Politikos mokslai

Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas

Mindaugas Jurkynas, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Ši mokslo studija aptaria du su politinių partijų veikla susijusius aspektus – Lietuvos politinių partijų lyderių atrankos procesą ir svarbiausius jį įtakojančius veiksnius bei Lietuvos politinių partijų finansavimo modelius, jų kaitą ir svarbą politinėms partijoms. Tyrimą sudaro kelios dalys. Pirma, aptariama rinkimų sistema ir detalūs 2004-2020 m. Seimo rinkimų rezultatai, kurie padeda įžvelgti makro-tendencijas rinkėjų tarpe bei nustatyti svarbias politines partijas ir partinę sistemą Lietuvoje. Vėliau pristatomi teoriniai partijų lyderių atrankos ir partijų finansavimo modeliai bei sistemos. Jais remiantis, išanalizuojami pasirinkti dviejų Lietuvos politinių partijų atvejai ir politinių partijų finansavimo kaita, pateikiamos įžvalgos apie galimas jos pasekmes politinių partijų konkurencijai ir organizacijai. Knyga skiriama politikos mokslų studentams, akademinei bendruomenei, besidominčiai Lietuvos politinėmis partijomis, lyderyste ir politiniu finansavimu bei politikams.

Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m.: nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo

Saulius Pivoras

Monografijos tikslas yra išnagrinėti Lietuvos vaidmenį ir Lietuvos specifinių politinių problemų įtaką Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m. Lietuvos veiksnys Švedijos politikoje Baltijos šalių atžvilgiu analizuojamas pasitelkiant intersubjektyvią dvišalių santykių perspektyvą, tiriami abiejų pusių - tiek Švedijos, tiek ir Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos - subjektyvūs požiūriai ir vertinimai, labiau išryškinant švediškąją perspektyvą. Monografijoje parodomi Švedijos siekiai palaikyti Baltijos valstybes, tačiau taip pat baimės ir abejonės, svyravimai tarp palankumo ir atsiribojimo Lietuvos atžvilgiu laikotarpiu tarp dviejų imperijų (carinės ir sovietinės) žlugimo. Tyrimui panaudota daug gausios iki šiol mokslinėje literatūroje nenaudotos Švedijos archyvų medžiagos.

Dar ne vakaras, EUROPA

Liudas Mažylis

Dar viena knyga apie Europą, Europos Parlamento veiklą ir Liudo Mažylio veiklą jame 2023-aisiais. Apie neatslūgstantį nerimą dėl Rusijos karo ir kitų kylančių karų, apie siekį rasti išeitis, kai problemos suvaržo jėgas ir jau, atrodo, nebeleidžia kvėptelėti, apie darbus, apie žmones, apie keliavimą ir keliones, apie gyvenimo kelionę. 2023-iesiems autorius buvo užsibrėžęs tikslą pabūti „savamoksliu diplomatu“ – lankyti įvairias valstybes, lietuvių Europos parlemento rinkimus, kurie bus tik po metų, o veikti reikia jau čia ir dabar, nuo šių metų vidurio... bendruomenes ir nešti žinią apie Vasario 16-ąją, apie „diplomatijos neprofesionalo“ misiją Europoje. Nemaža šios knygos dalis – apie tai. Ir apie artėjančius Europos Parlamento rinkimus.

Būties klausimas mene: tapyba, fotografija, skulptūra, koliažas

Tomas Kavaliauskas

„Būties klausimas mene“ – tai meno filosofijos ir meno kritikos knyga apie Būtį tapyboje, fotografijoje, skulptūroje bei koliažuose. Būties tapyboje ieškoma, žvelgiant Arvydo Šliogerio akimis, paraleliai aptariamos Heideggerio ir Derrida perspektyvos. Taip pat remiamasi meno kritikos bei dailėtyros žiniomis, pateikiama meno kūrinių iliustracijų. Atkreipiamas dėmesys į Jurgio Mačiūno „Fluxus“ judėjimą, jo antimeną, pokštus ir Jono Meko animuotus daiktus. Lyginamos Henrio Parlando ir Arvydo Šliogerio fotosofijos (fotografijos filosofijos). Ieškoma lietuviškosios Būties savasties Šliogerio fotografijoje bei Antano Mončio medžio skulptūrose. Knyga baigiama, gvildenant meno kūrinio klastotės klausimą, kritiškai analizuojant tokius atvejus, kai meno kūriniai pateikiami kito žmogaus vardu. O tai siejasi su autorystės, meno kūrinio vertės ir kultūros politikos klausimais.

Vėl karas Europoje

Liudas Mažylis

Laisvė, demokratija, nepriklausomybė, pagarbūs santykiai tarp valstybių yra tos vertybės, kurias privalu nuolat ginti, tuo grindžiama ir šiandieninė Europos vienybė. Europos Parlamento nario 2022 m. dienoraščio centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai remiant Ukrainą.
Šis leidinys apie rusiškąjį „bespredielą“ taikioje Europos valstybėje Ukrainoje. Karas. Viskas apibūdinama vienu žodžiu. Žinojom, kad TAIP BŪNA, tik iš knygų, filmų, pasakojimų, bet kad teks TAI patirti mūsų kartai? Tokią mintį 2022-ųjų pradžioje stūmėm nuo savęs kuo tolyn. Tai žmogiška. Nors dabar jau aišku, kad TAI buvo užkoduota, suplanuota ir, jei kas buvo neaišku, tai tik konkreti karo pradžios diena.

Forgiving or Forgetting: Dealing with a Painful Historical Past Conference report: Twelfth International Sakharov Conference

Edited by Robert van Voren

The purpose of the Sakharov Conference is to analyze the delicate issue of historical memory from a theoretical perspective as well as through valuable eyewitness testimony recounting direct experiences. Through presentations and exchanges, participants examined how the historical memory of traumatic events, either through the eyes of a community or an individual, influences the present and the future. In addition, speakers noted that the work of creating a collective memory is intrinsically connected to the importance of defending human rights and maintaining amicable international relations, fundamental values on which democracies are built and which Andrei Sakharov promoted his whole life. The Conference Report presents and examines the complex topics that were at the center of attention at the Twelfth International Sakharov conference in 2022.
/
Sacharovo konferencijos tikslas – išanalizuoti keblią istorinės atminties problemą iš teorinės perspektyvos, taip pat per vertingus liudininkų prisiminimus, pasakojančius tiesioginius išgyvenimus. Prezentacijų ir diskusijų metu dalyviai nagrinėjo, kaip traumuojančių įvykių istorinė atmintis bendruomenės ar individo akimis daro įtaką dabarčiai ir ateičiai. Be to, pranešėjai pažymėjo, kad kolektyvinės atminties kūrimo darbas yra iš esmės susijęs su žmogaus teisių gynimo ir draugiškų tarptautinių santykių palaikymo svarba – pagrindinėmis vertybėmis, kuriomis remiasi demokratija ir kurias Andrejus Sacharovas propagavo visą savo gyvenimą. Konferencijos ataskaitoje pristatomos ir nagrinėjamos sudėtingos temos, buvusios Dvyliktosios tarptautinės A. Sacharovo konferencijos dėmesio centre 2022 m.

Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai

Sudarytojas prof. dr. Lauras Bielinis

Politika Lietuvoje dažniausiai yra interpretuojama remiantis nusistovėjusiomis politikos analizės taisyklėmis. Tačiau komunikacinis politikos aspektas lieka nuošalėje, nors daugelis sprendimų, vertybinių pasirinkimų, taktinių ar strateginių žingsnių yra nulemiami būtent komunikacinių santykių pasėkoje. Taigi, komunikacinis politikos aspektas Lietuvoje lieka neištirtas.
Siūlomas kolektyvinis darbas būtų skirtas plačiam komunikacinių politikos raiškos galimybių analizavimui. Santykiai tarp valdžios šakų: Seimo frakcijų bei politinių partijų, Prezidento ir Seimo, Vyriausybės ir Prezidento tai visų pirma komunikaciniai santykiai, pavirstantys galios prezentacijomis bei valdžios raiškos sąlyga viešojoje nuomonėje. Seimo debatai bei komunikacinės taktikos tarp frakcijų. Partijų saviraiška viešumoje, politikų bei politinių lyderių komunikacija tarpusavyje bei su visuomene. Politiniai viešieji ryšiai bei propaganda, agitacija bei reklama tampa kasdieniu politikos atributu. Žiniasklaidos vaidmuo ir kaip tarpininko ir kaip iniciatyvaus politikos dalyvio reikalauja atidaus tyrimo. Pagaliau stilistika ir retorikos pokyčiai politikų kalbose – visa tai yra mūsų politinės komunikacijos interesų rėmuose.

Virtus Lituana: politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje

Saulius Pivoras

Šis darbas – tarpdiscipininė mokslinė monografija, skirta politinei minčiai Simono Daukanto istoriografijoje atskleisti, pasitelkiant naujovišką šios istoriografijos perskaitymą ir analizę. Simono Daukanto politinė mintis – itin aktuali mūsų dienomis, ypač „Lietuvos Herodoto“ požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluota prigimtine teise ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo samprata. Simono Daukanto idėjas įdėmiai interpretuojant, jas galima ne tik laikyti reikšminga kultūrinio lituanistinio paveldo dalimi, o ir taikyti ugdant politinę kultūrą bei pilietinę savimonę šiandieninėje Lietuvoje. Monografijoje yra pirmąkart tokia apimtimi atskirai ir sistemingai nagrinėjama Simono Daukanto politinė mąstysena, atkuriant antikinės ir modernios politinės minties recepciją Simono Daukanto istoriografijoje.

Nuo blaivybės judėjimų iki įrodymais grįstos alkoholio politikos: Lietuvos atvejo vertinimas

Ilona Tamutienė, Remigijus Civinskas, Daumantas Stumbrys, Birutė Peištarė, Vaida Auglytė

Monografijoje analizuojama alkoholio politikos vystymas. Pirmame skyriuje apibrėžiama alkoholio žalos kitiems nei geriantysis teorinė perspektyva, alkoholio hegemoninių diskursų (blaivybės, ligos ir rizikos) įtaka alkoholio politikai, varijuojančiai nuo prohibicijos iki švelnios kontrolės. Didelis dėmesys skiriamas mokslu grįstų veiksmingų alkoholio vartojimą ir žalą mažinančių alkoholio kontrolės priemonių apžvalgai. Antrąją monografijos dalį sudaro Europos standartizuotų tyrimų (2015 m. ir 2020 m.) rezultatų palyginimas, nustatant kokį poveikį sugriežtinta alkoholio politika padarė alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliams bei kokią politiką labiau linkę palaikyti gyventojai, praėjus penkeriems metams po griežtos alkoholio kontrolės politikos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje. Trečiasis monografijos skyrius pristato kokybinių interviu su alkoholio politikos formavimo veikėjais tyrimo duomenis, išryškinat veiksnius, darančius esminę įtaką, kodėl Lietuvoje žala geriančiojo aplinkiniams nėra tarp pagrindinių alkoholio politikos tikslų. Monografiją užbaigia bendros išvados ir rekomendacijos.

Are good-neighborly relations possible? Conference report

Robert van Voren

In October 2021, an international conference was organized by the Andrei Sakharov Research Center under the Patronage of the President of Lithuania Gitanas Nausėda. The subject was the development of diplomatic ties between Lithuania and Russia, which were analyzed from different angles and over different time periods, beginning with the signature of the Treaty on the Foundations of Interstate Relations between Lithuania and Russia in 1991. When Lithuania re-established its independence in March 1990, Russia was still part of the USSR. Diplomatic relations between the two countries took a turning point with the signing of a Treaty on July 29th, 1991. This agreement remains an outstanding example of how international law can be the basis for re-establishing new and productive relations. The Treaty contained the principles that guide relations between Lithuania and Russia: the non-use of force and non-interference in internal affairs; respect for sovereignty, territorial integrity, and the inviolability of borders; cooperation in economic fields and other spheres. The Treaty was a significant step forward, particularly considering that the Soviet Union was still in place when it was signed, although Russia was beginning to establish an independent foreign policy. Moreover, in the agreement, Russia publicly acknowledged the violation of Lithuanian borders in 1940 and the illegality of Soviet occupation, a result that no other Baltic country had obtained. The 1991 Treaty was partially the result of developments in international relations between the East and West that followed the signing of the Helsinki Accords in 1975. The negotiations took place in an atmosphere of great excitement and desire for change, and despite some eventual friction, the Russian and Lithuanian people and their leaders demonstrated mutual respect and commitment to the ideals of democracy and freedom.
After this historical achievement, positive relations were maintained for some years. However, while Lithuania remained on the path towards democracy and integration in Europe, Russia, unfortunately, regressed to an autocratic regime guided by the authoritarian leader Vladimir Putin. Lithuania was soon faced with a neighbour that was becoming hostile and threatening. Indeed, the annexation of Crimea and the war in the Donbas; the consequences of the political crisis in Belarus; and the negative attitude of the current Russian leadership toward the West continue to demonstrate the Kremlin does not share the respect for international law that prevailed under Boris Yeltsin. Is there any possibility of evolving the present situation? There is always hope, but it would take great commitment on both sides. Putin’s regime appears to off er no prospect for growth or development and therefore any breakthrough in the near future seems unlikely. Outcomes are difficult to predict, however, and one thing seems certain: the Russian population will not always remain passive. As the past has shown, the role of Western democracies, and countries like Lithuania in particular, may stimulate a broader understanding of human rights, civil society, and the rule of law in the region, thus fostering the basis for a new and open dialogue.

Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos parlamente

Sima Rakutienė, Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Šios monografijos tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu ir komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikoje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatoma Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors tuo pačiu lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių lyginant su kitomis ES šalimis.

Fuksai Europoje

Liudas Mažylis

„Fuksai Europoje“ – Liudo Mažylio pastebėjimai apie politinius ES ir pasaulio įvykius, darbą komandoje, apie „naujokų“ patirtis Europos Parlamente ir kasdienių įvykių refleksija. Knyga parašyta itin laisvu, organišku ir žaismingu stiliumi.

UŽ JŪSŲ IR MŪSŲ LAISVĘ

Mykola Porovskis, Virgilijus Čepaitis, Petras Vaitiekūnas

Lietuvių ir ukrainiečių tautų draugystė prasidėjo tautinio išsivadavimo kovose už nepriklausomybę. Lietuviai visada laikė ukrainiečius sąjungininkais. Ukrainiečių ir lietuvių rašytojai nuo seno bendravo. Pirmieji susitikimai su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjais ir Ukrainoje besikuriančių neformalių judėjimų pradininkais vyko Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo išvakarėse, 1988-aisiais.

Apybraižoje „Už jūsų ir mūsų laisvę“ pasakojama apie Lietuvos Sąjūdžio ir Ukrainos Liaudies Rucho veiklą siekiant Lietuvos ir Ukrainos nepriklausomybės, Lietuvos ir Ukrainos sąsajas ir ryšius.

Nuo baudžiamosios intervencijos link puoselėjančios globos: tarpdisciplininis žvilgsnis į vaiko apsaugą ir gerovę

Ilona Tamutienė, Vytautas Kirka, Birutė Jogaitė, Vaida Auglytė

Knygoje kalbama apie vaikystės apsaugos ir gerovės problematiką. Argumentuojama, kad aplinkos ir santykių poveikis vaiko vystymuisi yra esminis. Per žalojančios vaikystės patirčių koncepciją atskleidžiama kokią galią žmogaus gyvenimui turi vaikystėje patirtos traumos ir jų sankaupos. Vaikas, siekdamas išgyventi toksinio streso aplinkoje, sunaudoja daug energijos kitų besivystančių organizmo sistemų sąskaita. Kad vaikas galėtų ne tik išgyventi bet ir išskleisti savo potencialą būtina puoselėjanti aplinka. Monografijoje aprašoma puoselėjančios globos komponentai, pabrėžiant mokslu grįstas veiksmingas intervencijas ypač į ankstyvąją vaikystę bei paauglystę, du itin jautrius vaiko vystymosi periodus. Intervencijos į vaikų ir šeimų gyvenimą neturi tapti dar vienu streso šaltiniu, ypač vaikams. Baudžiamoji intervencija charakterizuojama smurto įvykio tyrimu bei kontrolės ir priežiūros dominavimu vs pagalba vaikui ir šeimai. Vertinat Lietuvos vaikų apsaugos ir gerovės organizavimą argumentuojama, kad nuo baudžiamosios intervencijos būtina pereiti prie puoselėjančios globos ir aplinkos, galimybių plėtros kūrimo. Tikimės, kad knyga bus naudinga ne tik mokslininkams ir studentams, bet ir politikams, specialistams, dirbantiems vaikų gerovės srityje, tėvams ir visiems besidomintiems vaikų apsauga ir gerove.

Hibridinė komunikacija politikoje

Lauras Bielinis

Kintant sąlygoms, keičiantis socialinei ir technologinei terpei įvyksta komunikacinio prisitaikymo ir keitimosi procedūra, kuomet įprasti veiksmai praranda efektyvumą ir ima įgyti naujas funkcijas, tinkamas kitoje situacijoje, siekiant kitokių rezultatų. Tokios hibridinės esaties būsenos, būdingos viskam: kultūrai, įvairių tipų santykiams, pasaulėžiūrinėms pozicijoms ir t. t. Knygoje aptariami nauji komunikacinių santykių reiškiniai bei galimos jų raidos tendencijos.

Cultural diplomacy of France and the United States and its practical conduct in Lithuania

Giedrė Pranaitytė

The focus of the monograph has been on the examination of French and American
models of cultural diplomacy which possess many elements that might be interesting and attractive to other states despite their considerable differences. It is important to note that these issues have not been analysed in much depth by Lithuanian political scientists so far. Therefore, the current monograph has been written taking into account the objective to partially fill in certain academic gaps on the subject. The French pattern of cultural diplomacy deserves a thorough scrutiny due to its flexibility and traditional attractiveness worldwide.
Cultural and diplomatic contacts between Lithuania and France are particularly interesting since both countries happen to be quite different from each other in numerous respects but at the same time they also cherish deep-rooted traditions of a fruitful cooperation on political and artistic levels. The American pattern of cultural diplomacy has traditionally been different from the French one in terms of a more liberal organizational style and a far greater readiness to exploit private initiatives and non-governmental financial resources in order to showcase the best examples of American culture internationally. In this monograph considerable attention is paid to the successful instances of American cultural diplomacy in Lithuania as an indicator which direction should be taken to ensure a strong friendship and intensive cultural exchanges between both countries in the nearest future.

Kur slypi Europos galia? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje

Sima Rakutienė

Monografijoje nagrinėjama Europos Sąjungos užsienio politikos koherentiškumo ir legitimumo problema. Tiek teoriniame, tiek ir politikos formavimo ir įgyvendinimo praktiniame lygmenyje iškyla klausimas, kaip mes suvokiame ir interpretuojame Europos Sąjungos, kaip tarptautinio veikėjo, galimybes. Kokius šaltinius, resursus europiečiai naudoja siekdami paveikti kitus tarptautinius veikėjus bei tarptautinę erdvę? Kuo yra grindžiama Europos Sąjungos užsienio politika? Kodėl nuolat iškyla koherentiškumo ir legitimumo probleminiai klausimai, kalbant apie ES užsienio politiką ir analizuojant jos įgyvendinimo perspektyvą? Monografijoje siekiama ištirti ir analizuoti Europos Sąjungos kuriamos kompleksinės užsienio politikos instrumentus ir institucijas, plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis bei po Lisabonos sutarties įgyvendinimo susiklosčiusią politinę situaciją.

Tarptautinis ir nacionalinis saugumas

Egidijus Vareikis

Vadovėlis skirtas Lietuvos aukštųjų mokyklų politikos mokslų krypties studentams bei visiems, besidomintiems saugumo tema. Vadovėlyje apžvelgiamos pagrindinės su tarptautinio ir nacionalinio saugumo klausimais susijusios problemos bei pateikiama klausimų pamąstyti, kurie turėtų paskatinti formuotis kritinį mąstymą ir domėtis tarptautinės politikos aktualijomis.

Metodinė priemonė studentams, studijuojantiems „Etnoso ir politikos“ kursą

Algimantas Prazauskas, Bernaras Ivanovas

Šios metodinės priemonės turinį sudaro „Etnoso ir politikos“ kurso medžiaga. Pati etnopolitikos disciplina yra santykinai nauja, neseniai atsiskyrusi politikos mokslų kontekste. Šios krypties susiformavimui didžiulės įtakos turėjo procesai, vykę XX a., ypač antrojoje jo pusėje. Jie vyko netolygiai, tačiau gali būti išskirta nemažai dėsningumų, ypač analizuojant demokratizacijos procesus ar postkolonializmo epochos nulemtas permainas. Jos kėlė vis naujus iššūkius besiformuojantiems sociumams, kurių atsakymu į tuos iššūkius dažniausiai tapdavo nacionalizmas. Šioje metodinėje priemonėje skiriama dėmesio ir nacionalinių interesų klausimams, tautų kilmės koncepcijai bei įvairioms jos teorijoms, daugiaetnėms valstybėms ir nacionalinės integracijos klausimui.

National Movements in Central East Europe

Rytis Bulota

The main aim of this lecture is introducing students to the mass movements in the former Communist Bloc and demonstrating that these movements were mainly based on the national issues. From this the main perspectives of the analysis are presented – the theories of nationalism and the theoretical field of Social Movements.
This course is aimed at presenting and analyzing the phenomenon of mass mobilization in the Communist Bloc and Lithuania in particular, at the end of the Soviet period, and LPS as the main social movement that achieved this mobilization for the implementation of national interests whilst placing Sąjūdis in the broader international socio-political perspective of the late 1980s.

Švelniosios galios vedami: šalies įvaizdžio politika ir Japonija

Aurelijus Zykas

Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas. Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose?
Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.

Politikos mokslų rašto darbų rengimas

Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Sima Rakutienė

Ši mokomoji knyga yra tarsi antrasis papildytas 2009 m. išleistos metodinės priemonės leidimas. Mokomąją knygą sudaro šešios pagrindinės dalys. Knygos pabaigoje, priedų skyriuje, galima rasti įvairių pavyzdžių. Tikimės, kad ši mokomoji knyga padės atsakyti į klausimus, iškylančius rašant įvairius rašto ir baigiamuosius darbus, ir bus naudinga pagalbininkė kiekvienam politikos mokslų studentui – tiek pradedančiam, tiek baigiančiam studijuoti.

Tylieji priesaikos riteriai. Lietuvos pasiuntinybė Vašingtone Šaltojo karo metais

Asta Petraitytė-Briedienė

Monografija skirta Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone istorijai. Šaltojo karo metais joje dirbę diplomatai Povilas Žadeikis, Juozas Kajeckas, dr. Stasys Antanas Bačkis ir Stasys Lozoraitis (jaunesnysis) buvo tarsi riteriai, kurie, davę priesaiką, tyliai dirbo dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, jos sugrįžimo į tarptautinės politikos areną. Remiantis archyviniais dokumentais, akademine literatūra ir atskirų asmenų pasakojimais atskleidžiamas diplomatų sukurtas „nematomas tinklelis“. Jo gijos, sujungusios politinę lietuvių išeiviją, JAV institucijas (Valstybės departamentą) ir okupuotą kraštą, buvo diplomatų veiklos pagrindas.

Valstybės tarnybos sistemos tobulinimas Lietuvoje: pasirinkimai, požiūriai, sandėriai

Saulius Pivoras, Remigijus Civinskas, Ernesta Buckienė

Mokslo studijoje, daugiausiai remiantis 2011–2014 metais atliktų apklausų ir interviu su valstybės tarnautojais duomenimis, yra nagrinėjami Lietuvos valstybės tarnybos sistemos tobulinimo sumanymai, sprendimai dėl konkrečių tobulinimo priemonių, požiūriai į pertvarkų įgyvendinimą. Daugiau dėmesio studijoje skiriama aukštesniosios valstybės tarnybos modelio sampratoms ir požiūriams į numatomą aukštesniųjų vadovų vaidmenį, stiprinant aukščiausią vadovavimo grandį valstybės tarnyboje, atskleisti. Empiriniai duomenys studijoje analizuojami pasitelkiant valstybės tarnybos (viešosios tarnybos) sandėrių, kontraktinio valdymo, žmogiškųjų išteklių valdymo, viešosios vadybos kontekstų ir kt. teorines perspektyvas.

Lithuanian and Belarusian National Identity in the Context of European Integration

Renee Buhr (red. / ed.), Marharyta Fabrykant, Steven M. Hoffman (red. / ed.), Regina Jasiuleviciene, Liudas Mazylis, Sima Rakutiene, Victor Shadurski, Aliaksandr Tsikhamirau, Linas Venclauskas

This monograph was developed as part of a larger research project entitled "Peculiarities of National Identity of Lithuania and Belarus in the Context of European Integration", the aim of which was to conduct a comparative analysis of national identity in these two proximate but very different nation-states. / Ši kolektyvinė monografija yra dvejus metus vykdyto tarptautinio mokslinio projekto „Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinės tapatybės ypatumai Europos integracijos kontekste: panašumai ir skirtumai“ rezultatas. Projektą vykdė Vytauto Didžiojo universiteto, Baltarusijos valstybinio universiteto ir Šv. Tomo ir Povilo universiteto (JAV, Minesota) mokslininkai. Atlikta lyginamoji Lietuvos ir Baltarusijos nacionalinės tapatybės analizė, siejant jos pokyčius su eurointegracinių procesų įtaka.

Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje

Robert van Voren

Knygoje analizuojamas Holokaustas Lietuvoje ir lyginamas su Holokaustu Olandijoje. Aptariamos antisemitizmo ištakos, svarbiausi antisemitiniai stereotipai, išsamiai pristatoma ir analizuojama tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis iki Antrojo pasaulinio karo. Kalbama ne tik apie Holokaustą nulėmusias priežastis, bet drauge analizuojami žudikų ir stebėtojų motyvai bei apsisprendimas jame dalyvauti. Pristatomos po Holokausto istoriografijoje kilusios diskusijos ir svarbiausi jų rezultatai. Knyga priklauso "Acta Humana" serijai.

Propaganda ir simbolinis mąstymas

Gintautas Mažeikis

Filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis plėtoja simbolinio mąstymo formų tyrinėjimus ir kritiką tarpdisciplininiu aspektu: filosofijos, politinės komunikacijos, šiuolaikinės politinės antropologijos. Šioje monografijoje autorius aptaria prievartines įtikinėjimo, žmonių mąstymo ir elgesio kontrolės galimybes, priemones, tikslus.
Knygoje kalbama apie individualius, bendruomeninius bei įvairių institucijų kuriamus ir kontroliuojamus simbolinius pasaulius, kuriuose gyvena ir veikia žmonės; diskutuojama apie suvokimo schemų, sprendimų modelių, elgesio prototipų, idealių vaizdų, grupių ir masių norų kūrimą, gamybą, dauginimą, platinimą, vartojimą. Propagandos analizė glaudžiai siejama su kultūros hegemonijos, veiklos režimų, pakeistinio mąstymo sampratomis, mitine, magine, religine, ideologine mąstymo formomis. Monografijoje nagrinėjamos filosofinės propagandos prielaidos, istoriniai propagandos atvejai, propagandos kritikos būdai, kontrpropagandos ir antipropagandos galimybės.

Šalia ne Europos. Europos Sąjungos kaimynystės politikos iššūkiai Rytų kaimynėms

Liudas Mažylis

Monografijoje sistemiškai išanalizuota, kaip Europos Sąjungos kaimynystės politika taikoma šešiose Rytų valstybėse – Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldavijoje ir Ukrainoje. Apibūdinta valstybių konstitucinės ir politinės sistemos raida, Rytų–Vakarų orientacijos vektoriai ir konkrečioms valstybėms būdingi specifiniai veiksniai, pateikti demokratijos, ekonomikos būklės vertinimai. Apžvelgiamas europinės kaimynystės politikos instrumentų taikymas, valstybių santykiai su Europos Sąjunga. Pabrėžiama nacionalinės tapatybės formavimosi svarba ir susiejama su Europos tapatybės formavimosi problema.

Politinės institucijos

Danutė Stakeliūnaitė

Šios metodinės priemonės paskirtis yra apibūdinti pagrindines politines institucijas ir jų tipus bei modelius, atskleisti institucijų raidos ir funkcionavimo ypatybes, pristatyti veikimo principus ir sąsajas. Šis leidinys padės studentams lyginti politinių institucijų sąrangą liberaliųjų demokratijų ir demokratiją kuriančių valstybių politinėse sistemose. Metodinėje priemonėje pateikiama literatūra ir užduotys savarankiškam studentų darbui.

Lyginamosios politikos įvadas: seminarų metodinė medžiaga

Asta Skirmantienė, Aušrinė Jurgelionytė

Ši knyga – tai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete dėstomo „Lyginamosios politologijos įvado“ 11-os seminarų metodinė medžiaga. Tikimasi, kad ji pagelbės kursą lankantiems studentams greičiau, paprasčiau ir tiksliau susigaudyti painiuose politikos mokslų labirintuose. Čia pateikiama trumpa kiekvieno seminaro temos apžvalga, įvardijamos esminės sąvokos ir opesni klausimai, nurodoma tema, padėsianti įsigilinti į papildomą literatūrą, pateikiama praktinio darbo užduotis.

(Post)kolonializmas Vidurio ir Rytų Europoje

Rasa Baločkaitė

Šioje mokymo priemonėje pateikiama išnagrinėta ir susisteminta naujausia akademinė literatūra postkolonializmo studijų klausimu, pabrėžiant postkolonializmo teorijų pritaikomumą Vidurio ir Rytų Europos visuomenėse. Apžvelgiamos šios temos: tradicinės kolonializmo bei postkolonializmo studijų koncepcijos, Vidurio ir Rytų Europa kaip semiorientalizmo versijos, carinė Rusija kaip kolonija ir kaip kolonistė, sovietinė imperija kaip alternatyvus kolonializmo modelis, politiškumo samprata kolonializmo studijų kontekste bei kolonijinio subjekto pasipriešinimo strategijos, kolonijinio išsivadavimo formos, sąsajos tarp postkomunizmo, postkolonializmo ir postmodernizmo.

Viešojo administravimo studentų kvalifikacinės ir priešdiplominės praktikų metodika

Ilona Tamutienė

Leidinyje pateikiama studentams, praktikos vadovams ir studentą priimančioms institucijoms reikalinga informacija apie viešojo administravimo studentų praktikos tikslus ir uždavinius, jos organizavimą, atlikimą, ataskaitų rengimą ir kitus aktualius klausimus. Leidinys skirtas viešojo administravimo studijų programos studentams ir su jų praktika susijusiems asmenims.

Politologijos pagrindai

Algimantas Prazauskas, Ingrida Unikaitė

Šis vadovėlis parengtas remiantis užsienio autorių darbais ir devynerių metų dėstymo praktika. Vadovėlį sudaro 15 skyrių. Kiekvieno iš jų pabaigoje pateikiami klausimai ir užduotys savarankiškam darbui bei nurodoma rekomenduojama papildoma literatūra, kurią galima rasti Lietuvos bibliotekose ir elektroninėse duomenų bazėse internete. Vadovėlio tikslas – išsamiai supažindinti studentus su politikos mokslo objektu, struktūra, svarbiausiomis kategorijomis bei koncepcijomis ir politinio proceso dėsningumais; skatinti studentų savarankišką kritišką mąstymą; išmokyti aiškinti ir analizuoti politinius reiškinius bei parengti tolimesnėms specializuotoms politologinėms studijoms.

Diplomatinės derybos: bendroji apžvalga

Sudarytojos: Raimundas Jacinevičius, Raimonda Kačiušytė

Tai – pragmatiška dvišalių ir daugiašalių derybų organizavimo apžvalga, su kuria turi susipažinti kiekvienas būsimas diplomatas.

Kodėl netiko Europai konstitucija Europai

Liudas Mažylis

Monografijoje sistemiškai išanalizuotos 25 Europos Sąjungos valstybių pozicijos dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties rengimo, priėmimo ir ratifikavimo.

Politikos mokslai

Regina Jasiulevičienė

Mokomoji knyga skiriama įvairių studijų krypčių studentams (ne politologams), kurie domisi politika, politikos mokslais ir nori praplėsti bei pagilinti savo žinias šioje srityje. Knygoje pristatomos įvairios politikos tyrinėjimo sritys, aspektai, lygmenys, parodomos politikos tyrinėjimo sąsajos su sociologija, istorija ir kitomis disciplinomis.

Nemeilė NeEuropai. Europos Sąjungos ketvirtosios plėtros bangos referendumai

Liudas Mažylis

Monografijoje pateikiama dešimties valstybių, 2004 m. stojusių Europos Sąjungą, integracinių referendumų analizė teisinės bazės kaitos, partijų elgsenos, kampanijų eigos, elektorato elgesio teritorinių dimensijų aspektais.

Derybų teorijos aiškinamasis žodynėlis

Raimundas Jasinevičius, Antanas Venskus

„Derybų teorijos aiškinamasis žodynėlis“ – kolektyvinis 36-ių Vytauto Didžiojo universiteto, Diplomatijos ir tarptautinių santykių fakulteto pirmojo ir antrojo kurso, 3-jų valstybės institucijų administravimo antrojo kurso ir 5-kių euroinstitucijų administravimo pirmojo kurso magistrantų kolektyvinis vieno semestro darbas.

Sportsworld USSR - 1988

Alfred Erich Senn

This study has concentrated on the Soviet Sportsworld‘s program for three men‘s team sports – soccer, hockey, and basketball. As these sports drew the largest number of spectators, moreover, soccer, hockey, and basketball stood at the cutting edge of perestroika‘s demands for economic self-sufficiency in sports. They had to become the models for the conversion of this vital but expensive system to firm cost-accounting foundations. / Knygoje pateiktas Sovietų Sportsworld programos vyrų trijų komandinių sporto šakų – futbolo, ledo ritulio ir krepšinio – tyrimas.

Politikos mokslų krypties studentų rašto darbų rašymas ir pristatymas

Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Metodinių nurodymų knyga skirta tiek pradedantiems, tiek baigiantiems studijas politikos mokslų studentams, rengiantiems įvairius rašto darbus: esė, referatus, kursinius, bakalauro, magistro baigimo. Pirmoje dalyje pateikiami svarbiausi bendrieji, o antroje dalyje pristatomi kiekvienai rašto darbų grupei keliami specifiniai reikalavimai. Knygoje studentams pateikiami patarimai, kaip struktūruoti darbus, kokie sudedamieji elementai turėtų būti įtraukti į įvadą, kaip sudaryti literatūros ir šaltinių sąrašą, pateikti nuorodas. Pabaigoje studentai gali susipažinti su įvairių aptartų rašto darbo elementų priedais.

Politinės ideologijos

Regina Jasiulevičienė

Šie paskaitų konspektai skirti politologijos studentams. Juose supažindinama su ideologijos funkcijomis politikoje, pateikiama susisteminta informacija, būtina reikšmingiausių politinių ideologijų studijoms. Pristatomos įvairios nuomonės ir požiūriai į vieną svarbiausių politinio proceso sudedamųjų dalių – politinę ideologiją.
________________________________________

Lietuvos valstybės tarnautojų administraciniai tapatumai: silpnos diskrecijos raiška aptarnaujant piliečius

Saulius Pivoras, Ernesta Buckienė, Remigijus Civinskas, Mindaugas Kaselis

Viešojo valdymo ir valstybės tarnybos orientavimas į piliečius yra įgyvendinamas
per piliečių pasitikėjimą ir jo užtikrinimą, o šis tiesiogiai priklauso nuo viešųjų paslaugų teikimo. Lietuvoje galima įžvelgti kelias problemines sritis, susijusias su paslaugų plėtra: visų pirma, paslaugų teikimas yra orientuojamas siaura vadybinio tobulinimo kryptimi, o tai suteikia tik trumpalaikę naudą (didėjantis piliečių, kaip paslaugų vartotojų, pasitenkinimas); antra, piliečiams teikiamų paslaugų vertė siejama su technologiniais (e. valdžios) sprendimais, didinančiais paslaugų priimtinumą, kas yra nediskutuotina, tačiau prieinamumas nekompensuoja tam tikrų paslaugų spragų, susijusių su nepriimtinu konsultavimu, nederamu elgesiu, papildomais paslaugos gavimo apribojimais; galiausiai, piliečiai nori būti išgirsti, tikisi adekvataus individualizuoto traktavimo bei supratimo iš paslaugas teikiančių tarnautojų. Tai rodo esminę problemą – tarnautojų elgesys dažnai neatitinka piliečių lūkesčių. Mokslinė ir praktinė problema – kiek ir kaip prie orientacijos į piliečius užtikrinimo prisideda valstybės tarnautojų tapatumai, kurie palengvina arba apsunkina, o kartais apskritai kompensuoja vadybinių veiklos valdymo priemonių taikymą.
Šios mokslo studijos tikslas – ištirti tiesiogiai su piliečiais, kaip klientais, teikiant paslaugas sąveikaujančių valstybės tarnautojų administracinių tapatumų raišką ir nustatyti administracinių tapatumų vaidmenį aptarnaujant piliečius.

Kairieji jaunahėgelininkiai: tarp romantizmo ir diktatūros

Lauras Bielinis

Šios knygos užduotis – parodyti, kaip užgimė ir kokia logika vadovaujantis susiformavo politinio radikalumo poreikis, greitu laiku transformavęsis į radikalias ideologijas, kurios
XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje tapo esminėmis ir nulėmė daugelio istorinių procesų eigą. Taigi šis darbas yra skirtas radikalių politinių doktrinų susiformavimo priežastims ir raidos istorijai.
Šios knygos tikslas yra atskleisti kairiųjų jaunahėgelininkių argumentų seką parodant, kaip XIX a. pradžioje jų lankomų Berlyno „Daktarų“ ar „Kavos“ klubų, o po to ir „Laisvųjų“ klubo diskusijų terpėje užgimė arba įgijo praktinės teorijos kontūrą bene pagrindinės radikaliosios būsimojo XX amžiaus politinės ideologijos bei teorijos.

Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos

Daiva Citvarienė, Silvija Čižaitė-Rudokienė, Rimgailė Dikšaitė, Linara Dovydaitytė, Kristina Juraitė, Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė, Edgaras Klivis, Gintautas Mažeikis, Viltė Migonytė, Agnė Pinigienė, Ina Pukelytė, Jurgita Staniškytė, Neringa Stoškutė, Jūratė Tutlytė Sudarytojai Gintautas Mažeikis, Kristina Juraitė

Kolektyvinė monografija parašyta remiantis Vytauto Didžiojo universiteto 2012–2015 m. vykdytu mokslo tyrimų projektu „Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste“, kurio duomenys apima 2008–2013 m. Kauno, Šiaulių, Klaipėdos miestuose ir rajonuose veikiančias kultūros įstaigas. Tyrimą sudaro teorinės studijos ir kritinė jų plėtra, atvejų analizė, kiekybiniai ir kokybiniai duomenys gauti per penkerius metus. Monografijoje aptariamas komunikacijos veiksmo, komunikacinio proto ir komunikacinio lauko santykis su modernia kūrybinių industrijų raida, aiškinami kūrybinės klasės formavimosi prieštaravimai ir jų santykis su organizacijų komunikacija, nagrinėjami ir lyginami kultūros institucijų ir su jomis susijusių struktūrų komunikacijos ir vartojamos reikšmės bei simbolių laukas politiniu ir instituciniu požiūriu, kritiškai aptariama komunikacijos kultūros organizacijose specifika, funkcijos, formos, komunikacinės kompetencijos. Taip pat polemiškai diskutuojama apie virtualios erdvės ir naujųjų medijų išnaudojimo aktyvumą kultūros institucijų komunikacinėje veikloje.

Constructing "Europe" and Spread of European Values

Liudas Mažylis

This book concentrates the efforts of researchers from Lithuania, Poland, Ukraine, and their neighbours. The research object is also dictated by the region – Lithuanian, Polish, Ukrainian and Russian discourses of “Europe”. Researchers published here systematically examine the specifics of construction and spread of what is called “Europe” in this region, and in a broader geographical context. The total scope of this book looks at the phenomenon of constructing “Europe” through different lenses and makes a comparison of particular nations and particular governmental levels.

Parama demokratijai ir piliečių dalyvavimas Lietuvoje

Jūratė Imbrasaitė

Monografijoje gilinamasi į paramos demokratijai ir piliečių dalyvavimo vaidmenį demokratiniame valdymo procese, atskleidžiami paramos demokratijai ir politinio dalyvavimo sampratos sunkumai, pristatoma politinio dalyvavimo samprata, formos. Analizuojamas faktinės politikos žinių lygis, informacijos apie nacionalinės ir vietinės valdžios institucijų veiklą šaltiniai, žiniasklaidos poveikis paramai demokratijai ir politiniam dalyvavimui, aiškinamasi, koks yra nelygybės, ekonominių požiūrių ir procedūrinio teisingumo pažeidimų poveikis paramai demokratijai ir politiniam dalyvavimui Lietuvoje.