Literatūros studijos

Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika

Gitana Vanagaitė

Monografija „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ remiasi jungties idėja tarp išskirtinai modernios, krikščioniškomis vertybėmis grįstos lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) asmens laikysenos ir pagal panašias nuostatas kuriamo žmogaus grožiniuose kūriniuose. Monografija parodo, kad lietuvių literatūros moksle įtvirtinta Vaižganto, kaip deimančiukų ieškotojo ar Vaižganto-legendos samprata, yra tik išorinės jo gyvenimo ir kūrybos istorijos dalis, dažnai užstojanti nuolatinę Vaižganto pastangą kurti savo vidaus pasaulį, rinktis vertybes, nuolat reflektuoti atliekamus įvairius vaidmenis, gebėti daug ko atsisakyti, todėl monografijoje dėmesys kreipiamas į vidinę istoriją, kurios gilusis prasmės lygmuo susijęs su krikščioniškomis nuostatomis.

Spauda ir žmonės. Autobiobibliografinis sąvadas. 1954–2004

Leonas Gudaitis

Tai – pirmasis Lietuvoje bandymas pagal paties autoriaus sudarytą spausdintų darbų ir literatūros apie juos bibliografiją įvairiopai atskleisti savo veiklos visumą. Publikacijų, redakcinio darbo, retrospektyvos skyriuose, mokslinio gyvenimo, bibliofilijos poskyriuose temiškai sugrupuoti ir chronologine tvarka išdėstyti literatūros ir spaudos istoriko prof. habil. dr. Leono Gudaičio bibliografiniai duomenys jungiami su spaudoje panaudotų jo tekstų nuorodomis ir papildomi autoriaus pastabomis, patikslinimais, svarbesnių realijų paaiškinimais. Parinktos nuotraukos sukonkretina autobiobibliografijoje minimą ar plačiau apibūdinamą jo asmeninę, žurnalistinę, akademinę aplinką.

Introduction to the Analysis of Crime Fiction: A User-Friendly Guide

Milda Julija Danytė

This text serves as an introduction to critical analysis of crime fiction in English. After a brief review of the pre-history of crime fiction in English, the principal focus is on sub-genres such as Golden Age detective stories, American noir thrillers, thrillers in general and police procedurals. For each sub-genre a list of characteristics is provided. Some major authors like Agatha Christie, Raymond Chandler, P. D. James, Ruth Rendell, Ian Rankin and Kathy Reichs are given closer attention. In addition, newer trends in crime fiction are discussed. Exercises for students and advice in carrying out research on crime fiction are also given. / Ši knyga skirta studentams, jauniems mokslininkams, analizuojantiems detektyvinių romanų žanrą anglų kalba. Trumpai apžvelgiama naratyvų apie nusikaltimų pasaulį istorija iki A. Conano Doyle'io apsakymų. Pagrindinis dėmesys – įvairių detektyvinių romanų žanrams, ypač britų vadinamųjų „Aukso amžiaus“ romanams, JAV privačių seklių romanams, trileriams, romanams apie policijos darbą. Išdėstomi pagrindiniai kiekvieno žanro bruožai. Taip pat analizuojama A. Christie, R. Chandlerio, P. D. James, R. Rendell, I. Rankin, K. Reichs detektyvų herojai. Studentams pridedamos pratybos, metodiniai patarimai tyrinėjimams.

Baltų literatūra XX a. antrojoje pusėje

Inga Stepukonienė

Mokomojoje knygoje apžvelgiami ryškiausi XX a. antrosios pusės lietuvių ir latvių literatūros – poezijos, prozos ir dramos raidos bruožai, bandoma palyginti pastebimiausias šio laikotarpio baltų literatūros tendencijas, supažindinti su garsiausių rašytojų kūryba. Knyga skirta aukštųjų mokyklų studentams ir visiems, besidomintiems baltų tautų literatūra.

Огнем по небесам / Ugnimi tarp debesų. Cтихотворения и материалы к биографии. Генрикас Радаускас / Eilėraščiai ir kita. Henrikas Radauskas

Sudarytoja ir vertėja Ana Gerasimova

Несмотря на негромкость прижизненной славы, Генрикас Радаускас – один из главных литовских поэтов 20 века, оставшись убежденным сторонником и непревзойденным практиком «чистой поэзии». Критика не раз журила его за «безыдейность», называя при этом «самым европейским» из литовских поэтов. Книга впервые представляет Радаускаса русскоязычному читателю отдельным изданием. В основном тексте – двуязычное собрание стихотворений, включившее в себя большую часть его поэтического наследия. Приложение составлено с целью вписать биографию поэта в исторический контекст довоенной Литвы и послевоенной эмиграции. В него вошли интервью, заметки, избранное из писем автора, а также воспоминания и дневники его друзей и близких, небольшой биографический справочник и необходимые комментарии. / Nepaisant savo kuklios šlovės dar gyvam esant, Henrikas Radauskas yra vienas svarbiausių XX a. Lietuvos poetų, ištikimas „švarios“ poezijos šalininkas ir praktikas. Kritikai ne kartą peikė jį už „neidėjiškumą“, vis dėlto vadindami jį pačiu „europietiškiausiu“ Lietuvos poetu. Čia pirmą kartą atskiru leidiniu Radauskas pristatomas rusakalbiam skaitytojui. Daugiausia tai – dvikalbis, pagrindinės kūrybos – eilių rinkinys. Prieduose pateikti interviu, užrašai, laiškų ištraukos, artimųjų atsiminimai ir dienoraščiai, trumpas biografinis sąrašas ir komentarai.

Genantys genai. Humoras be ironijos arba atvirkščiai

Rimantas Klusas

Naujame satyros (ironijos) ir humoro rinkinyje R. Klusas ne tik pasitelkia, bet ir meistriškai panaudoja paveikiausias komizmo atsargas – elegantišką parodiją (skirtą konkretiems adresatams ir universalią), išradingai supintas parafrazes, karikatūros šerpetom įrėmintus portretus (Tūlas klausia: kur galva? / Togoje ji slypi. / Ten teisybė gatava / ir tiesa dvilypė). Dažnai sarkazmu žybteli aforizmas (Laimės pilnos saujos / dviejų metrų gyly), kasdieninio žodžio aštrumas. Skaitytoją nelauktai sustabdanti lyrinė susimąstymo potekstė – pabudinti sąžinę ir savigarbą – suteikia naujam R. Kluso kūrybos rinkiniui skaudaus rimtumo.

Tra Oriente e Occidente. Stasys Salkauskis e la sua idea di Lituania

Andrea Griffante

La Lituania rappresenta da sempre uno spazio di confine. Spazio di conflitto politico e militare tra grandi potenze, nel corso della sua storia la Lituania ha avuto in varie occasioni l’opportunità di utilizzare la sua particolare posizione mediana per la ricerca di una cultura di sintesi capace di trasformare i pericoli dello scontro in occasioni di dialogo. Un dialogo avente come interlocutori il cattolicesimo e l’ortodossia, gli universi culturali russo, polacco e germanico, modelli politici e sociali tra loro in contrapposizione. Teorico e strenuo difensore della funzione dialogica della Lituania fu il filosofo Stasys Šalkauskis, una tra le figure di spicco del panorama culturale lituano degli anni ’20 e ‘30. Il volume ripercorre l’idea šalkauskiana di Lituania come ponte tra Oriente e Occidente e ne analizza l’importanza per la comprensione dell’Europa centrale, della sua storia e del suo presente. / Nuo visados Lietuva – tai paribio erdvė, politinių susidūrimų ir skirtingų kultūrų dialogo žemė. Tarp tokio dialogo protagonistų pagrindinę vietą užėmė katalikybė, stačiatikybė, rusų, vokiečių bei lenkų kultūros, socialiniai bei politiniai modeliai, kurių abipusio priešiškumas atrodė vargiai įveikiamas. Žinoma Stasio Šalkauskio Lietuvos kaip Rytų ir Vakarų civilizacijų sintezės idėja ne tik suteikė tarpukario Lietuvos inteligentijai naujas veikimo gaires bei kultūrinę tapatybę, bet ir naują (ir mažai naudotą) istoriografinį kanoną. Nors Šalkauskio modelyje lengvai atpažįstami tiek Basanavičiaus, tiek Maironio bei Šapokos istoriografijos kanonų pėdsakai, jo šerdyje aptinkama ir kitur dar nenaudota ribos kaip nesiliaujančio santykiavimo samprata. St. Šalkauskio istoriografinis kanonas rodė kelią į nacionalinę tapatybę, kaip per dialogą su kitoniškumu besiformuojančią visumą, tuo tarpu kitas tapo reikalinga tapatybės dalimi. Knyga analizuoja St. Šalkauskio idėjos svarbą XX a. Lietuvos istoriografijos kontekste, jos istoriografinį aktualumą šiandienos Lietuvai ir Vidurio Europai.

Akrostichas

Sigitas Kadiša (Varonis)

Technologijos mokslų daktaro Sigito Kadišos eilėraščių knygos „Akrostichas“ ritmai, leksika, tropai – visa poetinė raiška nėra vien tiksliųjų mokslų atstovo formali žaismė, tyrinėjanti kalbos emanacines (įtaigumo) galias, siekiant esmių praeityje ir dabartyje. Kad ir koks būtų žmogaus būties nepastovumas, vis dėlto atmintyje būtina išsaugoti savasties pradžių pradžias ir net kalboje jautriai esantį žmogiškumą.

Duc in altum

Sudarytojas Nerijus Pipiras

Knyga, kuri yra jūsų rankose – dar vienas bandymas praskleisti širdies šydą. Galima sakyti, jog tai – savotiška Arūno Žliobos pradėto darbo tąsa. Tačiau toks suvokimas neišsamus. Manome, kad tai – naujo kelio ištakos. Kažkuria prasme – šilumos, nuoširdaus pasitikėjimo kitais pradžia. Jaučiame, kaip svarbu dalytis tiek šiluma ir meile, tiek šiltu savo ieškojimų bei atradimų žodžiu. Kiekviena mintis, kiekvienas pasakytas žodis yra savitas ir be galo gražus pasaulis, kurį norisi auginti ir dalyti. Tai – ieškojimų ir atradimų, prasmių ir siekių pradžia.
Esame dėkingi kiekvienam, kuris šioje pradžioje yra kartu su mumis. Be galo gera dalytis ir kiekvieną kartą kažką pradėti iš naujo.

Gražiosios epochos stilistika: literatūriniai XX a. pradžios žaidimai

Aurelija Mykolaitytė

Monografijoje analizuojama XX a. pradžios lietuvių literatūra. Daugiausiai dėmesio skiriama „Gražiosios epocho“ pasaulėvaizdžiui, atpažįstamam įvairiuose smulkiosios prozos kūriniuose, lyginami literatūros ir dailės reiškiniai, aptariami pasaulėvaizdžio akcentai kitų šalių literatūroje. Ornamentinė XX a. pradžios proza suvokiama kaip to meto kultūros dalis, liudijanti apie savą laiką, perteikianti „Gražiosios epocho“ stilistiką.

Vlado Šlaito poezijos paralelės

Indrė Žekevičiūtė

Ši knyga – mėginimas nutraukti užsitęsusią tylą ir apibendrinti aiškius V. Šlaito nuopelnus modernėjančiai lietuvių poezijai. Galbūt knyga pasirodys kiek eklektiška. Tačiau nuoseklų kalbėjimą apsunkina surinktos medžiagos pobūdis, pasirinktas komparatyvistinis tyrinėjimų metodas: norėjosi papasakoti V. Šlaito biografiją, išsamiai aptarti jo poetinį palikimą ir kartu paieškoti atsakymų į platesnius klausimus – poezijos proziškėjimo prielaidas, literatūrinių įtakų svarbą, poetinio eksperimento autentiką.

Oskaras Milašius – mistikas ir hermetinis poetas

Indrė Žekevičiūtė

Šioje komparatyvistinėje studijoje pateikiamos Oskaro Milašiaus kūrybos mistikos temų poetinės interpretacijos, atskleidžiama meilės hermetinė tema literatūroje ir alchemijoje, aptariamos rašytojo pasakos, etnologinės studijos ir politiniai etiudai.

Widziałem świat. Skrypt do kursu historii literatury litewskiej

Beata Kalęba

Skrypt akademicki Widziałem świat został pomyślany jako pomoc dydaktyczna dla polonistów, którzy poznają kulturę i literaturę Litwy w ramach dodatkowych kursów, oraz dla lituanistów. Czytelnik znajdzie w nim kilkadziesiąt przekładów z literatury litewskiej, od folkloru i literatury dawnej po najnowszą, a także biogramy autorów, zadania dla studentów, bibliografię załącznikową polskich tłumaczeń z literatury litewskiej i polecanych opracowań oraz przykładowy program kursu historii literatury litewskiej. / Książka została napisana z myślą o kursie historii literatury litewskiej, który ma za zadanie nie tylko zapoznać studentów z najważniejszymi autorami i tekstami literatury litewskiej, ale i uwrażliwić ich na zjawiska ze wspólnej, polsko-litewskiej przeszłości. Ma także uczyć myślenia historycznego, umożliwić zrozumienie litewskiej narracji o dziejach Litwy (a także w jakich punktach jest ona różna od polskiej – i dlaczego), zarysować (auto)portret Litwinów jako wspólnoty narodowej oraz zachęcać słuchaczy kursu do samodzielnej refleksji.
Akademinis mokymo leidinys Widziałem świat (Mačiau pasaulį. Lietuvių literatūros chrestomatija. Akademinis kursas lenkakalbiams) skirtas polonistikos ir lituanistkos studentams, kurie mokosi lietuvių literatūros istorijos. Jame publikuojami: virš 50 grožinės literatūros vertimų (nuo tautosakos iki naujausios literatūros), biogramos, užduotys studentams, bibliografijos (lenkiškų vertimų iš lietuvių literatūros, mokslinės literatūros apie lietuvių kultūrą) bei pavyzdinė lietuvių literatūros kurso programa. Knygoje rasite išvertą į lenkų kalbą pasaką „Eglė – žalčių karalienė“, kelias raudas, Stanevičiaus pasakėčią, Daukšos teksto ištrauką, Kudirkos "Tautišką giesmę", Maironio tekstus ir kt. / ("I saw a world") Textbook of History of Lithuanian Literature for Universities in Poland is dedicated to the students of Polish Studies and Baltic Studies. It consists of several parts: there are over 50 translations from Lithuanian Literature with authors’ short biographies and exercises of interpretation, bibliography of Polish translations from Lithuanian literature, references, and an exemplary course programme in history of Lithuanian literature.

Spaudos tekstų žanrai

Rūta Marcinkevičienė

Vadovėlio paskirtis – supažindinti studentus su įvairiomis teksto analizės kryptimis, apimančiomis kelias humanitarines disciplinas: teksto lingvistiką, žanro teoriją, diskurso analizę, semantiką, pragmatiką, lingvistinį sąmoningumą ir kritinį mąstymą. Vadovėlis yra apžvalginio pobūdžio, skirtas padėti lengviau skaityti ir suvokti kitų autorių knygas, nes visas aptariamas teorijas siekiama susisteminti, sujungti į vieną visumą, skirtą žanrinei diskurso analizei. Taip siekiama ugdyti gebėjimą analizuoti tekstus, remiantis jų struktūra, kalbine raiška ir sąsajomis su kontekstu, taip pat lavinti. Vadovėlis galėtų būti naudojamas atskiruose humanitarinių mokslų filologijos ar socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos krypties programų, žurnalistikos arba viešosios komunikacijos kursuose.

Tarp Logoso ir Pano: Henriko Ibseno analitinės dramos

Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė

Monografijoje, pasitelkiant gausią kritinę medžiagą ir naujausius tyrinėjimus, pirmą kartą lietuvių literatūrologijoje atskleidžiama Henriko Ibseno draminio paveldo visuma, gvildenami jo kūriniams būdingi motyvai, temos ir problemos, išsamiai aptariamas literatūrinis kontekstas.

Modern North American Women Writers

Irena Ragaišienė, Ingrida Žindžiuvienė

This selection of topics and presentation of the critical material relevant to these topics is addressed primarily to students of American literature. / Ši teminė medžiaga ir jai aktuali kritinė medžiaga skirta pirmiausiai studijuojantiesiems amerikiečių literatūrą.

Naujasis lietuvių ir latvių romanas. Raidos tendencijos 1988–2000-taisiais

Inga Vaičekauskaitė-Stepukonienė

Monografijoje siekiama aptarti lietuvių ir latvių romano raidą 1988–2000-aisiais. Darbo objektas – reikšmingiausi lietuvių ir latvių romano pavyzdžiai, turėję daugiausiai įtakos šiuolaikinės prozos plėtotei, žymėję tradicijos lūžį, įteisinę naują meninę žmogaus ir pasaulio koncepciją, stiliaus paieškas. Tipologinėje studijoje aptariamos susiformavusios naujos lietuvių ir latvių romano tradicijos ir žanriniai modeliai, brėžiamas jų ryšys su Vakarų literatūros kontekstu.

Eilėraščių analizė Naujosios kritikos mokyklos metodu

Indrė Žekevičiūtė

Mokymo medžiagoje trumpai apžvelgta Naujosios kritikos mokyklos atsiradimo istorija, apibendrintai aptarti pagrindiniai šios mokyklos atstovų (T.S.Elioto, I.A.Richardso ir kitų) postulatai ir konkrečiai pa demonstruotas šios mokyklos siūlytas poezijos kūrinių analizės metodas, leidžiantis itin subjektyviai atskleisti bet kokio poetinio teksto prasme, bent apytikriai įvertinti jo meninį lygį ir suformuluoti nuostatas, kilusias po konkretaus teksto perskaitymo.

Literatūrinė Kauno regiono savimonė

Sudarytoja Indrė Žakevičienė

Mokslo straipsnių rinkinyje pateikiami literatūrinės Kauno regiono savimonės tyrimų rezultatai, atspindintys savitas užrašytos vietos transformacijas nuo XIX a. iki mūsų dienų. Į regiono, kraštovaizdžio, vietos ir erdvės sąvokų suponuojamus klausimus žvelgiama naratologijos, kultūros geografijos, bioregionalizmo aspektais, analizuojant XIX a., XX a. vidurio, naujausios lietuvių literatūros tekstus ir kūrinius vaikams.

Literatūros ir estetikos istorija

Dalia Kuizinienė

Šios metodinės priemonės tikslas – supažindinti studentus su istorine literatūros sampratos kaita nuo Antikos iki postmodernizmo, taip pat su pagrindiniais literatūrologijos terminų apibrėžimais, meninio teksto struktūra, semantika. Metodinė priemonė yra skirta studentams, kurie šį kursą renkasi kaip vieną iš privalomųjų pasirenkamų humanitarinių mokslų disciplinų ir siekia gauti minimalius literatūros estetikos ir istorijos žinių pagrindus, kurie yra būtini norint toliau studijuoti visuotinės literatūros istoriją, gilintis į literatūros teoriją, teksto analizę.

Gothic Fiction: The Beginnings

Audronė Raškauskienė

The present handbook has several goals: firstly, it aims at discussing the aesthetic background of the 18th century Gothic fiction, focusing on the key aesthetic work of the period, Edmund Burke’s "A Philosophical Enquiry into the Origin of Our Ideas of the Sublime and Beautiful" (1757), and secondly, it attempts to examine the functions of literary space and the possible meanings it implies in Gothic literature in general and in Ann Radcliffe’s (1764-1823) fiction in particular. The handbook is addressed to students taking different courses in literature at Vytautas Magnus University as well as to general public interested in literary studies. It may be useful for all levels of academic programs, especially for the students who follow the BA course “Survey of British Literature since 1660” and MA course “Gothic Literature”. / Mokomojoje knygoje „Gothic Fiction: The Beginnings“ trumpai apžvelgta XVIII a. estetinė teorinė mintis, vyravusi to meto Anglijoje, bei jos įtaka įžymiausios XVIII a. anglų gotikinės literatūros rašytojos Annos Radcliffe (1764–1823) kūrybai. Pirmojoje knygos dalyje pristatoma ir analizuojama XVIII a. estetinė mintis, turėjusi daug įtakos ne tik XVIII a. britų gotikinei literatūrai atsirasti, bet ir veikusi kultūros reiškinius bei literatūros žanrus, vėliau kilusius iš klasikinės gotikinės literatūros (pvz., siaubo romaną, mokslinę fantastiką ir kt.). Remdamasi Edmundo Burke'o, Imanuelio Kanto, Williamso Gilpino ir Uvendale Price darbais, autorė aptaria „gotikinės literatūros“ termino bei paties žanro kilmę, estetines didingumo ir grožio kategorijas. Antrojoje knygos dalyje erdvės semiotika Annos Radcliffe kūryboje analizuojama remiantis G. Bachelardo, C. Levi-Strausso ir J. Lotmano darbais. Skaitytojo dėmesys atkreipiamas į uždarą erdvę kaip į vieną svarbiausių erdvių gotikinėje literatūroje, į šios erdvės interpretaciją bei galimas reikšmes. Knyga skirta studentams filologams, studijuojantiems literatūros ir kultūros istoriją bei visiems, besidomintiems literatūra ir literatūrologija.

Ingeborg Bachmann. Kūryba, nukreipta prieš karą

Hans Höller, Helga Pöcheim, Lina Užukauskaitė

Paroda „Kūryba, nukreipta prieš karą“ skirta žymios austrų rašytojos Ingeborg Bachmann (1926–1973) gyvenimui ir kūrybai. Vienos miesto literatūrinės draugijos (Literatur-Verein i. b.) inicijuota ir globojama paroda, eksponuota visoje Europoje, 2009 metų kovo 14 – balandžio 12 d. buvo rodoma Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitete. Dvikalbiame kataloge chronologine tvarka pateikiami parodos tekstai ir fotografijos. Visus parodos tekstus į lietuvių kalbą vertė Vytauto Didžiojo universiteto vokiečių filologijos studentai. Katalogas skirtas moksleiviams, studentams, pedagogams ir visiems parodos lankytojams, besidomintiems austrų literatūra. Jis gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė apie vieną ryškiausių po Antrojo pasaulinio karo vokiečių kalba rašiusių moderniosios literatūros autorių.

Hansas Christianas Andersenas: pastangos (at)pažinti

Asta Gustaitienė

Tai – komparatyvistinio pobūdžio monografija, skirta Hansui Christianui Andersenui. Remiantis gausiais danų rašytojo fenomeno tyrinėjimais, siekiama suformuoti ir pateikti savitą požiūrį į jo asmenybę ir kūrybą, atskleisti autoriaus daugiažanrio kūrybinio palikimo poveikį lietuvių ir pasaulinei kultūrai.

Kuršių nerija lietuvių literatūroje: kultūros atminties paradigmos

Aurelija Mykolaitytė

Vietos suvokimas nuolat kinta: tai, kas buvo reikšminga vienai kartai, tampa visiškai neaktualu kitai, kuri stengiasi iš naujo įprasminti savo santykį su vieta. XIX a. autoriui M. L. Rėzai labiausiai rūpėjo paliudyti savo gimtąją vietą, įrašant ją į visos Prūsijos žemėlapį. XX a. lietuvių autoriai pirmiausia siekė užrašyti tai, kas jiems buvo visai nežinoma, „terra incognito“. Būtent Kuršių nerijos suradimo džiaugsmas labiausiai justi tarpukario tekstuose. Egzilio rašytojai šią vietą įtraukia į savo tremties žemėlapius: tai – dvasinė patirtis, prarasties skausmas. Pasilikusiųjų sovietinėje Lietuvoje santykis su Kuršių nerija tampa prieštaringas: asmeninę patirtį siekiama papildyti kultūros šaltiniais – istorija, mitu, kita vertus, ne viename kūrinyje akivaizdžiai siekiama nutylėti apie kuršininkus, kurių pokariu nebelieka, justi potekstė, bandymas rašyti neužkliūvant sovietinei cenzūrai. Naujausioje literatūroje ryškėja pastangos liudyti trauminę atmintį: tai ypač ryšku V. Bartulio pjesėje „Pamokslas žuvims“. Taigi Kuršių nerija yra įvairiopai suvokta vieta: esama skirtingų atminties dialektų, kurie leidžia kalbėti apie gana intensyviai išgyvenamos vietos vaizdinį.

Atsiminimų pynė

Romualdas Baltrušis

Knyga, apimanti vienos asmenybės – profesoriaus Romualdo Baltrušio – ir ne vienos kartos gyvenimo kelius nuo XX amžiaus iki XXI amžiaus pradžios. Atsiminimuose įsirėžę įsimintini istoriniai įvykiai, turėję įtakos mūsų valstybės likimą, ir konkrečių žmonių gyvenimai, regis, buvę svarbūs vien mokslo ar meno kūrėjams, susiklosto į daugialypę panoramą. Atsiminimų autorius pateikia daugelį faktų, atveria ne vienos žymios asmenybės bruožus, atskleidžia skaitytojui mokslinės veiklos, tautinės savimonės ir Lietuvos Atgimimo įdomius aspektus. Vaizdinga, tiksli kalba ir gebėjimas jautriai derinti subjektyvumą ir objektyvų vertinimą atsiminimus perkelia toli už autobiografijos ribų.

Trumpa lietuvių literatūros istorija / A Brief History of Lithuanian Literature

Sud. / Ed. Dalia Kuizinienė

Metodinėje mokomojoje knygoje pristatomi lietuvių literatūros istorijos raidos etapai ir tendencijos. Knygos autorės analizuoja chrestomatinių lietuvių rašytojų kūrybą, pateikia literatūros proceso vertinimo įvairovę. Leidinys yra skirtas baltistikos ir lituanistikos centrų studentams. /
This methodological textbook is an introduction to the historical stages of development of Lithuanian literature and its trends. The authors of the book present a concise overview of Lithuanian chrestomatic authors' works, analyzing them and providing a variety of reviews of the literary process. The textbook is designed for students at Baltic and Lithuanian Studies centres.