Kultūros studijos

ANTIKOS IR VIDURAMŽIŲ TYRIMAI 2022: nacionalinė mokslinė konferencija

Nacionalinės mokslinės konferencijos dalyviai

Leidinyje skelbiama VDU ir LKTI tyrėjų rengiamos nacionalinės konferencijos „Antikos ir Viduramžių tyrimai 2022“ programa ir pranešimų santraukos.
Pranešėjai svarstys įvairius Antikos ir Viduramžių (taip pat ir Lietuvos) istorijos, filosofijos, teologijos, kultūros, meno ir literatūros istorijos klausimus.
Programa sudaryta chronologiniu ir teminiu principu; santraukos spausdinamos abėcėlės tvarka.

ANTIKOS IR VIDURAMŽIŲ TYRIMAI 2023: nacionalinė mokslinė konferencija

Nacionalinės mokslinės konferencijos dalyviai

Leidinyje skelbiama VDU ir LKTI tyrėjų rengiamos nacionalinės konferencijos „Antikos ir Viduramžių tyrimai 2023“ programa ir pranešimų santraukos.

Le Journal d’Olga, Comtesse Kalinowska, Princesse Ogińska 1836–1840

Irena Buckley, Marie-France de Palacio

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas Olgos Kalinowskos-Oginskienės dienoraštis seniai domina kultūros istorikus, filologus. Tačiau 500 puslapių rankraštis sunkiai įskaitomas, todėl detaliau nėra tirtas. Dienoraštis rašytas 1836-1840 metais Sankt Petreburge, kada jauna panelė buvo caro rūmų freilina. Tradiciškai pasirinkta prancūzų kalba, kuria kilmingos mergaitės mokytos rašyti dienoraščius prestižiniuse Smolnio ir Šv. Jaterinos institutuose.

Lietuvos kultūros istorija

Bronius Genzelis

Ši Monografija – tai pirmas bandymas aprėpti Lietuvos kultūros raidą nuo jos ištakų iki mūsų dienų, remiantis probleminiu principu. Ši knyga, pateikianti visuminį požiūrį į Lietuvos kultūros istoriją, atskleidžianti sudėtingas jos peripetijas, padės geriau ją pažinti, suvokti savo šaknis, prisidės prie tautinės savimonės, lietuvybės kaip svarbiausios vertybės puoselėjimo. Knyga skirta studentams humanitarams ir plačiajai visuomenei.

Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra

Rio Kodžima

Rio Kodžima save laiko pirmiausia Vengrijos istorijos tyrinėtoju, baigusiu Japonijos istorijos mokslus ir atsitiktinai atvykusiu į Lietuvą. Jo moksliniai tyrinėjimai buvo skirti marksistinėms teorijoms, moderniems socialiniams mokslams ir Japonijos istorijai. Ši knyga – autoriaus darbų rinktinė, išleista keliomis Europos kalbomis: lietuvių, vengrų, anglų ir albanų. Straipsniuose pateiktas Japonijos tyrinėjimų įvadas nesiremia šablonais ar stereotipais. Apie Japoniją skaitytojams pasakojama remiantis šiuolaikiniais principais.
Knyga priklauso „Acta Humana“ leidinių serijai.

Choices in Transition. Assessing Human Development

Autorių kolektyvas

This book is selected conference papers and result of the conference "Choices in transition: assessing human development". Supported by: United Nations Development Programmes (Lithuania and Latvia), Open Society Foundation (Latvia) and Vytautas Magnus University (Lithuania). / Šiame leidinyje publikuojama vykusios konferencijos „Choices in transition: assessing human development“ pranešimų medžaga. Konferencijos rėmėjai: United Nations Development Programmes (Lithuania and Latvia), Open Society Foundation (Latvia) and Vytautas Magnus University (Lithuania).

Česlovas Milošas iš XXI amžiaus perspektyvos

Sudarytojai Andžej Pukšto, Vaida Kamuntavičienė, Jovita Daukšytė

Šio leidinio pagrindas – pirmųjų Č. Milošo skaitymų, tarptautinės mokslinės konferencijos „Czesławas Miłoszas iš XXI a. perspektyvos“, vykusios 2006 m. gegužės 11–12 d., darbo rezultatas. Konferencija sulaukė didelio susidomėjimo, joje dalyvavo svečių ne tik iš Lenkijos, kuriai Č. Milošas labai artimas, bet ir iš Baltarusijos, Rusijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos. Renginio metu perskaityti pranešimai išaugo į mokslines studijas, kurios mokslinių straipsnių pavidalu daugiausia ir yra publikuojamos šiame leidinyje. Be to, pateikiama medžiaga, specialiai parengta šiam leidiniui. Į Č. Milošą ir jo kūrybą siekiama pažvelgti įvairiais aspektais. Č. Milošo idėjos suvienijo ne tik literatūrologus, bet ir kalbotyrininkus, filosofus, istorikus, politologus bei kitų humanitarinių mokslų šakų atstovus.

Tolerancija Lietuvoje: tarp minties ir veiksmo

Autorių kolektyvas

Šio leidinio pagrindu tapo 2007 m. kovo 27 d. Vytauto Didžiojo universitete vykusios mokslinės konferencijos pranešimai. Juose įvairių sričių specialistai analizuoja tolerancijos ir netolerancijos apraiškas modernioje lietuvių kultūroje. Leidinyje aptariamas visas modernusis lietuvių kultūros periodas nuo XIX a. vidurio iki šių dienų Lietuvos visuomenės, išgyvenusios totalitarinių režimų represijas bei susipažinusios ar dar tik įsisavinančios intelektualųjį egzilio veikėjų palikimą.

Rytų Azijos studijos Lietuvoje

Redaktorius Aurelijus Zykas. Sudarytoja Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė

Šiame straipsnių ir konferencijos pranešimų rinkinyje pristatoma Rytų Azijos (Japonijos, Kinijos ir Korėjos) studijų raida Lietuvoje, daugiausiai dėmesio skiriant japonologijai. Dauguma rinkinyje pateikiamų pranešimų buvo skaityti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Japonologija bendrosios Lietuvos orientalistikos kontekste: istorija ir dabartis“ (2011 m. lapkričio 3–4 d.), skirtoje Japonijos studijų centro 10-ies metų jubiliejui paminėti. Tarptautinę konferenciją ir straipsnių rinkinio išleidimą rėmė Japonijos fondas.

Civil Society in East Asian Countries. Contributions to Democracy, Peace and Sustainable Development / Proceedings of the Conference 2018

Autorių kolektyvas

Knygoje pateikiama 2017 m. spalio 26-27 d., Vytauto Didžiojo universitete vykusios vienuoliktos tarptautinės ASC konferencijos, pavadintos „Civil Society in East Asian Countries: Contributions to Democracy, Peace and Sustainable Development“ (liet. „Pilietinė visuomenė Rytų Azijoje: įnašas į demokratiją, taiką ir darnųjį vystymąsi“), pranešimų medžiaga. Konferencijos organizavimą parėmė Japonijos fondas ir Taipėjaus misija Latvijoje.

Image of Japan in Europe

Editor Kyoko KOMA

This volume presents the materials of international conference “Image of Japan in Europe” held on 13-14th of October in 2007 at Vytautas Magnus University Japanese Studies Centre, as well as includes special contributions of Japanese culture studies by Japanese researchers. The conference and publication of this book have been sponsored by Tōshiba International Foundation. / Šiame leidinyje publikuojama tarptautinės konferencijos „Image of Japan in Europe“, vykusios 2007 m. spalio 13–14 d. Vytauto Didžiojo universiteto Japonijos studijų centre, medžiaga, taip pat specialus Japonijos studijų centro tyrėjų indėlis. Konferenciją ir šios knygos išleidimą finansavo Toshiba tarptautinis fondas.

Česlovas Milošas ir Lietuva

Vaida Kamuntavičienė, Irena Miklaševič, Giedrė Milerytė, Vaiva Narušienė

Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo 100-ojo gimtadienio jubiliejui skirtoje informacinėje mokslo studijoje siekiama pristatyti pagrindinius Č. Milošo gyvenimo kelio etapus ir kūrybos bruožus, daugiausiai dėmesio skiriant jo kilmei iš Lietuvos ir santykiui su „mažąja tėvyne“ atskleisti.

Grigališkojo choralo ir lietuvių liaudies melodijų analogijos

Alvidas Remesa

Šioje mokslo studijoje teigiama, kad muzikos etnologinė kultūra visada buvo glaudžiai susijusi su sakraline, arba liturgine, muzika. Visuomenės raidoje religijos ir meno kategorijos keitėsi, bet jų glaudus ryšys išliko. Lietuvos krikšto idėjos įgyvendinimo užuomazgoje ankstyvoji Lietuvos vienuolynų muzikinė kultūra, kuri pradžioje reiškėsi kaip pranciškoniškoji, savitai paveikė tautos etnokultūrą bei grindė kelią lietuvių liaudies monodijos ir grigališkojo choralo melodijų analogijoms.
Probleminis pranciškoniškosios muzikologijos darbo tikslas – lietuvių liaudies monodijų ir grigališkojo choralo bendriausios analogijos, kurias savo laiku buvo pradėję tyrinėti Teodoras Brazys ir Česlovas Sasnauskas. Šioje mokslo studijoje tiriamos lietuviškų vienbalsių melodijų ir grigališkojo choralo melodijų analogijos modalinio-derminio konstruktyvumo, ritmo (įvairių rūšių trukmės), paleografiniu, semiologiniu, žanrų, giesmių-dainų, teksto ir muzikos santykio, interpretacijos, psichologizmo ir sakralumo aspektais.

Patarimai jaunajam muzikinės kultūros ir jos plėtotės tyrėjui: probleminiai laukai ir tyrimų temos

Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė, Saulius Gerulis

Studijų knygos paskirtis – pagalba jaunajam tyrėjui, studijuojančiam muzikinės kultūros raiškos realijas ir muzikinės kultūros bei ugdymo plėtros galimybes. Leidinys skirtas muzikinio ugdymo dimensijų analizei, siekiant padėti jaunajam tyrėjui identifikuoti galimas individualių tyrimų kryptis muzikos didaktikos ar atlikimo meno srityse. Atskleidžiami galimi analizės lygmenys ir laukai, pristatoma metodologija bei galimi metodai, sudarant studentams prielaidas prasmingai ir produktyviai tyrinėti dominantį objektą.

Some Ideas for the Young Researcher on Music Culture and Its Development: Problem Fields and Research Issues

Ed. Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė

The purpose of this study book is to assist a young researcher who studies realities of musical culture and possibilities to develop musical culture and education. Analysis of the dimensions of musical education is at focus in this book. It is aimed to assist a young researcher to identify individual research theme in the fields of musical pedagogy or performance arts. The levels of analysis are presented together with methodology and methods, in order to assist a student to study an object of interest in a reflective and productive way. / Šios knygos tikslas - padėti jaunam tyrėjui, studijuojančiam muzikinės kultūros realijas ir galimybes, plėtoti muzikinę kultūrą ir švietimą.

Lietuvos akademinio jaunimo migracija: studijų aplinkos įtaka sprendimams

Egidija Ramanauskaitė, Juozas Rimvydas Vaišnys, Aušra Kairaitytė, Andrius Buivydas

Mokslo studijoje pristatomi autorių atlikto moksleivių ir studentų migracijos procesų empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenys atskleidė, kad studijų kokybė yra vienas aktualiausių veiksnių, skatinančių jaunimą rinktis studijuoti užsienio universitetuose. Nustatyta, jog universitetai ir studentai skirtingai supranta studijų kokybę, todėl svarbu išsiaiškinti studentų sampratą, kad sėkmingai vyktų universitetų ir studentų dialogas. Aptariamos studentų suvokiamos studijų kokybės dedamosios, jų studijų pasirinkimo principai. Analizuojama, kaip studentai lygina Lietuvos ir užsienio universitetų akademinio gyvenimo aplinką: studijų programas, dėstomus dalykus, dėstytojų darbą, universitetų administracijos bendravimą su studentais ir kt. Iškeliamos nepakankamo akademinio jaunimo domėjimosi realiais visuomenės procesais problemos, nemokėjimas sukaupti socialiniam gyvenimui reikalingų žinių. Remiantis tyrimo duomenimis, įvardijami studijų kokybės trikdžiai ir aprašomos galimybės juos suvaldyti. Tyrimo išvados turėtų sudominti visus besigilinančius į aktualius studijų pasirinkimo ir studijų kokybės klausimus.

Diasporinė tauta: tarp šiandieninės Lietuvos, migracijos ir lietuviškojo tapatumo

Sudarytojos Ingrida Celešiūtė, Sigita Žemaitytė

Šios mokomosios priemonės sudarytojos siekė tyrėjui duoti galimybę susipažinti su vasaros kursų „Refresh in Lithuania“ metu sukaupta kokybinio tyrimo patirtimi ir pateikti pavyzdžių, parodančių lietuvių diasporos formavimosi būdus, užsienio lietuvių tapatumo įvairiaspalviškumą. Visi leidinyje pateikti interviu neredaguoti arba tai daryta minimaliai, kad tyrėjas turėtų kokybiškai ir ne visai kokybiškai imtų interviu pavyzdžių. Greta šių interviu, pateikiamas ir rekomendacinio pobūdžio klausimynas anglų ir lietuvių kalba, kuriuo vadovaujantis buvo imami visi šiame leidinyje pateikiami interviu. Dažnas kursų dalyvis lietuviškai kalbėjo nedaug, todėl dauguma interviu vyko anglų kalba. Dalis interviu yra pateikti originalo kalba, dalis – išversti, todėl, naudodamas šią mokomąją priemonę, tyrėjas gali palyginti, kokia technika yra naudingesnė tokio pobūdžio tyrimui.

History of Lithuanian Culture

Dalia Senvaitytė, Rasa Žukienė, Edgaras Klivis, Dalia Kuizinienė, Vijolė Višomirskytė

This methodological study book reveals the features of Lithuanian ethnic culture, analyzes the stages of development and the most significant tendencies of Lithuanian art, theatre and literature of the 20th century and actualizes the aspects of cultural change of Lithuanian identity. The publication is intended for students of the centres for Lithuanian and Baltic studies. / Šioje metodinėje studijų knygoje atskleidžiami lietuvių etninės kultūros bruožai, analizuojami jos raidos etapai ir ryškiausios XX a. Lietuvos meno, teatro ir literatūros tendencijos, perteikiami lietuvių tapatumo kultūrinių pokyčių aspektai. Leidinys skirtas studentams, studijuojantiems Lietuvos ir Baltijos studijų centruose.

Meninio ugdymo realijos ir plėtros perspektyvos

Sudarytojos: Daiva Bukantaitė, Vaiva Zuzevičiūtė

VDU mokslo projektas „Muzikinio ugdymo realijos ir muzikos ugdytojų rengimas: dimensijos, tyrimai ir tobulinimo perspektyva“.

Meno projektų valdymas

Jurgita Staniškytė, Raimonda Simanaitienė, Martynas Petrikas

Metodinės priemonės tikslas – supažindinti studentus su pagrindinėmis meno projektų valdymo metodikomis, esminiais projektų valdymo etapais, jų turiniu ir sąsajomis, išmokyti studentus naudotis klasikinėmis bei naujausiomis meno ir kultūros projektų valdymo strategijomis, taip pat naujosiomis technologijomis, užtikrinančiomis geresnius išteklių panaudojimo ir projekto rezultatus. Pasitelkus informacinių technologijų aplinkas, plėtojamos šios naujos temos: meno kritika ir meno projektų valdymas, kintančios disciplinų tapatybės ir sąveikos laukai, meno projektų valdymas kaip kultūros politikos dalis, instituciniai ir neinstituciniai meno projektai, jų valdymo specifika, klasikinių ir netradicinių Lietuvos meno projektų lyginamoji analizė.

Kūrybinės industrijos

Jūratė Tutlytė, Renata Šūkaitytė

Ši metodinė priemonė skirta magistrantūros studijų studentams, lankantiems „Kūrybinių industrijų“ kurso paskaitas, ir tiems, kurie nori pažinti meną ir komerciją, kūrybiškumą ir verslumą jungiančių naujų veiklos formų savitumą, jų raišką ir vaidmenį poindustriniame, poinformaciniame pasaulyje. Leidinyje atskleidžiama kūrybinės industrijos, kaip pagrindinio globalizacijos, nacionalinės ir tarptautinės ekonomikos, kultūrinių mainų ir komunikacijos variklio, svarba. Pristatomi naujo kūrybinio pasaulio ir kūrybinės visuomenės ypatumai, jų organizavimo ir formavimosi principai, naujos meno, mokslo ir technologijų jungtys, naujųjų medijų meno, industrinės kultūros formos. Aptariama kūrybinių industrijų įtaka miestų plėtrai ir jų kultūrinei infrastruktūrai, kūrybinių miestų, kūrybinių klasterių idėjos. Analizuodami miestų regeneracijos projektai, kultūrinių (kūrybinių) kvartalų ir centrų atvejai.

Grupės ir aplinkos. Visuomenė ir gyvenimo stiliai: savi ir svetimi

Autorių kolektyvas

Mokslinių straipsnių rinkinys skirtas aktualiai socialinių tyrimų sferai – mažųjų visuomenės grupių (subkultūrinių grupių) tyrinėjimams. Šie tyrinėjimai domina įvairių mokslo krypčių atstovus – antropologus, sociologus, psichologus, matematikus, fizikus. Tyrimai siejami su grupių formavimosi bei jų elgesio analize. Tyrėjai siekia suprasti: kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kokios formuojasi visuomenės grupės, kaip jos veikia, transformuojasi vienos į kitas, kokį poveikį grupių nariams daro išorinė socialinė aplinka, bendravimas su kitomis grupėmis, kaip jos priima savo sprendimus, kokie formuojami tapatybių modeliai, subkultūriniai gyvenimo stiliai.

Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos

Vytis Čiubrinskas

Mokomojoje knygoje nagrinėjama antropologijos, palyginti naujo ir sparčiai kintančio mokslo, svarbiausios teorijos, metodai ir sąvokos. Šiandieninė socialinė ir kultūrinė antropologija, neretai priartėjanti prie sociologijos, vis dėlto metodologiškai išlieka savarankiškas, žmonių įvairovę – bendruomenes, kultūras ir visuomenes studijuojantis mokslas. Autorius daug dėmesio skiria antropologijos ginamai teisei į kultūrų skirtingumą, savitumą, kitoniškumą, pastangoms įvertinti žmonių giluminius ryšius – bendruomeniškumą, kolektyvinės tapatybės pripažinimą ir palaikymą.

Humanities in New Europe 2 / Humanitariniai mokslai naujojoje Europoje 2. Culture and Identity / Kultūra ir identitetas

Ed.-in-chief / Ats. red. Romualdas Apanavičius

The issue presents the papers on the research of the problems of culture and ethnic identity. / Leidinyje pateikiami moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjamos kultūros ir etninio tapatumo problemos.

Humanities in New Europe 1 / Humanitariniai mokslai naujojoje Europoje 1. Culture and Identity / Kultūra ir identitetas

Ed.-in-chief / Ats. red. Romualdas Apanavičius

The issue presents the papers on the research of the problems of culture and ethnic identity. / Leidinyje pateikiami moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjamos kultūros ir etninio tapatumo problemos.

Representation of Japanese Fashion Designers in Japan and France - Through Discourse Analysis of Japanese and French Newspapers (1981-1992) Articles

Kyoko Koma

This book is the result of international and interdisciplinary collective research project. / Knygoje pateikta tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga.

Reception of Japanese and Korean Popular Culture in Europe 2

Ed. Kyoko Koma

This book is the result of international and interdisciplinary collective research project called Comparative Studies on Reception of Japanese and Korean Popular Culture in Europe, supported by the Suntory Foundation subsidy program 2011-2012. This research focuses on the Reception of Japanese and Korean Culture in Europe, which could be considered as one of the most influential factors in constructing the image of these two Asian countries. / Šis leidinys buvo parengtas pagal tarptautinio ir tarpdisciplininio kolektyvinio tyrimo projektą „Comparative Studies on Reception of Japanese and Korean Popular Culture in Europe“ („Japonijos ir Korėjos populiariosios kultūros priėmimo lyginamosios studijos“), kurį rėmė „Suntory Foundation“ dotacinė programa 2011–2012 m. Aukštoji ir populiarioji kultūra, kultūrinis pliuralizmas, valstybės įvaizdžio vystymo politika, Azijos populiarioji kultūra: Korėjos popfanai Prancūzijoje, „kawaii“ mada Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane, japonų mados priėmimas Didžiojoje Britanijoje, populiarieji Japonijos įvaizdžiai nacistinėje Vokietijoje (1933–1945), Japonijos viešosios diplomatijos raida ir šalies ženklodara – visos šios temos yra aptariamos šešiuose skirtingų užsienio ir Lietuvos mokslininkų straipsniuose.

Kultūros animacija

Rasa Žukienė, Rūta Mažeikienė, Linara Dovydaitytė

Šiandieniame pasaulyje nuolat ieškoma kelių ir būdų, kaip priartinti kultūrą prie įvairių socialinių grupių, kaip ją paversti ne tik saujelės išrinktųjų, bet ir visos visuomenės humanistinės savasties dalimi. Vieną iš būdų siūlo kultūros animacija, remdamasi aktyvaus kultūros vyksmo, kurį kuriant įsitraukia įvairios socialinės grupės, idėja. Būdama viena iš kultūros organizavimo formų, nuo kitų panašios veiklos rūšių kultūros animacija (lot. animatio – gaivinimas, tam tikros veiklos gyvinimas, aktyvinimas) skiriasi tuo, kad akcentuoja ne tik kultūros ir meno procesų skatinimą, bet ir visuomenės gyvenimo aktyvinimą per meninę ir kultūrinę veiklą.
Ši mokomoji knyga skirta antrosios pakopos humanitarinių disciplinų studentams, lankantiems „Kultūros animacijos“ kurso paskaitas, ir visiems kitiems, besidomintiems dabarties kultūros vyksmu bei norintiems būti aktyviais šiandienio kultūros lauko dalyviais – organizatoriais ir analitikais.

Kultūros politika

Nijolė Tolvaišienė, Laima Šinkūnaitė, Jolita Butkevičienė, Vaida Almonaitytė Navickienė

Dėstomu dalyku „Kultūros politika“ siekiama padėti magistrantūros studijų studentams apibrėžti kultūros sampratą, supažindinti su Lietuvos kultūros politiką reglamentuojančiais teisiniais dokumentais bei į kultūros vyksmą įsitraukiančiomis institucijomis, Lietuvos kultūros politikos tendencijos lyginamos su kitų Europos šalių kultūros rėmimo modeliais, skatinama savarankiškai vertinti kultūros organizavimo procesus, ugdyti motyvuotą požiūrį į paveldo saugojimą, konkretaus regiono kultūros puoselėjimą.

Ekokritikos akivarai

Irena Ragaišienė, Vijolė Višomirskytė, Indrė Žakevičienė

Svarbiausias šios monografijos tikslas – išaiškinti praktines ekokritikos galimybes, pabrėžti šios tarpdalykinių studijų srities specifiką ir atskleisti jos siūlomus būdus tyrinėti literatūrą ir kultūrą. Monografijos autorės šių tikslų siekė skirtingais būdais, tačiau susitelkusios į tą patį objektą – novatoriškas ekologijos ir literatūrologijos sankirtas, kertinius ekokritikos teiginius, atspindinčių plačiosios aplinkos ir žmogaus sąveikas.

Kultūros tyrimai: patirtis ir apibendrinimai

Victor C. de Munck

Knygos autorius (dirbantis SUNY „New Paltz“ universitete) 2002 metais gavo „National Science Foundation“ (NSF) stipendiją ir užduotį – ištirti ir palyginti kultūrinius romantiškos meilės modelius Rusijoje, Lietuvoje ir JAV. Šioje knygoje pristatomi įvairūs metodai (nuo laisvo sarašo, klausimynų sudarymo iki kodavimo metodikos, konflikto interpretacijos ir teorijos konstravimo), kurie buvo taikomi parengiant ir vykdant romantiškos meilės tyrimo projektą. Išradingai derindamas beletristinio ir mokslinio dėstymo stilius, autorius prisipažįsta, kad Lietuvoje, vakarietiškame ir šaltesnio klimato regione, trūko atviros, viešoje erdvėje funkcionuojančios kultūros. Todėl analizuojant lietuvių santykį tarp lyties ir protingumo dažnai nepadėdavo net ANTROPAC kompiuterinė daugiametodė programa.

Antikinės Graikijos kultūros istorija

Neringa Lūžienė

Ši mokymo priemonė skirta antikinės Graikijos kultūros istorijos studijoms. Antikos kultūros istorijos studijų tikslas – įsigyti bendruosius antikos kultūros žinių pagrindus, gebėti analizuoti atskiras kultūrines epochas,giliau susipažinti su pagrindiniais istoriniais įvykiais, mitologija ir religija bei filosofija, vaizduojamų menų atsiradimu ir vystymusi.

Sugrįžtanti į alkus. Lietuvos Romuva

Egidija Ramanauskaitė

Knygoje analizuojamos etnokultūrinės grupės save siejančios su baltų prigimtinio tikėjimo bendrija „Romuva“, didžiausią dėmesį skiriant Kauno „Romuvos“ kultūrinei bendrijai. Darbas pagrįstas 1996-2001 m. atliktų lauko tyrimo duomenimis. Jo tikslas – aptarti praeities kultūros restauravimo fenomeną nūdienos kultūrinėje aplinkoje, analizuoti kultūrinio tapatumo konstravimo vaizdinius, šių vaizdinių įprasminimą dabartinėje gyvenamoje erdvėje, tapatumo individualias ir socialines (kultūrines) reikšmes.

Lietuvos kultūros istorijos metmenys

Bronius Genzelis

Knygoje aptariama lietuvių kultūros fenomeno specifika ir raida, išskiriami trys lietuviškos kultūros raidos etapai – pagoniškasis, integracijos į krikščioniškąją kultūrą ir savasties suvokimo – kurie įžvalgiai ir detaliai analizuojami, pateikiant daug istoriografinės medžiagos. Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui, besidominčiam Lietuvos kultūros istorija.