Psichologija

Vairuotojų požiūris į nuobaudas: teisingumas, veiksmingumas, paskirtis ir jų psichologinės prielaidos

Rasa Markšaitytė, Laura Šeibokaitė, Auksė Endriulaitienė

Mokslo studijoje yra pristatomi atlikto tyrimo rezultatai, kuriame buvo siekiama atsakyti į klausimą, kokie psichologiniai veiksniai gali būti laikomi nuobaudų už KET pažeidimus (ne)veiksmingumo prielaidomis. Analizuojama, kokias nuostatas dėl nuobaudų išsako eismo dalyviai, kaip kelių eismo taisykles pažeidę ir nepažeidę vairuotojai vertina nuobaudų už skirtingo sunkumo KET pažeidimus paskirtį, teisingumą ir veiksmingumą. Taip pat pateikiamos tyrimo rezultatais pagrįstos rekomendacijos eismo saugumo didinimui bei vairuotojų mokymui.

Lietuvos psichologų kongresas’22 „Psichologija 3600 +1“. Pranešimų santraukų leidinys

Sudarytojas Tadas Vadvilavičius

Kasmetinio Lietuvos psichologų kongreso metu, psichologijos srities mokslininkai ir praktikai iš Lietuvos ir užsienio pristato naujausius ir aktualiausius psichologijos srities mokslinius/praktinius tyrimus ir atradimus. Šis santraukų leidinys yra 2022 m. Vytauto Didžiojo universitete vykusio Lietuvos psichologų kongreso santraukų leidinys, kuriame yra pateikiamos kongreso metu pristatytų pranešimų (žodinių ir stendinių), simpoziumų ir organizuotų diskusijų santraukos.

Tamsiąja triada pasižymintys vadovai: ką apie juos mano pavaldiniai? (neįmanoma, pakenčiama, o gal efektyvu)

Tadas Vadvilavičius, Aurelija Stelmokienė

Smalsumas iš arčiau pažvelgti į „tamsiąją“ vadovavimo pusę atvedė mus prie beveik 5 metus trukusių mokslinių tyrinėjimų, kurių metu buvo formuluojami probleminiai klausimai, ieškoma atsakymų įgyvendinant tyrimus (daugiausia kvazieksperimentus), diskutuojama, dalinamasi atradimais su mokslininkų ir praktikų bendruomenėmis. Visas savo žinias ir patirtį apie pavaldinių suvokiamą „tamsiųjų“ vadovo asmenybės savybių reikšmę vadovavimui, jo vertinimui, sąsajoms su vadovavimo stiliais, vadovavimo pasekmėmis bei kilusius metodologinius iššūkius ir atrastus jų sprendinius mes sudėjome į šią monografiją. Tikimės, jog ši monografija taps skaitytojų kūrybiniu įkvėpimu tirti mažiau analizuotas vadovavimo psichologijos sritis.

Psichologo profesinė etika

Viktorija Čepukienė

Psichologo profesinė etika pasaulyje yra formuojama jau daugiau nei 70 metų, tačiau pastaruosius kelis dešimtmečius stebimas itin didelis profesinės etikos psichologijos moksle ir praktikoje akcentavimas. Nors anksčiau buvo manoma, kad psichologams užtenka susipažinti su šalies profesinės etikos kodeksais, tačiau pastebima, kad to nepakanka, nes tiek bendroji, tiek ir profesinė etika susijusios ne tik su specifinėmis žiniomis, bet ir su moralinėmis asmens nuostatomis bei profesinėmis vertybėmis, todėl būtinas tikslingas ir ilgalaikis profesinės etikos mokymas, formuojant būsimų psichologų tinkamas moralines profesines nuostatas ir vertybes. Be to, profesinės etikos kodeksai būtini, siekiant apibrėžti psichologo etišką elgesį, tačiau nepakankami, sprendžiant etines dilemas ir priimant sprendimus sudėtingose profesinėse situacijose. Tam reikia išmanyti profesinės etikos bazinius ir specifinius aspektus bei ugdytis tinkamas moralines nuostatas. Ši mokomoji knyga yra skirta supažindinti skaitytoją su baziniais psichologo profesinės etikos aspektai, t.y. etikos teorijomis, etinių sprendimų priėmimo modeliais, tokiais baziniais profesinės etikos aspektais kaip profesinė kompetencija, informuotas sutikimas, profesinių santykių ribos, privatumas ir konfidencialumas, o taip pat su specifiniais etikos aspektais vykdant tokias psichologo profesinės veiklos funkcijas kaip psichologinis vertinimas, psichologinis konsultavimas bei moksliniai tyrimai.
Nors pirmiausia ši mokomoji knyga yra skirta psichologijos bakalauro studijų programose studijuojantiems studentams, tačiau ji taip pat gali būti naudinga ir psichologijos magistro studijų programose studijuojantiesiems, ir profesionaliems psichologams, norintiems prisiminti bazinius profesinės etikos aspektus. Galiausiai, šia mokomąja knyga gali pasiremti socialinį darbą, psichoterapiją ir psichiatriją studijuojantys bei praktikuojantys asmenys, kadangi šių profesijų atstovų etika yra artima psichologo profesinei etikai, nes grindžiama tomis pačiomis etikos teorijomis bei etikos principais.

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

Liuda Šinkariova, Raimonda Petrolienė, Laura Alčiauskaitė

Lietuvoje nemažai duomenų apie rizikos veiksnių paplitimą bendrojoje populiacijoje ir specifinėse amžiaus grupėse (Domarkienė ir kt., 2003; Vaičaitienė, 2006; Kristenson, 1997), tačiau stokojama tyrimų, vertinančių sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatai nepalankaus elgesio paplitimą ir ypatingai trūksta žinių apie šio elgesio psichologinės korekcijos būdų efektyvumą. Monografijoje pristatomi autorių atlikto tyrimo duomenys, kurie atskleidžia, kad motyvuojantis pokalbis gali būti veiksminga psichologinio poveikio priemonė, siekiant širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis sergančių pacientų su sveikata susijusio elgesio pokyčių. Monografijoje akcentuojami du pagrindiniai klausimai: kokį elgesį veikia motyvuojantis pokalbis ir kokiems asmenims jis veikia (įvertinama asmens emocinė būsena ir asmenybės bruožai). Kitaip tariant, joje ieškoma atsakymų, kaip minėti asmens psichologiniai ypatumai veikia šios intervencijos efektyvumą.
Tikimasi, kad ši monografija bus vertinga tiek mokslininkams, tiek medicinos praktikams, planuojant įrodymais pagristų psichologinių poveikio metodų taikymą psichosocalinės reabilitacijos programose.

Lietuvių rizikingas vairavimas: ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai

Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė ir kt.

Rizikingas vairavimas yra viena iš sričių, kurioje taip pat dominuoja jauni žmonės. Tiek užsienio šalių, tiek Lietuvos mokslininkų duomenys bei statistiniai rodikliai patvirtina, kad jauni vairuotojai, ypač vyrai, labiausiai prisideda prie didelio avaringumo ir didelio mirčių skaičiaus keliuose. Siekdami suprasti ir paaiškinti šį reiškinį, psichologijos krypties mokslininkai domisi įvairiomis rizikingo vairavimo jauname amžiuje priežastimis bei galimybėmis keisti tokį nepalankų elgesį.
Monografijoje siekiama paaiškinti, kaip asmeninės vairuotojo charakteristikos prisideda prie keliuose nutinkančių nelaimių. Analizuojamas rizikingas vairavimas, kuris neretai priklauso nuo psichologinių priežasčių ir gerokai padidina riziką patekti į eismo įvykį.

Vadovavimas ir auklėjimas: kartu ar atskirai?

Aurelija Stelmokienė, Auksė Endriulaitienė

Mokslo studijos pridėtinė vertė mokslui ir praktikai. Mokslo studijoje
pristatomi trijų empirinių tyrimų rezultatai, kurie padės atsakyti į šiuos klausimus:
1. Ar vadovo taikomas vadovavimo stilius yra susijęs su tuo, kaip, jo nuomone,
buvo auklėtas genetinėje (savo tėvų) šeimoje?
2. Ar vadovo taikomas vadovavimo stilius darbe yra susijęs su jo taikomu auklėjimo
stiliumi branduolinėje (dabartinėje) šeimoje?
3. Ar pavaldiniai yra patenkinti savo vadovų vadovavimo stiliumi, nes jis
panašus į tai, kaip jų nuomone, darbuotojai buvo auklėti genetinėje (savo
tėvų) šeimoje.

Vadovavimo efektyvumo vertinimas pavaldinių požiūriu

Aurelija Stelmokienė, Auksė Endriulaitienė

Vadovavimas yra viena populiariausių XXI a. antrojo dešimtmečio vadybos literatūros temų, tačiau siekiant paaiškinti efektyvų vadovavimą nuolat kintančioje konkurencingoje verslo aplinkoje itin reikšmingas tampa psichologų vaidmuo. Psichologijos krypties mokslininkai domisi, kaip darbuotojai, kurie ir kuria pridėtinę organizacijų vertę, suvokia ir vertina vadovavimo efektyvumą ir nuo kokių biopsichosocialinių veiksnių tai priklauso. Monografijoje „Vadovavimo efektyvumo vertinimas: psichologiniai aspektai“ siekiama nuosekliai paaiškinti, kaip reikėtų atlikti vadovavimo efektyvumo vertinimą organizacijose, kad būtų užtikrintas šios personalo valdymo veiklos sklandumas ir galima būtų tikėtis patikimų vertinimo rezultatų

Metodiniai nurodymai psichologijos bakalauro studijų kursinio ir baigiamojo darbų rašymui

Viktorija Čepukienė, Auksė Endriulaitienė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė

Šioje metodinėje priemonėje pristatomi reikalavimai, keliami psichologijos bakalauro studijų studentų kursiniam ir baigiamajam darbams bei jų rengimo taisyklėms. Leidinys skirtas psichologijos krypties bakalauro studijų studentams, dėstytojams, kursinių, baigiamųjų bakalauro darbų vadovams, recenzentams.

Psichologinių tyrimų duomenų analizė

Raimundas Vaitkevičius, Aušra Saudargienė

Praktikos darbų knygoje nagrinėjami sudėtingesni duomenų analizės metodai: neparametriniai kriterijai, ranginių ir nominalinių kintamųjų ryšio koeficientai, dispersinė analizė, kovariacinė, blokuotų duomenų dispersinė, tiesinė regresinė, psichologinių testų skalių standartizavimo ir patikimumo analizė. Knyga skirta studentams, pasirinkusiems bakalauro studijų programą, studijuojantiems antrąjį „Statistikos ir psichologinių tyrimų duomenų analizės“ kursą.

Kognityvinė psichologija. I dalis: Suvokimas ir atmintis

Vaclovas Martišius

Ši mokomoji knyga skirta aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems „Kognityvinės psichologijos“ kurso dalis apie suvokimą, dėmesį ir atmintį. Knygoje pateiktos šiuolaikinės dėmesio, atpažinimo, atminties teorijos ir modeliai. Daug dėmesio sutelkiama į metodinius klausimus.

Psichologiniai sprendimų priėmimo ypatumai

Auksė Endriulaitienė, Vaclovas Martišius

Monografijoje pateikiama pagrindinių psichologinių sprendimų priėmimo ypatumų apžvalga, akcentuojant individualių sprendimų priėmimą, pristatomi autorių atlikto tyrimo rezultatai. Knyga skirta visiems besidomintiems kognityvine psichologija, žmonių mąstymo procesais bei sąsajomis tarp kognityvinės ir asmenybės psichologijos problemų.

Psichologijos bakalauro praktikos atlikimo, kursinio ir baigiamojo darbo rašymo metodiniai nurodymai

Auksė Endriulaitienė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Viktorija Čepukienė

Šie metodiniai nurodymai apibrėžia pagrindines psichologijos studentų praktikos organizavimo ir vykdymo, kursinių darbų ir baigiamojo bakalauro darbo rengimo taisykles. Leidinys skirtas psichologijos krypties bakalauro studijų studentams, dėstytojams, kursinių, baigiamųjų bakalauro darbų vadovams, recenzentams. Tikimės, kad šie metodiniai nurodymai leis studentams aiškiau suvokti praktikos atlikimo, kursinių ir baigiamųjų darbų struktūrą, rengimo ir gynimo procedūrą, pasiruošti tolimesnėms studijoms, lavinti mokslinio darbo įgūdžius.

Psichologijos magistrantūros studentų praktikos organizavimo ir atlikimo metodika

Loreta Zajančkauskaitė, Ina Pilkauskienė

Leidinyje pateikiama studentams, praktikos vadovams ir studentą priimančioms institucijoms reikalinga informacija apie psichologijos magistrantūros studentų praktikos tikslus ir uždavinius, praktikos organizavimą, atlikimą, ataskaitos rengimą ir kitus aktualius klausimus.

Psichologinės diagnostikos pagrindai

Aistė Pranckevičienė, Auksė Endriulaitienė

Šios metodinės priemonės tikslas – supažindinti studentus su psichologinės diagnostikos pagrindais. Leidinyje aptariama psichologinės diagnostikos samprata, taikymo sritys, psichologinės diagnostikos metodų istorinė raida, etiniai ir teisiniai klausimai psichologiniuose tyrimuose. Pristatomi psichologinių testų kūrimo principai, psichodiagnostiniams metodams keliami reikalavimai, skirtingų duomenų rinkimo metodų apžvalga. Pateikiami bendrieji psichologinio tyrimo organizavimo, atlikimo, duomenų interpretavimo ir aprašymo principai.

Socialinės kompetencijos psichologiniai kriterijai ir vertinimas. Lietuvos studentų tyrimas

Rosita Lekavičienė

Monografijoje autorė, remdamasi tyrimo duomenimis, aprašo socialinės kompetencijos psichologinius kriterijus ir vertinimą. Metodinį tyrimo pagrindą sudaro socialinė-kognityvinė teorija. Parengtos rekomendacijos studentų socialinės kompetencijos ugdymui galėtų būti naudingos specialistams, sprendžiantiems studentų socialinio elgesio problemas.

Bendravimo įgūdžių ugdymas intensyvaus mokymo stovykloje „Sniego gniūžtė“

Antanas Goštautas, Ina Pilkauskienė, Rasa Markšaitytė, Laura Šeibokaitė

Mokymo priemonėje aprašyta pradinio Bendravimo psichologijos mokyklos etapo – intensyvaus mokymo stovyklos organizavimas ir veiklos principai. Ši mokymo priemonė skirta studentams psichologams, sprendžiantiems moksleivių bendravimo ir su tuo susijusias problemas, intensyvaus mokymo prevencinių stovyklų, grindžiamų psichologijos mokymu, organizatoriams ir moksleiviams – mažų grupių vadovams..

Psichologijos kursinių ir magistro baigiamojo darbo rašymo metodiniai nurodymai

Loreta Bukšnytė, Evelina Kavaliauskaitė

Ši metodinė priemonė skirta studijuojantiems psichologijos krypties magistrantūroje, taip pat dėstytojams, kursinių, baigiamųjų magistro darbų vadovams. Ja siekiama apibrėžti bendrus reikalavimus kursiniams ir baigiamiesiems psichologijos darbams, labiau susitelkiant į darbų rengimo principus ir struktūrą. Šie metodiniai nurodymai padės studentams aiškiau suvokti bendruosius reikalavimus, keliamus kursiniams ir baigiamiesiems darbams, ir parengti kokybiškesnį mokslinį darbą.

Asmenybės psichologija. Praktinės užduotys

Auksė Endriulaitienė, Aidas Perminas

Ši metodinė priemonė papildo Vytauto Didžiojo universitete išleistą mokomąją knygą „Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas“, kurioje pateikiami teoriniai asmenybės psichologijos mokslo pagrindai. Pagrindinis šio leidinio tikslas – ugdyti praktinius studentų gebėjimus mokantis asmenybės teorijų. Šis leidinys padės geriau suprasti, įvertinti, palyginti asmenybės teorijas bei jų taikymo ribas.

Organizacinė psichologija: komandų formavimo principai

Saulė Raižienė, Auksė Endriulaitienė

Metodinėje priemonėje apžvelgiama komandos ir komandinio darbo samprata, komandinio darbo privalumai ir trūkumai, analizuojami pagrindiniai komandinio darbo principai. Leidinys skirtas studentams, studijuojantiems psichologiją, tačiau tinka ir dėstytojams, psichologams praktikams, nes jame pateikiamos ne tik teorinės žinios, bet ir praktinės užduotys, leidžiančios įgyti įgūdžių, reikalingų formuojant efektyviai dirbančias komandas, organizuojant grupinį darbą ir mokant personalą.

Psichologijos įvadas

Visvaldas Legkauskas

Ši paskaitų medžiaga yra mokomoji priemonė, skirta psichologijos studentams. Joje schematiškai pateikiamos pagrindinės psichologijos sąvokos, teorijos ir problemos, praleidžiant paskaitose vykstančią smulkesnę jų analizę ir aiškinimą.

Kognityvinės vaiko raidos tyrimo užduotys

Sudarytoja Bronislava Grigaitė

Mokymo priemonė yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete dėstomo „Vaiko psichologijos“ kurso dalis, skirta mokyklinės psichologijos magistrantams.

Tabako ir etanolio vartojimas 1972–2003 metais ir profilaktikos perspektyva

Antanas Goštautas

Šios mokslo studijos tikslas – laikantis biopsichosocialinio modelio žmogaus elgesiui paaiškinti, apžvelgti įvairių Lietuvos socialinių-demografinių grupių santykio su rūkymu profilį ir jo pokyčius 1972–2003 metais, patikslinti tabako rūkymo sąsajas su alkoholinių gėrimų ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu, nustatyti rūkymo padarinių įtaką ankstyvai mirčiai ir šiame kontekste apžvelgti veiksnius, galinčius paskatinti atsisakyti rūkyti, bei rūkymo profilaktikos perspektyvą.

Priklausomybės tyrimas

Ričardas Krištolaitis

Mokomoji knyga parengta vadovėlių ir Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultete studentams skaitomų kursų „Priklausomybės tyrimas“ ir „Ekonometrika“ pagrindu.

Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose

Raimundas Vaitkevičius, Aušra Saudargienė

Daugiausiai dėmesio knygoje skiriama darbo su SPSS technikai ir psichologiniams tyrimams būdingų statistinių skaičiavimų pavyzdžių nagrinėjimui. Šią knygą geriausia skaityti prie kompiuterio, kurio ekrane matyti įjungtos SPSS programos langas. Ir ne tik skaityti, bet, svarbiausia, – atlikti knygoje pateikiamus pavyzdžius ir stengtis suprasti jų rezultatus.

Pradedančiųjų vairuotojų psichologinės charakteristikos ir jų svarba kelių eismo taisyklių pažeidimams

Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė, Rasa Markšaitytė, Justina Slavinskienė

Šioje studijoje pristatomi mokslinio tyrimo apie psichologinių charakteristikų svarbą, siekiant numatyti būsimųjų vairuotojų kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, rezultatai ir iš jų išplaukiančios rekomendacijos skirtingoms su eismo saugumu susijusioms institucijoms bei žmonių grupėms. Tyrimas vykdytas 2015–2017 m., įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos (toliau ir LMT) finansuotą projektą „Potencialių jaunų pažeidėjų keliuose atpažinimas prieš jiems pradedant vairuoti: psichologinis profilis“ (sutarties Nr. GER-005/2015), bendradarbiaujant su VĮ „Regitra“ ir Policijos departamentu prie VRM Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus.
Tikime, kad tyrimo rezultatų viešinimas, eismo psichologijos problemų ir galimų sprendimų siūlymas atvers kelią glaudesniam už eismo saugumą atsakingų sektorių bendradarbiavimui, o svarbiausia – prisidės prie visų eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės išsaugojimo.

Bendroji psichopatologija

Liudmila Šinkariova

Mokomojoje knygoje nagrinėjami pojūčių, suvokimo, mąstymo, emocijų, valios, motorikos, kūno schemos, potraukių, dėmesio, atminties, savimonės, sąmonės sutrikimų simptomai bei sindromai. Šios knygos tikslas – padėti studijuojantiems psichologiją geriau suprasti ir įsisavinti bendrosios psichopatologijos žinias, taip pat palengvinti psichologams psichikos funkcijų sutrikimų klinikinės išraiškos studijas įgyvendinant psichologinės ir socialinės reabilitacijos principus, taikant psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.

Vaikų ir paauglių psichopatologija

Liuda Šinkariova

Vaiko ir paauglio psichopatologijos studijavimas – tai siekis sistemingai suprasti ir paaiškinti vaiko minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą, tiksliai aprašyti ir adekvačiai interpretuoti individualius vaikų skirtumus. Šios mokomosios knygos tikslas – suteikti psichologijos studentams žinių apie vaikų ir paauglių psichinių procesų sutrikimus, šių sutrikimų klinikines apraiškas. Siekiant šio tikslo, kiekvieno vaikų psichikos sutrikimo priežastys ir pasekmės pateikiamos įvairiais aspektais: biologiniu, psichologiniu, socialiniu, nes psichika yra glaudžiai susijusi su asmenybės formavimusi, socialiniais-psichologiniais ir kultūriniais veiksniais.
psichologijos studentams žinių apie vaikų ir paauglių psichinių procesų sutrikimus,
klinikines jų apraiškas. Vaiko ir paauglio psichopatologijos žinios psichologui yra būtinos sprendžiant paciento adaptacijos galimybes, vertinant sutrikimo lygį ir sutrikimo nepažeistas sritis, kuriomis vaikas galėtų remtis prisitaikydamas prie socialinės ir šeimos aplinkos. Psichologas savo darbe turi vykdyti praktinius uždavinius, gebėti atlikti psichikos funkcijų sutrikimų diagnostiką, taikydamas esamus psichologinius metodus – tai neabejotinai padeda spręsti diferencinės diagnozės ir psichikos būsenos dinamikos klausimus; taip pat psichologas turi gebėti suteikti kvalifikuotą psichologinę pagalbą, vaikui ar paaugliui adaptuojantis visuomenėje.

Vadovavimo efektyvumo vertinimas: psichologiniai aspektai

Aurelija Stelmokienė, Auksė Endriulaitienė

Vadovavimas yra viena populiariausių XXI a. antrojo dešimtmečio vadybos literatūros
temų, tačiau siekiant paaiškinti efektyvų vadovavimą nuolat kintančioje konkurencingoje
verslo aplinkoje itin reikšmingas tampa psichologų vaidmuo. Psichologijos krypties
mokslininkai domisi, kaip darbuotojai, kurie ir kuria pridėtinę organizacijų vertę, suvokia
ir vertina vadovavimo efektyvumą ir nuo kokių biopsichosocialinių veiksnių tai priklauso.
Monografijoje „Vadovavimo efektyvumo vertinimas: psichologiniai aspektai“ siekiama
nuosekliai paaiškinti, kaip reikėtų atlikti vadovavimo efektyvumo vertinimą organizacijose,
kad būtų užtikrintas šios personalo valdymo veiklos sklandumas ir galima būtų tikėtis
patikimų vertinimo rezultatų.

Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija

Aidas Perminas, Loreta Gustainienė, Gabija Jarašiūnaitė, Ieva Pečiulienė

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad psichosocialinis stresas yra vienas iš lėtinių neinfekcinių ligų psichologinių rizikos veiksnių. Šiuolaikinės psichologijos mokslas siūlo platų atsipalaidavimo metodų ir technikų diapazoną psichosocialiniam stresui mažinti. Tyrinėjamas įvairių streso įveikimo technikų ir jų derinių efektyvumas, tačiau daugumos
autorių tyrimai yra atlikti su klinikinėmis individų grupėmis, o tyrimų, analizuojančių jaunus ir santykinai sveikus žmones, yra mažai. Taip pat stokojama metodinių priemonių, ypač lietuvių kalba, parengtų remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais mokslo laimėjimais, suteikiančių galimybę susipažinti su plačiai naudojamais atsipalaidavimo
metodais ir jų taikymo principais. Tad šis leidinys padeda užpildyti mokomosios ir metodinės informacijos spragą ir pristato atsipalaidavimo būdus bei jų taikymo principus pirminės (ankstyvosios) profilaktikos grandyje, t. y. jauniems žmonėms, sudarant galimybę užkirsti kelią streso sukeltoms ligoms išsivystyti.

Asmenybė ir sveikata: teorijų sąvadas

Aidas Perminas, Antanas Goštautas, Auksė Endriulaitienė

Šios mokomosios knygos paskirtis dvejopa – tai medžiaga, naudotina supažindinant studentus su asmenybės sampratos ir teorijų įvairove psichologijos srityje. Taip pat knygoje asmenybės teorijos apžvelgiamos sveikatos aspektu.