečiu buvo linkusi neregistruoti smurto prieš moteris nusikaltimų ir nekelti su juo susijusių bylų, nebent atvejis būdavo lengvai ištiriamas ar pasibaigdavo itin rimtomis pasekmėmis, pavyzdžiui, aukos mirtimi. Tiek sovietinės baudžiamojo persekiojimo sistemos darbuotojai, tiek visuomenė, kitos moterys ar net pačios aukos linko – tiesiogiai arba ne – kaltinti moterį dėl prieš ją įvykdyto smurtinio nusikaltimo, neva ji esanti „pati kalta“.

Energetinio saugumo sociologija: teorija ir praktika

Vylius Leonavičius, Dainius Genys

Šioje monografijoje pagrindinį dėmesį skiriame visuomenės energetinio saugumo
suvokimui įvairių rizikos sociologijos teorijų požiūriu. Nedetalizuojant energetinio
saugumo ir energetikos sistemos veiksnių, kurie apibrėžiami vėliau, saugumizacijos, galima teigti, kad energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą. Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes. Sociologijos teorijos ne tik leidžia analizuoti įvairių visuomenės gyvenimo sričių procesus ir reiškinius, bet gali padėti tipologizuoti socialinį reiškinį bei visuomenę,
kurioje šis reiškinys yra tiriamas. Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.

Europos socialinis tyrimas ir Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai

Aurelija Stelmokienė; Ligita Šarkutė, Gintarė Vaznonienė

Šiame informaciniame leidinyje, skirtame politikos formuotojams, yra pristatomas Europos Socialinis Tyrimas (toliau EST) bei vienas iš jo tikslų – pasiūlyti patikimus šalių pažangos rodiklius, pagrįstus Europos valstybių gyventojų požiūriu į esminius savo visuomenių aspektus. Detaliai aprašomi EST pagrindu identifikuoti Lietuvos nacionaliniai pažangos rodikliai bei jų sąsajos su pagrindiniais aktualiais strateginio planavimo dokumentais Lietuvoje. 3 visuomenės gerovės kryptis – visuomenės viziją, socialinę integraciją ir sistemų integraciją – reprezentuojantys rodikliai siūlomi vertinti EST nuolatinio klausimyno modulio konkrečiais klausimais iš žmogiškųjų vertybių, subjektyvios gerovės, socialinės atskirties, politikos ir socialinio pasitikėjimo temų. Lietuvos mokslininkų išskirti nacionaliniai pažangos rodikliai palyginti su kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiais. Galiausiai, aptartas EST duomenų, vertingų priimant ir įgyvendinant įrodymais pagrįstus viešojo valdymo sprendimus, prieinamumas.

Hibridinė sovietinio laikotarpio visuomenės modernizacija

Vylius Leonavičius, Apolonijus Žilys, Giedrė Baltrušaitytė

Monografijoje analizuojamas Lietuvos visuomenės modernizacijos procesas vėlyvojo (1964–1985) sovietmečio ir pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikotarpis, kuomet vyko radikaliausi visuomenės kaitos procesai. Monografijoje buvo tirtos trys visuomenės gyvenimo sritys – žemės ūkio, sveikatos priežiūros sistemos ir urbanizacijos. Taikant daugiariopos, susipynusios, hibridinės ir t. t. modernybės teorijas bei struktūrinę ir socialinio veikėjo teorines socialinės tikrovės aiškinimo prieigas, monografijoje analizuojamos trijų visuomenės gyvenimo sričių vėlyvojo sovietmečio ir posovietmečio pirmojo dešimtmečio laikotarpio raidos pasirinkimo socialiniai veiksniai – struktūrinės sąlygos ir veikėjų sprendimai. Tyrime buvo taikyti dokumentų ir publikuotų užsienio ir Lietuvos autorių tekstų analizės bei interviu metodai.

Šeimos ir nelygybių tyrimas. Skalių vadovas

Aušra Maslauskaitė, Ernesta Platūkytė, Ieva Dryžaitė, Rasa Indriliūnaitė

Leidinio anotacija: Leidinyje pristatoma sociologinio „Šeimų ir nelygybių tyrimo“ (toliau – ŠNT) klausimyno skalių bendroji ir techninė informacija. ŠNT yra sudėtinė projekto „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“ dalis. Projektas įgyvendintas laimėjus konkursinį Lietuvos mokslo tarybos finansavimą pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0020).

Šeimų ir nelygybių tyrimas. Pagrindiniai tyrimo duomenys

Marė Baublytė, Aušra Maslauskaitė

Leidinyje pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socio-ekonomines charakteristikas. Leidinio tikslas – tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis.

Lietuvių jaunimas Jungtinėje Karalystėje: grįžimo į Lietuvą nuostatos

Marija Antanavičiūtė, Ingrida Celešiūtė, Ilona Strumickienė, Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis

Studijoje Lietuvių jaunimo Jungtinėje Karalystėje grįžimo į Lietuvą nuostatos tiriamos pasitelkiant fokusuotų grupių interviu metodą. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai ir valstybės grįžtamosios migracijos politikos priemonės skatina, ir kas sulaiko nuo grįžimo į Lietuvą. Studijoje taip pat analizuojamas Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo požiūris į melagingas naujienas ir jų įtaką sprendimui sugrįžti.

Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos

Vytis Čiubrinskas

Mokomojoje knygoje nagrinėjama antropologijos, palyginti naujo ir sparčiai kintančio mokslo, svarbiausios teorijos, metodai ir sąvokos. Šiandieninė socialinė ir kultūrinė antropologija, neretai priartėjanti prie sociologijos, vis dėlto metodologiškai išlieka savarankiškas, žmonių įvairovę – bendruomenes, kultūras ir visuomenes studijuojantis mokslas. Autorius daug dėmesio skiria antropologijos ginamai teisei į kultūrų skirtingumą, savitumą, kitoniškumą, pastangoms įvertinti žmonių giluminius ryšius – bendruomeniškumą, kolektyvinės tapatybės pripažinimą ir palaikymą.

Tautinio / pilietinio identiteto reprezentacija ir formavimas šiandien

Autorių kolektyvas

Šios knygos tikslas – atskleisti tautinio ir pilietinio identiteto klausimų spektrą ir į šiandienos pasaulio situaciją pažvelgti skirtingais aspektais – literatūrologų, istorikų, pedagogų, menotyrininkų ar kultūrologų akimis. Humanitarų pastangos dar kartą atsigręžti į skubančio žmogaus savijautą vienodėjančiame pasaulyje įrodo tapatumo klausimų gyvybingumą, o mokslininkų išvados ir apibendrinimai, aprėpiantys identiteto koncepcijas nuo XVI a. iki mūsų dienų, iliustruoja tapatumo ir pilietiškumo paieškų svarbą.
________________________________________

Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija

Vytis Čiubrinskas, Darius Daukšas, Jolanta Kuznecovienė, Liutauras Labanauskas, Meilutė Taljūnaitė

Globalizacijos sąlygomis emigrantai, valstybių paribių gyventojai ir tautinės mažumos patiria iššūkį tapatintis tik su viena nacionaline valstybe. Šioje studijoje sociologinių ir antropologinių tyrimų pagrindu siekiama atsakyti į klausimą, kaip kinta jaunų Lietuvos piliečių ir lietuviakilmių asmenų, gyvenančių Čikagoje, Londone, Punske, Šalčininkuose, Klaipėdoje ir Visagine, identitetas. Knygos teorinę ašį sudaro valstybės, transnacionalizmo, etniškumo ir kosmopolitizmo konceptualizavimas iš sociologijos ir socialinės antropologijos perspektyvų pabrėžiant valstybės ir nacionalinio identiteto de-teritorializacijos ir fragmentacijos aspektus. Empirinėje studijos dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip yra patiriamos etninio ir pilietinio identiteto transformacijos ir kaip vyksta jų fragmentacija. / This volume (Transnationalism and the Fragmentation of National Identity) is a result of the research project “The Impact of Globalization and Transnationalism on the Fragmentation of the State and National Identity in Ethnic / National Minority, Borderland and Diasporic Cases,” which was funded by the Lithuanian Research Council and conducted between the years 2012–2014 at the Center for Social Anthropology at Vytautas Magnus University in cooperation with the researchers at the Lithuanian Social Research Center and at the Lithuanian Institute of History. The project focused on the young generation (born in late 1980s – early 1990s) of Lithuanian citizens and / or persons of Lithuanian background in ethnic / national minority, borderland, and diasporic cases and aimed to investigate the impact of fragmentation caused by globalization and transnationalism on their sense of national belonging.

Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų kursinio ir baigiamojo darbų rengimo ir praktikos atlikimo metodiniai nurodymai

Giedrė Baltrušaitytė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Aušra Rimaitė

Metodinėje priemonėje pateikiami nurodymai, skirti Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų studentams rengti kursinį ir bakalauro darbus. Pristatomi kursinio ir bakalauro darbo tikslo ir uždavinių formulavimo, kalbos, darbo struktūros ir apipavidalinimo reikalavimai. Taip pat metodinėje priemonėje pateikiami nurodymai studentų praktikos organizavimui (Specialybės praktikai Nr. 1 ir Specialybės praktikai Nr. 2). Supažindinama su bakalauro praktikos organizavimo ir vykdymo metodika, reikalavimais praktikos institucijai, praktikos vadovui universitete ir praktikos organizacijoje, nurodoma, kaip parengti praktikos sutartį, ataskaitą ir dienoraštį

Lyčių politika ir gimstamumo ateitis

Jurga Bučaitė-Vilkė, Giedrė Purvaneckienė, Raimundas Vaitkevičius, Artūras Tereškinas

Remiantis sociologinio tyrimo „Lyčių (ne)lygybė, viešoji politika ir gimstamumo ateitis Lietuvoje“ rezultatais, monografijoje aptariami lyčių lygybės ir nelygybės sąsajų su šalies gyventojų prokreacine elgsena klausimai. Žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, knygoje nagrinėjamos moterų ir vyrų šeimos gyvenimo bei darbo derinimo įtampos ir jų įtaka prokreaciniams ketinimams, analizuojama tarpasmeninių šeimos santykių kaita, lyčių sistemos socialinės kaitos ypatumai ir įvairios lyčių nelygybės apraiškos, vertinamas šeimai palankios politikos ir lyčių lygybės ryšys Lietuvoje bei kitose Europos šalyse.

Socialinės teorijos ir tyrimų metodai

Rasa Baločkaitė, Kristina Juraitė

Ši mokymo priemonė skirta socialinių ir humanitarinių mokslų studentams susipažinti su klasikinėmis ir šiuolaikinėmis sociologijos teorijomis, suvokti socialinio tyrimo ir empirinių metodų taikymo principus.

Sociologijos teorijos

Vylius Leonavičius, Zenonas Norkus, Artūras Tereškinas

Vadovėlyje pristatomos svarbiausios XIX a. ir XX a. moderniosios sociologijos teorijos (A. Comte'o, K. Marxo, H. Spencerio), moderniosios sociologijos klasikai (E. Durkheimas, M. Weberis, G. Meadas, H. Cooley'is, G. Simmelis), moderniosios sociologijos kryptys (struktūrinis funkcionalizmas, neofunkcionalizmas, konflikto ir kritinė teorijos, simbolinis interakcionizmas, etnometodologija, dramaturginė teorija, racionalaus pasirinkimo prieiga, tinklaveikos ir mainų teorija), vėlyvosios modernybės teorijos (J. Habermasas, A. Giddensas) bei postmodernios teorijos. Supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis ir aptariami svarbiausi terminai. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems sociologiją.

Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos

Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Nijolė Večkienė

Mokymo knygoje skaitytojas supažindinamas su socialine gerontologija, visuomenės ir žmogaus senėjimą nagrinėjančia mokslo sritimi. Įvairių sričių atstovai, susibūrę į bendrą knygos autorių grupę, išsamiai apžvelgia šiuolaikinių užsienio ir lietuvių autorių šaltinius. Knyga skirta sveikatos, švietimo, politikos bei socialinėje srityse dirbantiems praktikams ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose.

Jaunimas ir būstas Lietuvoje: skirtingos galimybės, trajektorijos ir iššūkiai

Rūta Brazienė, Apolonijus Žilys, Rasa Indriliūnaitė, Inga Mikutavičienė

Mokslo monografijoje „Jaunimas ir būstas Lietuvoje: skirtingos galimybės, trajektorijos ir iššūkiai“ atskleidžiamos jaunimo būstu apsirūpinimo galimybės ir jaunimo situacija Lietuvos liberalios būsto politikos kontekste, bei identifikuojami būsto deprivacijos ir būsto politikos struktūriniai trukdžiai jaunimo grupės atžvilgiu būti mobiliais būsto sektoriaus hierarchijoje. Tokios problemos kaip ribotas būsto prieinamumas, adekvataus nuomojamo būsto ir savarankiško gyvenimo starto, išsikraustant iš tėvų būsto, galimybių trūkumas, augančios būsto kainos dinamiškoje būsto rinkoje, ribotas finansinis adekvataus būsto pasiekiamumas – reikšmingai sąlygoja jaunimo apsirūpinimu būstu situaciją Lietuvoje. Autoriai pristato kaip Lietuvoje gerovės valstybės santykis su būsto sektoriumi bei būsto sektoriaus liberalėjimo procesais kelia neapibrėžtumus ir rizikas jaunimo grupei, bei dabartinė būsto politikos ir jaunimo situacija būsto sektoriuje nagrinėjama posocialistinių Rytų ir Vidurio Europos šalių kontekste. Lietuvoje egzistuojantis būsto politikos modelis sudaro nevienodas galimybes Lietuvos jaunimui apsirūpinti būstu, valstybė menkai reguliuoja būsto sektorių, o parama įsigyjant / nuomojant būstą skiriama tik pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms. Būsto politikos kontekste jaunimas nėra pakankamai prioretizuojama grupė, vykdoma būsto politika jaunimo grupės atžvilgiu yra neefektyvi ir nesudaro palankių prielaidų jaunimui įsigyti būstą. Šioje mokslo monografijoje būsto politikos analizė diferencijuojama pagal būsto valdos statusą: jaunimas, gyvenantis privačiame būste, nuomojame ir socialiniame būste. Monografijos dauguma skyrių yra grįsti empirinių tyrimų metodologija ir duomenų analize, integruojant tiek kiekybinę, tiek kokybinę metodologijas. Anketinės apklausos (kaip kiekybinės metodologijos dalis) ir giluminiai interviu (kaip kokybinės metodologijos) su 18-35 metų Lietuvos jaunais ir jaunais suaugusiais asmenimis analizė parodė Lietuvos jaunimo situacijos neapibrėžtumus būsto sektoriuje ir kaip pats jaunimas vertina dabartinę Lietuvos būsto politiką, būsto rinką ir savo būsto apsirūpinimo situaciją ir galimybes.

Sociologija ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugų vartotojas

Vylius Leonavičius, Giedrė Baltrušaitytė, Ingrida Naujokaitė

Kolektyvinėje monografijoje nagrinėjama viena svarbiausių sveikatos ir medicinos sociologijos temų – paciento ir mediko santykiai sveikatos priežiūros sistemoje. Daugiausiai dėmesio skiriama pirminės sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių medikų – bendrosios praktikos ir psichikos sveikatos centrų specialistų darbo apibūdinimui. Monografija skirta sociologams, medikams ir visiems, besidomintiems sveikatos ir visuomenės raidos klausimais.

Democracy, Citizenship and Universities

Editors: Marie-Louise Sanden, Arnas Zdanevičius

This book is one of the results of CIVICUS which is a research project supported by the European Commission under the Leonardo da Vinci community and Vocational Training Action Programme. The CIVICUS project has come to an end in 2007 and intends to summarise the different ideas explored in the project with the help of this book. / Ši knyga yra vienas iš rezultatų, gautų atlikus tyrimų projektą CIVICUS, kurį rėmė Europos Komisija per Leonardo da Vinči bendriją ir Profesinio mokymo veiksmų programą. Projektas CIVICUS baigtas įgyvendinti 2007 m., ir šioje knygoje siekta apibendrinti įvairius klausimus, nagrinėtus vykdant projektą.

Lyčių lygybės strategija ir užimtumo politika Europos sąjungoje

Jolanta Reingardienė

Ši mokomoji knyga apibendrina 2004 m. gegužės 12–15 d. Vytauto Didžiojo universitete įvykusio seminaro-mokymų „Moterų užimtumo strategijos integruojantis į ES“ medžiagą ir ekspertų įžvalgas. Knygos tikslas – pristatyti lyčių aspekto integravimo strategijos sampratą, jos ypatumus Europos užimtumo strategijoje, pagrindines įgyvendinimo kliūtis bei tų kliūčių suponuotus savitus ES šalių taikomus lyčių aspekto integravimo strategijos modelius.

Aukštojo mokslo sociologija: studijų pasirinkimas ir vertinimas

Vylius Leonavičius, Aušra Rutkienė

Tarptautinėje sociologų bendruomenėje aukštojo mokslo sociologijos plėtra šiandien nekelia diskusijų dėl savito tyrinėjimo objekto, bet monografijoje daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo studijų pasirinkimo bei studijų vertinimo sociologiniam aiškinimui. Sociologiškai analizuoti aukštąjį mokslą reiškia sieti šį tyrimą su klausimais, kokioje visuomenėje gyvename bei kokią visuomenę norėtume matyti, nes tik taip keliant klausimus gali būti išsiaiškinama ir formuluojama paties aukštojo mokslo vieta ir prasmė. Monografijoje aukštojo mokslo objektas konstruojamas struktūrinio funkcionalizmo, konflikto ir interpretacinės sociologijos teorijų požiūriu. Be struktūrinio funkcionalizmo, taip pat pristatomos jam artimos technologinio funkcionalizmo, žmogiškojo kapitalo teorijos bei statuso įgijimo tyrimų svarba aukštajame moksle.

Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose

Sudarė Vytis Čiubrinskas

Didėjant šiuolaikinio pasaulio mobilumui ir emigracijos iš Lietuvos mastui, šioje antropologinėje-sociologinėje studijoje (mokslinių straipsnių rinkinyje) nagrinėjama migracijos ir identiteto sąveika. Remiantis pačių autorių atliktais lauko tyrimais, analizuojamas nacionalinės valstybės ribas peržengiančios, išjudintos ir išteritorintos lietuviškosios tapatybės įsivietinimas šiandieninės lietuvių emigracijos kraštuose: Airijoje, Anglijoje, JAV ir Norvegijoje.

Grupės ir grupiniai procesai

Albina Kepalaitė

Šiame leidinyje atskleidžiama grupės samprata, grupinio darbo ir psichoterapinių grupių klasifikacija, gilinamasi į grupės dinamikos elementus. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama užduočių savarankiškam individualiam darbui ir darbui grupėje. Leidinys skirtas socialinių mokslų studentams (psichologijos, socialinio darbo, socialinės pedagogikos ir pedagogikos) ir jau dirbantiems specialistams, kurių veikla susijusi su grupėmis.

Heteronormos hegemonija

Autorių kolektyvas. Sudarytojas Arnas Zdanevičius

Ši knyga yra vienas iš projekto „Atviri ir saugūs darbe.lt“ rezultatų. Joje pristatomi įvairių Lietuvos ir užsienio šalių autorių straipsniai apie homofobiją ir homoseksualių žmonių socialinę atskirtį ir diskriminacijos patirtį. Šioje knygoje rasite straipsnius, parengtus po 2006 m. spalį Vytauto Didžiojo universitete vykusios konferencijos „Homofobija ir homoseksualių žmonių diskriminacija: socialinės aprėpties iššūkiai išsiplėtusioje Europoje“. Knygos leidimą finansavo Europos Sąjungos programa EQUAL programa ir LR Vyriausybė.

Lietuviškojo identiteto trajektorijos

Sudarytojai Vytis Čiubrinskas, Jolanta Kuznecovienė

Tai – antropologinė-sociologinė studija apie globalizacijos paveiktos lietuviškosios tapatybės kontūrus. Knygos sudarytojai siūlo bet kokį kalbėjimą apie tautinę tapatybę pradėti nuo prielaidos, kad nebuvo ir nėra vieno ir nekintančio lietuviškumo modelio, tačiau kad ir kokie įvairūs bei paslankūs būtų tapatybės pavidalai, iš jų susiklosto tauta. Ši studija – tai bandymas tyrimų pagrindu atsakyti į klausimą, ką šiandien reiškia būti lietuviais.

Lietuvos demografinė kaita

Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė, Karolis Žibas, Daumantas Stumbrys

Remiantis gausiais įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų agreguotais ir paskutinių dviejų surašymų (2001 ir 2011 m.) mikrolygmens duomenimis mokslo studijoje analizuojami Lietuvos gyventojų struktūrų ir demografinių procesų pokyčiai ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Demografinės raidos teorinių perspektyvų kontekste analizuojama populiacijos kaita pagal amžių, išsilavinimą, migracinę patirtį, tautybę, santuokinį statusą, vertinama santuokinės elgsenos ir gimstamumo modelių kaita.

Religija ir visuomenė: teorinės įžvalgos ir kasdieninės praktikos

Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė

Religijos ir visuomenės santykių analizei Lietuvos socialinių mokslų ir apskritai akademiniuose tyrimuose vis dar skiriama mažai dėmesio. Dažniausiai diskusijose dėl religijos vietos ar vaidmens Lietuvos visuomenėje pasitelkiamas teologinis diskursas. Rinkinyje publikuojami tiek žinomų užsienio religijų tyrėjų, tiek Lietuvos mokslininkų straipsniai, skatinantys diskutuoti apie religijas, jų tyrimų metodologiją bei apie religijos vietos ir vaidmens Lietuvos visuomenėje kaitos tendencijas. Šis leidinys bus naudingas visiems besidomintiems religijų studijomis ir moksliniais tyrimais.

Religija Lietuvoje: tarp sekuliarizacijos ir (ar) kaitos

Jolanta Kuznecovienė, Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis ir kt.

Viešajame diskurse sekuliarizacija dažniausiai suvokiama kaip moderniajai visuomenei būdingas, neišvengiamas, savaime suprantamas procesas, kai individai darosi vis mažiau religingi.
Pagrindinės monografijoje nagrinėjamos temos – tai socialiniai procesai ir praktikos, atskleidžiančios religijos vietą ir vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos visuomenės viešojoje sferoje, religijos tradiciškumo ir naujų religingumo formų dermė individualiose ir bendruomeninėse religingumo praktikose.

Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje

Sudarytojai Artūras Tereškinas, Jurga Bučaitė-Vilkė

Knygoje kalbama apie skirtingas socialinės rizikos grupių atskirties formas, pasitelkiant tam tikrų socialinių grupių – vienišų motinų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, alkoholikų, jaunų bedarbių vyrų, benamių ir religinių bendruomenių – atvejus. Tai leidžia kelti platesnius klausimus apie šiuolaikinės Lietuvos gerovės sistemos aktualijas, kuriose susipina diskursyvusis neoliberalizmas, socialinio teisingumo ir egalitarizmo dilemos bei kasdienės geresnio gyvenimo paieškos. Studijoje pateikta įvairialypė socialinės atskirties formų analizė taip pat leidžia permąstyti mūsų visuomenėje egzistuojančias normatyvumo normas, susijusias su ekonominės gerovės standartais, gero gyvenimo įsivaizdavimu, sveiko kūno suvoktimi ir tinkamu piliečio elgesiu. Knyga bus naudinga ir įdomi visiems, kurie domisi platesniais gerovės valstybės klausimais.

Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties

Artūras Tereškinas, Rūta Petkevičiūtė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Rasa Indriliūnaitė

Šioje mokslo studijoje analizuojami bedarbiai, benamiai ir įkalinti vyrai, patiriantys socialinės atskirties riziką, kuri apima skirtingus – darbo rinkos, žemo uždarbio, nusikaltimo, skurdo, socialinio dalyvavimo, socialinio kapitalo, vartojimo ir emocinės gerovės – veiksnius. Ką šiems vyrams reiškia gyventi gerą ar blogą gyvenimą Lietuvoje? Kaip jie reaguoja į nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes ir kokias išgyvenimo taktikas renkasi? Kiekviename studijos skyriuje ne tik gilinamasi į bedarbių, benamių ir įkalintųjų gyvenimus, bet ir kritiškai reflektuojamos socialinės atskirties, vyriškumo, subjektyvios gerovės, gero gyvenimo, socialinių tinklų, socialinės paramos sistemos, optimizmo sąvokos.