Istorija

Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimas spaudoje ir dokumentuose (1988 m. balandis–1990 m. rugsėjis)

Sudarytojas Kęstutis Raškauskas

Šio dokumentų ir spaudos rinkinio pretekstas – 2024 m. balandyje minėtinas VDU atkūrimo 35-metis. Leidinyje chronologiškai pristatoma 1) viešos diskusijas spaudoje dėl VDU atkūrimo; 2) VDU Atkuriamosios tarybos ir Senato posėdžių protokolai; 3) VDU atkūrėjų susirašinėjimas tarpusavyje; 4) VDU atkūrėjų susirašinėjimas su valstybinėmis institucijomis; 5) VDU atkūrėjų publikuoti atsiminimai.

Sugrįžusi atmintis. Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a.

Vaida Kamuntavičienė, Aušra Vasiliauskienė

Mokslo monografijoje išsamiai išanalizuota Kauno Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno istorija nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. II pusės, aptartos fundacijos aplinkybės, bernardinių regula, sudarytos 148 vienuolių biogramos, pateiktas jų kolektyvinis paveikslas, išryškinta ekonominė situacija ir kasdieninis gyvenimas, atskleisti dvasingumo bruožai, reikšmė visuomenei. Taip pat nustatytos ansamblio meninės ypatybės, aptarti išlikę kūriniai. Tyrimas leidžia geriau suvokti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bernardinių savitumus bei reikšmę europiniame monastinio gyvenimo kontekste.

Kauno istorija. II tomas. Nuo 1655 iki 1795 metų

Zigmantas Kiaupa, Liudas Glemža

Autoriai knygoje ištyrė ir apibendrino istoriografijos bei istorinių šaltinių informaciją apie 1655–1795 m. Kauno miesto teritorinę-urbanistinę, administracinę, demografinę, socialinę, ūkinę, kultūrinę raidą. Kauno miesto raida iki XVII a. vidurio jau sulaukė atskiros monografijos (Z. Kiaupa, Kauno istorija. T. I: nuo seniausių laikų iki 1655 m., Vilnius, 2010).
1655 m. Rusijos kariuomenė pirmą kartą pasiekė Kauną, kurį užėmė ir nusiaubė. Šie metai skiria ligtolinį sąlyginai ramų Kauno gyvenimą nuo pasikartojančių nelaimių ir negandų metų: 1655–1661 m. rusų okupacijos, Šiaurės karo, maro pandemijos, 1732 m. didžiojo gaisro. Likusioji XVIII a. dalis Kauno gyvenime buvo sąlyginai ramesnė, nors Rusijos kariuomenė gan dažnai pasirodydavo mieste (1734–1735, 1748, 1757, 1763, 1767–1775, 1792–1794), bet ir turtinga esminių pokyčių. Kauno gyvenimą keitė Respublikos reformos, vykusios niaukiantis geopolitinei padėčiai. Kauniečiai parėmė savo valstybę ir kariuomenę lemtinguose 1792 ir 1794 m. karuose su Rusijos imperija.
Karai, gaisrai ir demografiniai nuopuoliai apsunkino miesto atstatymo darbus. Mažėjant bendruomenės pajamoms iro senieji statiniai. Nepaisant to, kauniečiai statė naujas bažnyčias ir vienuolynus, perstatė rotušę, atsižvelgdami į poreikius – užvažiuojamus namus, per Nemuną ir Nerį nutiesė pirmuosius tiltus. Viešųjų bei gyvenamųjų pastatų statybose ir interjere įsigalėjo barokas, gotikiniais išliko per okupacijas nesugriauti bažnyčių pastatai. XVIII a. pabaigoje Kauną pasiekė pirmieji klasicizmo ženklai. XVI–XVIII a. formavosi dabartinių Kauno miesto rajonų vietovės: Vilijampolė, Petrašiūnai, Aleksotas, Panemunė, Šančiai. Miestui priklausiusi Fredos valda buvo svarbiausiu miestiečių bendruomenės pajamų šaltiniu.

Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918–1940 m.

Mindaugas Balkus

Leidinio anotacija: Monografijoje nagrinėjamas visuomenės ir viešosios erdvės lituanizavimas Kauno mieste 1918–1940 m. Lituanizavimo terminu šiame darbe įvardijama: 1) lietuvių kalbos vartojimo sklaida viešojoje erdvėje, 2) modernios lietuvių tautinės tapatybės sklaida.
Monografijoje atskleidžiamos teorinės Kauno miesto lituanizavimo prielaidos bei jų santykis su modernios tautinės Lietuvos valstybės siekiu nacionalizuoti visuomenę ir viešąją erdvę. Tyrime aptariami etnosocialiniai ir etnodemografiniai procesai (lietuvių migracija į Kauną, nelietuvių apsisprendimas vidaus pasuose keisti tautybę į lietuvių, pavardžių (su)(at)lietuvinimas ir kt.), sąlygoję modernios lietuvių tautinės tapatybės sklaidą Kauno mieste. Atskleidžiamas lietuvių kalbos įtvirtinimo procesas valstybinėse ir Kauno miesto savivaldybės įstaigose. Tyrime analizuojama, kaip vyko rašytinės lietuvių kalbos (gatvių pavadinimų lentelėse, viešose iškabose, oficialiuose skelbimuose ir kt.) sklaida viešojoje erdvėje. Aptariama sakytinės komunikacijos lietuvių kalba plėtotė viešumoje. Monografijoje atskleidžiami Kauno miesto pradinių mokyklų ir gimnazijų lituanizavimo ypatumai: mokyklų dėstomąja lietuvių kalba tinklo plėtra, mokinių priėmimo į nelietuviakalbes mokyklas ribojimai bei lietuvių kalbos mokymo(si) pasiekimai. Tyrime aiškinamasi, kaip buvo įtvirtinta lietuvių kalba mokslo ir studijų procesuose Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete. Analizuojama lietuvių kalbos sklaida pamaldose Kauno katalikų bei evangelikų liuteronų bažnyčiose. Tyrime aptariama Kaune dislokuotų Lietuvos kariuomenės dalinių (Kauno įgulos) ir Lietuvos šaulių sąjungos vienetų veikla mokant karius, šaulius ir kt. lietuvių kalbos, populiarinant jos vartojimą viešumoje.

Virtus Lituana: politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje

Saulius Pivoras

Šis darbas – tarpdiscipininė mokslinė monografija, skirta politinei minčiai Simono Daukanto istoriografijoje atskleisti, pasitelkiant naujovišką šios istoriografijos perskaitymą ir analizę. Simono Daukanto politinė mintis – itin aktuali mūsų dienomis, ypač „Lietuvos Herodoto“ požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluota prigimtine teise ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo samprata. Simono Daukanto idėjas įdėmiai interpretuojant, jas galima ne tik laikyti reikšminga kultūrinio lituanistinio paveldo dalimi, o ir taikyti ugdant politinę kultūrą bei pilietinę savimonę šiandieninėje Lietuvoje. Monografijoje yra pirmąkart tokia apimtimi atskirai ir sistemingai nagrinėjama Simono Daukanto politinė mąstysena, atkuriant antikinės ir modernios politinės minties recepciją Simono Daukanto istoriografijoje.

Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1918 m. vasaris-kovas. Dokumentų rinkinys

Liudas Mažylis, Rasa Zozaite

Šis istorinių šaltinių leidinys pratęsia ankstesnių dviejų leidinių analizę. Kartu juo apibendrinama ir baigiama trijų šaltinių leidinių serija, skirta Lietuvos valstybės atkūrimui ir pripažinimui 1917–1918 metais. Kiekvienas iš minėtų leidinių turi centrinę diskursų temą. Pirmajame leidinyje (1917 m. rugsėjis–gruodis) tai buvo Gruodžio 11-osios deklaracija, antrajame (1918 m. sausis–vasaris) – Vasario 16-osios Aktas, o šiame – Įgaliojimas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės notifikacijos. Iš pagrindinio analizuojamų dokumentų objekto – Lietuvos valstybės siekio būti pripažintai iš Vokietijos pusės – galima rekonstruoti dvejopas diskursų trajektorijas: Lietuvos diplomatinę pergalę notifikuojant valstybės nepriklausomybę pagal Vasario 16-osios dvasią ir Vokietijos propagandinę jėgą įtikinti pasaulį, jog Lietuva saistosi su ja konvencijomis. Šio leidinio tikslas – pabrėžti pirmąją iš jų: Lietuva 1918 m. vasario 16 d. paskelbė, o kovo 23 d. įtvirtino nepriklausomybę.

Lietuvos valstybės atkūrimo procesas / The Process of the Restoration of the Statehood of Lithuania. 1918 m. sausis–vasaris / January–February 1918

Sudarytojai Liudas Mažylis, Rasa Zozaitė

Šis leidinys aprėpia itin intensyvų ir turiningą Lietuvos Tarybos laikotarpį – nuo 1918 m. sausio pradžios iki vasario vidurio. Leidinys sudarytas pagal pirmojo leidinio „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1917 m. liepa–gruodis“, kurį parengė tie patys autoriai, logiką. Medžiagos pagrindą ir toliau sudaro dokumentai iš Vokietijos užsienio reikalų žinybos archyvo (toliau – PA AA). Pagrindinė to archyvo medžiaga (RZ 201) šiame leidinyje, kaip ir pirmajame, pateikiama pagal VDU profesoriaus Liudo Mažylio 2017 m. pavasarį, Akto paieškų metų, užsakytas PA AA mikrokortas.

Pirmoji lietuviška alma mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija

Antanas Kulakauska

Pagrindinis autoriaus siekis – glaustai, bet analitiškai iš istoriko ir politologo pozicijų papasakoti Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto istoriją nuo idėjos genezės iki „pomirtinio likimo“ bei atkūrimo istorijos. Dėl to didžiausias dėmesys skirtas ne universiteto vidaus istorijai, o jo sąsajoms su visuomenės ir valstybės raida atskleisti. Ypač norėta išryškinti pirmojo lietuviško universiteto istorinę reikšmę, istorinį vaidmenį šiuolaikinės, modernios lietuvių tautos tapsmo baigiamajame etape. Kitas siekis – per istoriją kelti ir šiandien aktualius mokslo ir studijų politikos klausimus, todėl knygoje yra „post Scriptum“ dalis, kuri, autoriaus nuomone, leidžia skaitytojams patiems sugretinti prieškarį ir dabartinius laikus. Kitaip sakant, tai knyga, kurios tikslas – ne tiek smalsumą tenkinti, kiek provokuoti mintį ir skatinti susimąstyti.

Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.): dokumentų rinkinys

Sudarytojas Kęstutis Raškauskas

Šio dokumentų rinkinio tikslas – pateikti nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą nepriklausomai nuo to, kuriame mieste šis procesas vyko. Jis pradedamas fragmentiškomis žinutėmis apie lietuvių politinio elito pasiryžimą steigti lietuvišką universitetą Vilniuje 1916 metais ir baigiamas 1922 m. vasaros pasiruošimais sutikti pirmuosius pilnus mokslo metus įkurtame Lietuvos universitete Kaune.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė

Autorių kolektyvas

Mokslinių straipsnių rinkinį sudaro mokslininkų iš įvairių šalių ir tyrimo įstaigų tekstai. Jų tematika yra labai įvairi, apibūdinanti daugelį XVIII a. visuomenės gyvenimo sričių ir aspektų. Autoriai pagal savo tiriamus objektus gali būti priskirti ir politinei, ir socialinei, ir ekonominei, ir urbanistinei, ir ekleziastinei istorijai bei istoriografijai. Tyrimų problemos atžvilgiu visiems straipsniams bendra tai, kad juose nagrinėjama miestų istorija. Visi tiriami miestai priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Vilnius, Kaunas, Merkinė, Lietuvos Brasta). Straipsniai leidžiami šeštosios mokslinės XVIII a. Lietuvos istorijos konferencijos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė” pranešimų pagrindu.

The Aestii. The Western Balts

Eugenijus Jovaiša

“The Aestii”. Who are they? Where do they originate from? When did they exist? All these three “who, where and when” pose countless questions but provide few answers. This book as if should clarify who the Aestii were from the ethnic perspective, where they originated from and who they were in terms of inhabited areas and culture. “The Aestii” is not based solely on archaeological data. The book contains abundant insertions from historical, linguistic and early written sources.

Emancipating Lithuania: The Early Years of President Grinius

Ignas K. Skrupskelis

Small nations fare poorly in canonical history. This should not surprise us. After all, small nations are small, that is, lacking resources to develop their own voices and have them heard. Established and generally accepted history is the work of historians of the major powers, reflecting their interests and limitations. A recent example concerns the collapse of the Soviet Union: as far as British Sovietologist Archie Brown is concerned, the important actors were leaders of the great powers. Their motives and actions are important, while unarmed Lithuanian crowds staring down Soviet tanks are forgotten.1 Yet, had it not been for small Latvians, Estonians, Georgians, Lithuanians, the Soviet Union could well have survived. Had nothing changed in those small countries, neither Soviet nor American leaders would have had to consider appropriate responses. My intent and hope, is to allow Lithuania to speak for herself, as the hundredth anniversary of February 16, 1918, the declaration of independence, is upon us. As things stand, the scattered references to her in general histories are by authors who know nearly nothing about her.2 At times, these assertions are merely false, but some are prejudicial and even laughable. In the absence of familiarity, details, there is a tendency to fall back on stereotypes, to do deductive history, ending up in many cases with falsehoods. Developments in these small nations have the misfortune of being categorized as nationalism, while nationalism is often attacked as the cause of wars, conflicts, chauvinism, narrow-mindedness, persecution of minorities. Critics urge that it is much better to celebrate diversity, to use the current American idiom, than to wallow in the petty conceits of one’s tribe. But the emancipators of Lithuania—I suspect of many other nations as well—believed that the rise of small nations was not a barrier to diversity but a condition of it.[...]

Baltijos rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018

Andrea Griffante

Knygoje tyrinėjamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918 m. iki šių dienų. Taikant klasikiniais E. Said’o ir L. Wolff’o veikalais paremtą metodologinę schemą knygoje aprašoma, kaip Baltijos šalys vaizduotos kaip „tarpinė“ erdvė nuolatinėje įtampoje tarp pastangų priskirti jas prie Rytų ir bandymų „pasisavinti“, priartinant jas prie Vakarų.

Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos

Vaida Kamuntavičienė

XVI a. pabaigoje Braunsberge (Braneve) Reginos Protmann iniciatyva gimusios Šv. Kotrynos Aleksandrietės kongregacijos charizma – šalia kontempliatyvaus gyvenimo numatyta aktyvi karitatyvinė ir šviečiamoji veikla. Žemaičių vyskupų iniciatyva prie Krakių parapinės bažnyčios gyvavusi pamaldžių bajoraičių – dievotų bendruomenė buvo transformuota į kotryniečių vienuolyną. Monografijoje pristatoma ir šiandien Lietuvoje veikiančios šios kotryniečių bendruomenės istorija nuo 1645 m. iki 1988 m., parodoma, kaip kotrynietiškasis dvasingumas ir veiklos būdai skleidžiasi skirtingose kultūrinėse, socialinėse, politinėse aplinkose. Prieduose pateikiamos 278 kotryniečių biogramos, originalo (lenkų) kalba publikuojama 1673 m. Krakių kotryniečių regula.

Lietuvos kultūros istorijos metmenys

Bronius Genzelis

Knygoje aptariamas kultūros istorijos objektas ir, nors nesilaikant griežtos chronologijos, glaustai kultūrologiniu aspektu apžvelgti mūsų kultūroje vykstantys procesai. Taip pat trumpai apžvelgta ir išeivijos lietuvių kultūros plėtotė. Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui ir visiems besidomintiems Lietuvos kultūros istorija

Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954)

Sudarytojai Egidijus Aleksandravičius ir Daiva Dapkutė

Knygoje surinkti Algirdo Juliaus Greimo laiškai, rašyti 1946-1954 m. lietuvių rezistencinės veiklos dalyviams Stasiui Žakevičiui-Žymantui, Algirdui Vokietaičiui, Jonui Deksniui, Vytautui Stanevičiui-Staneikai ir kt., atskleidžia iki šiol Lietuvos visuomenei mažai pažįstamą Greimo gyvenimo pusę, – jo aktyvų įsitraukimą į lietuvių pogrindinę rezistencinę veiklą. Diskusijos metu bus diskutuojama apie pokario lietuvių rezistencinius likimus, išeivijoje organizuotas akcijas, ryšius su pasipriešinimu Lietuvoje bei užsienio žvalgybomis, A. J. Greimo vaidmenį šiuose politinės-rezistencinės veiklos procesuose.
Knygos leidėjai tikisi, kad šis A. J. Greimo laiškų rinkinys bei diskusija bus įdomi ne tik akademinei bendruomenei, A. J. Greimo ir lietuvių išeivijos politinės istorijos tyrinėtojams, bet ir platesnei visuomenei, padės geriau suprasti Lietuvoje bei išeivijoje vykusius procesus, supažindins su mažai žinomu A. J. Greimo gyvenimo laikotarpiu.

Diplomatinės veiklos organizacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1569–1604 metais

Marius Sirutavičius

Knygoje analizuojamos diplomatinių santykių organizavimo ypatybės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje po 1569 m. Liublino unijos, kurioje įtvirtinta bendros užsienio politikos nuostata sąlygojo esminius diplomatinės veiklos pokyčius; nagrinėjamos formalios ir neformalios organizacinės diplomatinės veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje praktikos, pasiuntinybių parengimo, diplomatinių įgaliotinių skyrimo, diplomatinės dokumentacijos paruošimo bei užsienio diplomatinių misijų priėmimo procesai. Aptariamos LDK pareigūnų kompetencijos diplomatinės veiklos srityje, socialinių ryšių pagrindu analizuojami skirtingų rangų diplomatinių įgaliotinių nominavimo diplomatinėms misijoms mechanizmai, diplomatinės bei ją atliepiančios politinės karjeros atvejai.

The Construction of National Narratives and Politics of Memory in the Central and Eastern European Region After 1989 / Nacionalinių naratyvų konstravimas ir atminties politika Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.

Sudarytojas Egidijus Aleksandravičius

At the end of 2013 an international conference was organized at Vytautas Magnus University dedicated to discussions on Central East European national narratives and memory reflection policies post-1990. The conference primarily reflected a research project several years underway that has been financed by the Lithuanian Council of Research. National narrative and hero themes are mostly presented by historians in this book, however, it also contains numerous social philosophy and political science components as well. Nevertheless, academic insights an political wisdom hint that most important is to be able to listen to different narratives, to try to understand their real motives, and then it will become increasingly possible for those people to live together in peace whose heroes of the past fought amongst each other. / 2013 m. pabaigoje Vytauto Didžiojo įvyko tarptautinė konferencija, skirta diskutuoti apie nacionalinius naratyvus ir atminties politiką Vidurio Rytų Europoje po 1989 m. Konferencijoje pirmiausia buvo aptariamas keletą metų vykdomas tyrimų projektas, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba.

LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties

Redaktorė Vaida Kamuntavičienė

Ši knyga – mokslinių straipsnių rinkinys – susiklostė po Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. spalio 21–22 d. įvykusios konferencijos „LDK dvasingumo tradicija ir poveikis visuomenei“. Straipsniuose siekta pažvelgti į praeities vertybes ir skaitytojui palikti suvokti tų vertybių aktualumo galimybes modernioje visuomenėje. Straipsnių autoriai – istorikai, teologai, menotyrininkai, politologai ir knygotyrininkai, besidomintys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės dvasinėmis vertybėmis, jų formavimosi kontekstais, raiška šiandien, Lietuvos visuomenės dvasinio gyvenimo tyrimais, kurie leistų geriau suvokti praeities žmonių mąstymo ir elgesio modelius, atvertų platesnes galimybes pažinti visuomenę.

Kauno miestiečių elito kaita 1764–1831 metais

Remigijus Civinskas, Liudas Glemža

Knygoje analizuojamas Kauno miesto miestiečių elitas. Autoriai siekia atskleisti elito vaidmenis, veiklų tęstinumą ir permainas peržengiant XVIII-XIX a. sandūros ribą. Istorinis pasakojimas konstruojamas politinės sociologijos tyrimų prieigoje, kartu didelį dėmesį skiriant istoriniams faktams.

Vytauto Didžiojo universitetas

Redakcinės kolegijos pirmininkas E. Aleksandravičius

Ši monografija sumanyta kultūros ir mokslo istorikų prieš dešimtmetį, skatinant JAV lietuvilų Akademinio skautų sąjūdžio veikėjams, ypač Edmundui Kulikauskui ir Algirdui Avižieniui. Pagrindinis monografijos turinys yra išdėstytas problemine chronologine tvarka, pradedant pirmaisiais sumanymais turėti Kaune aukštąją mokyklą ir baigiant VDU atkūrimo peripetijomis. Monografijai nestinga probleminio pobudžio pastebejimų, teiginių ir hipotezių. Naujausiai universiteto istorijai kryptis nubrėžia įvadinis VDU rektoriaus Vytauto Kaminsko straipsnis, padedantis suvokti senosios tradicijos tęstinumą, šiuolaikinio universiteto tapatumo klausimus.

Lietuvos valstybės atkūrimo procesas / The Process of the Restoration of the Statehood of Lithuania. 1917 m. liepa–gruodis / July – December 1917

Sudarytojai Liudas Mažylis, Rasa Zozaitė

Pagrindinė šio leidinio medžiaga yra Vokietijos užsienio reikalų žinybos archyvo (toliau – PA AA) dokumentai. Jame 2017 m. kovo 29 d. atrastas svarbiausias Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimo originalas (Vasario 16-osios Aktas), taip pat ir Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos originalas. Medžiaga šiame leidinyje pateikiama pagal VDU profesoriaus Liudo Mažylio 2017 m. pavasarį užsakytas PA AA mikrofišas. Siekiant 1917 m. antrosios pusės politikos raidos įvykius perteikti išsamiau, pridedama keletas dokumentų iš Lietuvos archyvų ir bibliotekų bei iš privataus Mažylių šeimos archyvo.

Kita karta Lietuvos diplomatinė tarnyba 1990–1995 metais

Asta Petraitytė-Briedienė

Mokslo studijoje pristatoma Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla 1990–1995 m. – išryškinamas lietuviškosios diplomatijos sugrįžimas į tarptautinės diplomatijos lauką, kova už valstybingumo pripažinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas LR pasiuntinybėms / ambasadoms, pasiuntiniams bei ambasadoriams, taip pat skiriamas dėmesys lietuvių išeivijai, kuri buvo svarbi moralinė ir finansinė parama. Mokslo studijos tikslas, neperžengiant jos chronologinių ribų, nubrėžti gaires, kelti klausimus ir taip duoti stimulą daug platesniems ir gilesniems moksliniams tyrimams.

Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai. 2016 Konferencija skirta Petro Vileišio 165-osioms metinėms.

Sudarytojas Deimantas Ramanauskas

Šiame leidinyje publikuojamų tezių pagrindu parengti pranešimai studentų mokslo darbų konferencijai „Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai 2016“, skirtai Petro Vileišio 165-osioms metinėms. Konferencija surengta 2016 m. gegužės 2 d. Vytauto Didžiojo universitete. Tezių tekstų autoriai – VDU bakalaurantai ir magistrantai – nagrinėja įvairias XVIII–XXI a. Lietuvos kultūros, istorijos temas.

Lithuanian paths to modernity

Egidijus Aleksandravičius

For two decades my efforts to explore the ways and byways taken by Lithuania in its journey toward modernity laid a lot of mental traps for me. Even though some of the papers collected in this volume originated thanks to international academic projects, looking at them from a longer perspective I became increasingly aware that my English-language works represented the fundamental topics that mainly interested me for the whole of nearly four decades. /
Du dešimtmečius mano pastangos ištirti būdus ir kelius, kurių Lietuva ėmėsi eidama modernumo link, patyrė daugybę spąstų. Nors kai kurie iš šiame tome surinktų straipsnių paimti iš tarptautinių akademinių projektų medžiagos, žiūrint iš tolesnės perspektyvos tapo labiau supranta, kad mano darbai anglų kalba atstovavo pagrindines temas, kurios labiausiai mane domino per beveik keturis dešimtmečius.
________________________________________

Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai 2015. Bakalaurantų ir magistrantų mokslo darbų konferencijos tezės

Sudarytojai Deimantas Ramanauskas, Gediminas Kasparavičius

Šiame leidinyje publikuojamų tezių pagrindu parengti pranešimai studentų mokslo darbų konferencijai „Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai 2015“. Konferencija surengta 2015 m. gegužės 4 d. Vytauto Didžiojo universitete. Tezių tekstų autoriai – VDU bakalaurantai ir magistrantai – nagrinėja įvairias XX a. Lietuvos kultūros, politikos, išeivijos istorijos temas.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata

Laima Bucevičiūtė

Monografijoje analizuojama XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvės ir sienų su kaimyninėmis valstybėmis samprata. Tiriamos Lietuvos valstybės sienos su Vokiečių ir Livonijos ordinais, Prūsijos kunigaikštyste, Lenkija, rusėnų kunigaikštystėmis ir Maskvos valstybe, pietryčiuose ir pietuose – su totorių ordomis, Moldova ir Osmanų imperija. Valstybės teritorijos suvokimas idėjiniame, mentaliniame lygmenyje analizuojamas, remiantis senaisiais žemėlapiais, teisės dokumentais ir Viduramžių bei Renesanso naratyviniais šaltiniais. Nagrinėjama, kaip greta realiai egzistavusių sienų, jų nustatymo technikos ir technologijos, valstybės ribos egzistavo žmonių sąmonėje. Monografijoje ieškoma atsakymo į klausimą, koks ryšys sieja fiziniu pavidalu egzistuojančias valstybės sienas ir jų idėjinį suvokimą.
Knyga priklauso „Acta Humana“ leidinių serijai.

Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos

Sudarytojai Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, Ieva Masiliūnaitė

Straipsnių rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos“ skirtas 10-osioms Česlovo Milošo mirties metinėms paminėti, pristatant Lenkijos ir Lietuvos ryšių dinamikos tyrimus istorijos, politologijos, filologijos, ekonomikos, teisės, sociologijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų tematikomis. Rinkinio tikslas – supažindinti su tyrimais, analizuojančiais Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką, valstybių artimumą ir patirtis, susipynusias ir kitusias keičiantis politiniams ir kultūriniams procesams. Taip pat siekiama publikuoti darbus, aktualinančius tautinių mažumų identiteto klausimus, jų refleksijas literatūroje ir nagrinėjančius šiuolaikinio konteksto probleminius aspektus – Lietuvos ir Lenkijos bendrus požiūrius ir interesus, užsienio politikos kryptis ir prioritetus, ypač sprendžiant Rytų kaimynystės klausimus, euroatlantinio saugumo ir Europos Sąjungos vystymosi tendencijų perspektyvoje.

Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945–1990 metais

Sudarytoja Giedrė Milerytė-Japertienė

Pokario Lietuvos ir Lenkijos likimai susiklostė skirtingai. Pirmoji pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Nors šalis buvo okupuota, Vakarai niekada nepripažino inkorporavimo į SSRS. Išeivija turėjo atvirą veiklos lauką, mat per Lietuvos diplomatines atstovybes buvo išsaugotas valstybės tęstinumas. Lenkijos Liaudies Respublika gavo nominalų suverenumą. Egzilinė jos vyriausybė prarado buvusius partnerius, o lenkų egzilio diplomatų įtaka bet kokiems įvykiams Europoje tapo labai apribota. Pripažinus Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybę, prasidėjo tarptautinė egzilinės vyriausybės Londone izoliacija. Nepaisydama nepalankiai susiklosčiusios tarptautinės situacijos ši tęsė veiklą tokiomis formomis, kokioms tuo metu turėjo galimybių.
Knygoje pateikiama 114 originalių dokumentų, padedančių atskleisti, kaip klostėsi lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo.

Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje

Daiva Dapkutė, Ingrida Celešiūtė, Diana Jovaišienė, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Linas Saldukas, Kristina Ūsaitė

Monografijoje nagrinėjant atskiras emigracijos iš Lietuvos bangas (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija, vadinamieji grynoriai, politiniai pabėgėliai po Antrojo pasaulinio karo – dipukai; ir dabartinė emigracija), bandoma atskleisti lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus bei problemas svetimame krašte. /
The monograph examining individual emigration from Lithuania waves (XIXth end - XXth. Beginning of economic emigration, the so-called “Grynoriai”, political refugees after the Second World War - “Dipukai”, and the current emigration), attempts to reveal the Lithuanian identity change in emigration, national identity maintenance methods and problems a foreign land.

Lithuania in My Life

Alfred Erich Senn

Alfred Erich Senn, an American historian, reflects on how he became interested in writing about Lithuania’s history. His father, Alfred Senn, a Swiss by birth and an exceptional linguist, came to Lithuania in 1921 and taught at the University of Lithuania (subsequently renamed Vytautas Magnus University) in Kaunas. In 1930 he moved to the United States where the author of this book was born. In the 1950s, when the author became interested in studying Lithuania’s history, he came to know many prominent Lithuanian émigrés, and when Lithuania broke out of the Soviet Union in 1988-1991, he was a witness to the Sąjūdis Constituent Convention in 1988, Mikhail Gorbachev’s visit to Lithuania in 1990, and the January events of 1991. /
Alfredas Erichas Sennas, amerikiečių istorikas, apmąsto, kaip jis susidomėjo ir ėmėsi rašyti apie Lietuvos istoriją. Jo tėvas, Alfredas Sennas, pagal kilmę šveicaras, išskirtinis lingvistas, 1921 m. atvyko į Lietuvą ir dėstė Lietuvos universitete (vėliau pervadintame Vytauto Didžiojo universitetu), Kaune. 1930 m. jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ten gimė ir šios knygos autorius. 6 dešimtmetyje ėmęsis gilintis į Lietuvos istoriją, autorius sužinojo apie daugelį iškilių politinių emigrantų, ir kai Lietuva 1988–1991 m. išsiveržė iš Sovietų Sąjungos, jis tapo Sąjūdžio Steigiamojo Suvažiavimo, vykusio 1988 m., Michailo Gorbačiovo vizito Lietuvoje 1990 m. ir 1991-ųjų sausio įvykių liudininku.
Knyga priklauso „Acta Humana “leidinių serijai.

Powojenna historia Litwy: skrypt akademicki

Red. / Ed. / Pod redakcją Katarzyny Korzeniewskiej-Wolek

Ši knyga – mokymo priemonė lenkų kalba, skirta Lietuvos sovietinių metų istorijai. Tai – trumpa pagrindinių faktų ir procesų apžvalga, kuri gali būti naudinga kaip pagalbinė mokymo priemonė tiek dėstytojams, tiek studentams. Knyga parengta remiantis redaktorės patirtimi dirbant su lenkais studentais, kuriems Lietuvos pokario istorija – ne pagrindinis studijų dalykas (pvz., politologais, kultūrologais, tarptautinių santykių studentais), bet galima tikėtis, kad ji bus naudinga ir lituanistams. Knygoje galima rasti ir originalių lietuvių istorikų straipsnių, išverstų į lenkų kalbą, skirtų Lietuvos kultūros padėčiai sovietiniais metais ir politinei istorijai. /

Niniejszy skrypt w języku polskim poświęcony jest historii Litwy okresu sowieckiego. To krótki zarys, dotyczacy najważniejszych dla powojennej Litwy faktów i procesów. Może on być wykorzystany jako materiał pomocniczy dla wykładowców i studentów. Książkę przygotowano w oparciu o doświadczenia redaktorki w pracy z polskimi studentami, dla których powojenna historia Litwy nie jest przedmiotem kierunkowym (studiującymi np. Nauki polityczne, kulturoznawstwo czy stosunki międzynarodowe). Może ona być też pomocna w pracy ze studentami kierunków lituanistycznych. Książka zawiera także oryginalne artykuły litewsich historyków przełożone na polski, a poświęcone sytuacji kultury na Litwie i jej historii politycznej okresu sowieckiego.

Kauno atradimai

Egidijus Aleksandravičius, Dalia Kuizinienė, Modestas Kuodys, Tomas Pabedinskas, Jurgita Staniškytė, Jūratė Tutlytė, Rasutė Žukienė

„Kauno atradimai“ yra kitoks Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės – studentų, dėstytojų, profesorių – žvilgsnis į miestą. Tai yra asmeniški pasakojimai, pristatantys svarbiausius miesto istorijos, universitetinės kultūros, meno, architektūros, fotografijos, teatrinio ir literatūrinio gyvenimo aspektus ir kviečiantys atrasti juos šių dienų Kaune. Leidinyje taip pat rasite informatyvų 100 lankytinų objektų Kaune gidą bei žemėlapį.

Kurso „Lietuvių moderniosios tautos tapsmas“ seminarai

Jurga Miknytė

Šia metodine priemone siekiama skatinti studijuoti moderniosios lietuvių tautos formavimąsi, taikant įvairias teorijas ir metodus, lavinti gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti istoriografiją; inspiruoti naujas XIX amžiaus kultūrinių, politinių ir socialinių procesų traktuotes. Bandant atkreipti dėmesį į XIX amžiaus daugiaprocesualumą, į studijų akiratį įtraukiami įvairūs ir nevienareikšmiai Lietuvos modernizavimosi aspektai: vertybinių orientacijų, idėjinių inovacijų ir kultūrinės veiklos sklaida, bajoriškoji politinė kultūra ir jos kitimo tendencijos, idėjinių-politinių srovių diferenciacijos procesas, Lietuvos valstybingumo koncepcijos, Didysis Vilniaus seimas, visuomenės kritika, lyties ir seksualumo tapatybės. Ši metodinė priemonė naudinga ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos bakalauro studijų programos kurso „Lietuvių moderniosios tautos tapsmas“ studentams, bet ir siekiantiems kryptingai studijuoti XIX amžiaus istoriją, norintiems kritiškai įvertinti lietuvių tapsmo moderniąja tauta konceptualizacijas.

Development of Lithuanian State and Society / Lietuvos valstybės ir visuomenės raida

Rūstis Kamuntavičius

Ši mokomoji knyga skirta užsieniečiams, pirmiausia į Lietuvą atvykstantiems studentams, susipažinti su pagrindiniais Lietuvos istorijos faktais. Knygoje apžvelgiama Lietuvos istorija nuo anksčiausiųjų laikų iki šiandienos, atkreipiant dėmesį į esminius įvykius ir laikotarpius. Yra keletas priedų, suteikiančių studentui pagrindinės informacijos apie Lietuvos valstybę ir visuomenę: istorinių žemėlapių, etnografinių ir istorinių regionų bei lito banknotų aprašų. Ši mokomoji knyga yra šiek tiek pakoreguota internetinės publikacijos, kuri pasirodė 2003 m. kaip tarptautinio projekto dalis (projektui vadovavo Nancy universitetas), versija (www.testforces.net). /
The textbook aims to provide a non-Lithuanian student with the information on the most important developments of the Lithuanian state and society. The textbook covers all Lithuanian history from the earliest times till today with a special attention paid to the most crucial events and periods. Several attachments are added to provide a student with the most basic information on Lithuanian state and culture: historical maps, description of ethnographical and historical regions as well as of the Litas banknotes.
This textbook is a modified version of an on-line publication which appeared in 2003 as a part of international project guided by the University of Nancy (www.testforces.net).
________________________________________

Istorinė byla. POW narių teismas Kaune 1920 metais

Pranas Janauskas

Šiame leidinyje nušviečiamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo po 1919 metų sąveikos su Lenkija. Vienas iš veiksnių, kuriais Pilsudskis operavo prieš Lietuvą, buvo Lenkų karinė organizacija (Polska Organizacja Wojskowa – POW). Pasinaudojant Lietuvos centrinio archyvo dokumentais, kitų tyrinėtojų skelbtais ir neskelbtais darbais, periodinėje spaudoje pasirodžiusiais straipsniais pasigilinti į anuomet pagarsėjusią 1920 m. "P.O.W. bylą". Leidinys yra "Darbų ir dienų" 40 tomo atspaudas.

Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai T. 1. Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII-XX a. pradžioje

Vaida Kamuntavičienė

„Kauno benediktinių vienuolyno tyrimų“ 1 tome „Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII–XX a. pradžioje“ atskleidžiamos benediktinių vienuolyno įkūrimo Kaune aplinkybės bendrame benediktinių vienuolynų kūrimosi LDK kontekste, didžiausią dėmesį kreipiant į vienuolyno fundatoriaus Andriejaus Skorulskio asmenį ir potridentinės epochos ypatybes. Knygoje išskirti ir parodyti esminiai vienuolyno raidos etapai, įvertinta vienuolyno veikla istorijos eigoje, pabrėžiant skirtingų epochų iššūkius vienuoliškajam gyvenimui Lietuvoje, atliktas benediktinių vienuolių kolektyvinės biografijos tyrimas, atskleista vienuolyno materialinė padėtis amžių bėgyje, pateikta teisinio bylinėjimosi dėl įvairių materialinių reikalų pavyzdžių, kiek leido šaltiniai, parodytos benediktinių vienuolyno kasdieninio gyvenimo ypatybės, dvasingumo bruožai. Prieduose publikuojami su ankstyviausiu vienuolyno gyvavimo laikotarpiu susiję šaltiniai, pateikiama virš 200 Kauno benediktinių biogramų. Knygoje pristatoma Kauno benediktinių vienuolyno atvejo analizė leidžia geriau
pažinti monastinį paveldą Europoje.

Česlovo Milošo žemė

Nijolė Taluntytė

Knygoje pristatomas Česlovo Milošo gimtojo krašto, metaforiškai pavadinto Česlovo Milošo žeme, tyrimas. Monografijoje apžvelgiama Apytalaukio parapijos (kuriai iš pradžių priklausė Apytalaukio, Šventybrasčio, Lančiūnavos bažnyčios) istorija, pirmą kartą analizuojama šių apylinkių šnekta ir pateikiama autentiškų tekstų. Kalbinius, istorinius tyrimus papildo Č. Milošo „Isos slėnis“ kultūrinio landšafto identifikacija ir eseistikos analizė.

Savarankiškų studijų darbų (referatų) rašymas

Marius Sirutavičius

Šioje metodinėje priemonėje pateikiamų esminių referatų rašymo nuostatų ir rekomendacijų eiliškumas atitinka pagrindinius savarankiškų darbų atlikimo etapus. Pirmoje dalyje aptariamas temos pasirinkimas, išdėstomi literatūros paieškos ir atrankos principai, pateikiami siūlymai, kaip parengti darbo planą ir geriau organizuoti medžiagos išdėstymą. Kitoje leidinio dalyje supažindinama su referato sandaros principais, gana detaliai apibūdinami įvado struktūriniai elementai. Likusiuose skyriuose išdėstomi metodiniai nurodymai citavimo, nuorodų rašymo, priedų pateikimo, literatūros sąrašo sudarymo, darbo techninio apipavidalinimo klausimais bei galimi savarankiškų darbų vertinimo kriterijai.

Metodiniai nurodymai kariuomenės dalinio istorijai rašyti

Jonas Vaičenonis

Metodinė priemonė skirta kariuomenės dalinio istorijai rašyti. Joje atsakoma į daugelį klausimų, kurie, įvertinus kelerių metų patirtį, dažniausiai kyla tokią tyrimų kryptį pasirinkusiems studentams. Šis leidinys pagelbės ir dėstytojams, kurie turi mažiau patirties kariuomenės istorijos tyrinėjimų srityje, pasiryžusiems imtis atsakingai vadovauti tokiam darbui.

Lenkijos istorinė raida ir Lietuva

Modestas Kuodys

Leidinyje pateikta vieno iš keleto apibendrinamųjų-apžvalginių užsienio šalių ir atskirų tautų istorijos kursų, skaitomų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos specialybės studentams trečiaisiais arba ketvirtaisiais jų studijų metais, seminarų medžiaga.

Razem w Europie

Red. Irena Mikłaszewicz, Rūstis Kamuntavičius

Oddajemy do rąk Czytelników zbiór artykułów młodych naukowców z Europy Środkowej i Wschodniej - absolwentów Wschodniej Szkoły Letniej Studium Europy Wschodniej Uniwersytetu Warszawskiego. / This book presents selected papers written by scientists from the Central-East Europe, Warsaw University Summer School on East Europe Studies graduates.

Metodinė priemonė studentams studijuojantiems holokausto problemų kursą

Bernaras Ivanovas

Holokausto problemų kursas, skaitomas Vytauto Didžiojo universitete, paliečia šiuos bei daugelį kitų reikšmingų klausimų, susijusių su Holokausto tragedija. Šios metodinės priemonės sudarytojas tikisi, kad padės studentams geriau susipažinti su pačia Holokausto problema bei tomis sociopsichologinėmis problemomis, kurias ji sukelia šiuolaikinėse visuomenėse.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais

Liudas Glemža

Monografijoje apžvelgiamas 1789–1792 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių politinis-socialinis judėjimas. Surinkus gausią archyvinę medžiagą, į šį judėjimą žvelgiama plačiai, aprėpiant visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Knygoje mėginama išsiaiškinti šio fenomenalaus judėjimo priežastis ir pasekmes, miestų reformų iniciatorių siekius, naujųjų įstatymų nulemtus pokyčius bei apibrėžti miestų sąjūdžio dalyvių skaičių.

Jogailos ir Vytauto laikai

Autorių kolektyvas

Mokslinių straipsnių rinkinyje, kuris skirtas Žalgirio kautynių 600-osioms metinėms, pristatomi Vytauto Didžiojo universiteto (Kaunas) ir Jogailaičių universiteto (Krokuva) organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos rezultatai. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos mokslininkų straipsniuose dėmesys sutelktas ne į pačias Žalgirio kautynes ir jų epochos karinius reikalus, o į didžiojo karo su Vokiečių ordinu laikais, valdant Jogailai ir Vytautui, Lietuvoje ir Lenkijoje vykusius politinius, visuomeninius, kultūrinius procesus Vidurio ir Rytų Europos politiniame kontekste.

Katalikų bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII amžiaus antrojoje pusėje

Vaida Kamuntavičienė

Katalikų bažnyčia XVII a. antrojoje pusėje veikė ne tik religinį žmonių gyvenimą, bet ir visuomenės politinę raidą. Knygoje nagrinėjama, kokias sąlygas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kaip valstybė, sudarė Katalikų bažnyčios veiklai Lietuvoje ir, kita vertus, kokia buvo Lietuvos katalikų bažnyčios įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymui, atskleidžiama svarbiausiųjų to meto Katalikų bažnyčios hierarchų politinė veikla, kaip jie gebėjo derinti tarnavimo Dievui ir Tėvynei idealus.

Vidurio Lietuva VIII–XII a.

Mindaugas Bertašius

Panaudojant gausią Kauno apylinkių (Vidurio Lietuvos) archeologinię tyrimų medziagą, knygoje siekiama atskleisti krašto priešistores raidą, gyventojų meterialinės ir dvasinės kultūros bruožus, papročius, genčių bei anksryvąjai valsrybei būdingų strukturų formavimosi procesus. Didelė dalis svarstymų, apmątymų, palyginimų ir išvadų daryta, remiantis jau gerą dešimtmetį Kaune tyrinėjamo didžiausio Lietuvoje Marvelės kapinyno duomenimis. Knygos gale rasite vietovardžiū rodyklę.

Holokausto istorijos tyrimai ir tautų kolektyvinė atmintis Baltijos regione

Sudarytojos Klaus Fuchs, Eglė Bendikaitė

Knyga parengta remiantis 2002 m. gegužės 17-18 d. Vytauto Didžiojo universitete įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Baltijos jūros regiono holokausto istorijos tyrimų būklei, holokausto švietimo problemoms ir holokausto bei sovietinio genocido politikos atspindžiams šiuolaikinėje kolektyvinėje tautų atmintyje nagrinėti. Leidinyje pateikiami 8 konferencijos pranešimai.

Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915)

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

Monografija sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apžvelgiama 1843-1915 m. laikotarpio Kaunos architektūra, jos bruožai, projektai, pristatomi pastatų užsakovai ir architektai. Antrą dalį sudaro architektūros objektų katalogas. Trečioje dalyje pristatomos Kauno architektų kūrybinės biografijos. Knygos gale pateikiama asmenvardžių rodyklė.

Kova už valstiečių sielas. Caro valdžia, Lietuvos visuomenė ir pradinis švietimas XIX a. viduryje

Antanas Kulakauskas

Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje pradėta kurti rusifikacinė pradinė švietimo sistema. Carinė Rusija tikėjo, kad kryptingai nutautinanti mokykla įtrauks lietuvius į rusų etnopolitinę bendriją.
Knygos autorius plačiai apžvelgia M. Valančiaus pastangas atkurti 1863 m. uždarytas jo žinioje veikusias bažnytines mokyklėles. Vyskupo projektas buvo atmestas. M. Muravjovas siūlė Kauno gubernijoje pradėti „žemaičių rašto rusų raidėmis“ mokymą. Kaip atskiras reiškinys tyrinėjama to meto švietimo sistema Užnemunėje. Ten lietuvių kalba išliko ne tik pradžios, bet ir Suvalkų gubernijos vidurinėse mokyklose. Neabejotina, kad tai didžia dalimi lėmė lietuvių tautinio sąjūdžio pobūdį šiame krašte.

Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida. XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė (lyginamasis aspektas)

Saulius Pivoras

Knygoje nagrinėjamas artimų etnosocialinių bendrijų – lietuvių ir latvių – tapsmas moderniomis tautomis XVIII a. pabaigoje – XIX a. pimojoje pusėje. Lietuvių valstiečių socialinėje mąstysenoje, nepaisant antidvarininkiško branduolio, išliko kultūrinio susitapatinimo su Lietuvos bajorais plotmės. Latvių atsiribojimas nuo dvarininkų (daugiausia baltvokiečių) buvo ypač stiprus. Tuo pat metu gilėjo priklausymo Rusijos pavaldiniams suvokimas, formavosi rusofilizmo idėja. Nors jau mezgėsi pirmieji abiejų tautų inteligentų ryšiai, bet etnokultūrinė giminystė dar neturėjo lemiamos įtakos. Vėliau lietuvių ir latvių bendradarbiavimui iškilo kita kliūtis – skirtingas priklausomybės Rusijos imperijai vertinimas.

Antano Smetonos korespondencija 1940-1944

Sudarytoja Daiva Dapkutė

Ši knyga išleista Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro ir yra 1-as tomas iš leidžiamo Egzodo archyvo. Leidinyje skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidento Antanos Smetonos (1874-1944) egzilinio laikotarpio (1940 06 15 – 1944 01 09) susirašinėjimas su diplomatais, žymiais Amerikos lietuvių veikėjais, JAV politikais. Dokumentai paimti iš Broniaus Kviklio archyvo, saugomo Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centre.

Kursinio darbo rašymas

Kąstytis Antanaitis

Ši istorijos kursinių darbų rašymo metodinė priemonė skirta studentams ir dėstytojams pasirengti kursinių darbų rašymui ir turi būti naudojama kūrybiškai, atsižvelgiant į kiekvieno kursinio darbo rašymo aplinkybes.

Rusijos istorija / feodalizmo epocha

Povilas Lasinskas

Knyga skirta papildomai kurso metu dėstomų temų analizei. Metodinė medžiaga apima feodalinę Rusijos praeitį, pradedant Senovės Rusios valstybingumo geneze ir baigiant baudžiavinės santvarkos panaikinimu.

Žemaitijos politinė padėtis 1380-1410 metais

Vytenis Almonaitis

Šioje monografijoje nagrinėjamas laikotarpis, kai jau 1387 m. Žemaitija kartu su visa Lietuva formaliai tapo krikščioniška. Pirma rimtesnė juridinė Žemaitijos perleidimo kryžiuočiams sutartis Salyne netoli Kauno pasirašyta tik 1398-aisiais. Iki tol žemaičių kraštas visada teisiškai priklausė Lietuvos valstybei. Ir netgi gavęs sutarčių popierius, galingasis Vokiečių ordinas dar turėjo pavergti karingą, užsispyrusią baltų gentį. Net du kartus formaliai užvaldę Žemaitiją (1400-1401 metais ir nuo 1406-ųjų trejus su puse metų) kryžiuočiai nesirūpino skleisti Dievo žodį pagonims.

Rusijos cenzūra Lietuvoje XIX a. viduryje

Zita Medišauskienė

XIX a. viduryje Rusijos valdžia, įtvirtindama savo politiką Lietuvoje, aktyviai naudojosi cenzūra, kurios pagalba siekė iš Lietuvos visuomenės gyvenimo pašalinti neparankias idėjas, mintis, nuomones, nepriimtinas pažiūras. Rusijos cenzūrinės politikos Lietuvoje visuma yra šios knygos objektas. Knygoje nušviečiama cenzūros institucijų sistema ir jų veiklos principai, apibūdinami visoje imperijoje galioję bendrieji cenzūriniai reikalavimai, taip pat, iliustruojant gausiais pavyzdžiais, konkrečiai aptariamas lenkiškų ir lietuviškų knygų tikrinimas.

Ką šniokščia Jūros rėvos

Vytenis Almonaitis

Autorius knygoje nuosekliai pateikia žinias apie žygių maršrutą Jūros upe.

Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje. Mitologinis aspektas

Dalia Senvaitytė

Monografijoje visapusiškai nagrinėjamas mitologinis ugnies vaizdinys senojoje lietuvių tradicijoje. Aptariama ugnies fenomeno reikšmė mitopoetiniame pasaulėvaizdyje, analizuojamos ugnies funkcijos ritualinėje praktikoje, sprendžiama senųjų lietuvių ugnies dievybių problema. Mitologinę ugnies reikšmę padeda atskleisti istorinių šaltinių, tautosakos analizė, lyginamoji medžiaga. Knyga skirta humanitarinių mokslų srities specialistams bei visiems, kuriuos domina senoji ikikrikščioniška lietuvių religija ir mitologija.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės sutartys 1449–1556

Marius Sirutavičius

Šaltinių rinkinyje publikuojamos dvidešimt trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės 1449–1556 metų taikos ir paliaubų sutartys. Publikaciją sudaro perrašyti sutarčių originalai ir jų tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Atrenkant dokumentus publikacijai, prioritetas buvo teikiamas dar neskelbtiems tarpvalstybinių sutarčių originalams – pergamentams. Tačiau dėl prastos kai kurių pirminių dokumentų fizinės būklės teko pasiremti jų nuorašais. Leidiniu siekiama sudaryti geresnes sąlygas šiuos istorinius šaltinius, turinčius ne tik mokslinę, bet ir politinę bei visuomeninę vertę, pažinti ne tik tyrėjams profesionalams, bet ir studentams, taip pat neakademinės bendruomenės nariams, besidomintiems Lietuvos užsienio politikos, santykių su Rusija (tuomete Maskvos valstybe) istorine raida.

Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.

Marius Sirutavičius, Moreno Bonda, Andrius Švarplys, Tomasz Błaszczak, Kastytis Antanaitis, Leonas Tolvaišis, Liudas Glemža, Egidijus Aleksandravičius, Rūstis Kamuntavičius, Andrea Griffante

Kolektyvinę monografiją sudaro dešimties autorių mokslinės studijos, kurioms pagrindą
davė Vytauto Didžiojo universitete atliktas plačios apimties tyrimo projektas „Vidurio Rytų Europa: nacionalinių naratyvų ir atminties politikos konstravimo procesų tyrimas (1989–1911)“. Išsamūs analitiniai mokslininkų darbai aprėpia ištisus įvairių Vidurio Rytų Europos tautų ir regionų istorijos, politinių, socialinių sanklodų periodus, inovatyviai pateikia gausias skirtingų tautinių naratyvų interpretacijas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: istorija ir paveldas

Sudarytoja Aušra Vasiliauskienė

Knygoje publikuojama devyniolika Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Baltarusijos, Airijos ir kt.) įvairių sričių mokslininkų straipsnių, skirtų Lietuvos moterų vienuolijų studijoms. Leidinio akcentas – LDK laikais įsikūrę konventai, jų istorija ir paveldas kūrimosi, klestėjimo ir negandų laikotarpiais, sąsajos su šiandiena. Pirmojoje dalyje „Istoriniai lūžiai“ analizuojama vienuolijų plėtra, gilinamasi į sunkaus XIX a. ir ne mažiau sudėtingo XX a. problematiką. Antroji dalis „Mikrobendruomenės gyvenimas“ skirta įvairiems vienuolijų, daugiausia XVII–XVIII a., istorijos, kasdienio gyvenimo aspektams. Trečiojoje dalyje „Kultūra ir menas“ įvairūs klausimai ir objektai analizuojami kultūrologiniu ir menotyros požiūriais. Tai pirmasis leidinys Lietuvoje, skirtas tik moterų vienuolijoms, jų istorijai, paveldui, probleminiams aspektams. Tikimės, kad knyga bus naudinga ne tik mokslininkams, bet pirmiausia ir pačioms bendruomenėms bei visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, dvasiniu gyvenimu ir kultūra.
Knyga priklauso „Acta Humana “leidinių serijai.

Justinas Juozas Mašiotas. Nuo Vaitiškių iki Augsburgo: karo metų atsiminimai

Sudarytojas. Jonas Vaičenonis

Lietuvos kariuomenės karininko majoro Justino Juozo Mašioto (1901–1987) atsiminimų
knygoje pasakojamas vienas skaudžiausių ir menkai visuomenėje žinomų valstybės istorijos epizodų – Mašiotų šeimos likimas antrosios sovietų okupacijos akivaizdoje. Memuaruose aprašomas vienos šeimos pasitraukimas į Vakarus perteikia daugelio panašioje situacijoje atsidūrusių lietuvių likimus. Atsiminimai apima šiek tiek daugiau nei vienerių metų laikotarpį, pradedant 1944 m. vasara.
Autorius, puikiai valdydamas plunksną, juose vaizdžiai perteikė pabėgėlių iš Lietuvos
patirtis paskutinius karo mėnesius gyvenančioje Vokietijoje. J. J. Mašioto atsiminimai
vertingi ne tik dėl savo istorinio konteksto, įvykių ir žmonių aprašymo, bet ir kaip įdomus, lengvai skaitomas literatūros kūrinys. Šie unikalūs atsiminimai praturtina negausų Lietuvos karininkijos kūrybinį palikimą, taip pat plačiajai visuomenei atskleidžia dar mažai žinomus gimtąją žemę priverstinai palikusių Lietuvos žmonių išgyvenimus. Pagrindinį memuarų tekstą lydi mokslinis įvadas ir autoriaus pristatymas, pateikiami komentarai ir paaiškinimai. Knyga iliustruota nuotraukomis ir žemėlapiais.
Kaip istorijos šaltinis, atsiminimų knyga skiriama ne tik tyrinėtojams, istorikams, bet ir plačiajai visuomenei, siekiant pasitarnauti edukacijai ir jaunosios kartos ugdymo tikslams.

Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje

Sudarytojai Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė

Ši knyga yra įvairių sričių mokslininkų straipsnių rinkinys, apimantis istoriografijoje retai aptartas temas – kai kuriuos ypatingus Lietuvos ir Lenkijos bei lietuvių ir lenkų santykių klausimus XX amžiuje. Šio straipsnių rinkinio tikslas – parodyti sudėtingus lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių, tarpetninių santykių ypatumus, turėjusius įtakos dviejų valstybių prie Baltijos jūros atsiradimui bei raidai, taip pat visam arealui, kuris iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Suvienyti šios knygos, mokslininkai per skirtingas prizmes tyrinėja Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo raidą, diplomatinius laimėjimus, vietą XX amžiaus Europos geopolitinėje erdvėje, pasitelkia įvairius šaltinius, naudoja įvairius metodologinius instrumentus.

Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija

Vaida Kamuntavičienė, Laima Šinkūnaitė

Apytalaukis yra Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtoji parapija. Pirmoji medinė katalikų bažnyčia Apytalaukyje buvo pastatyta XVI a. antrojoje pusėje Petro Laurynaičio Šiukštos iniciatyva, o jos egzistavimas įtvirtintas 1635 m., kai pastarojo sūnus Petras Petraitis Šiukšta testamentu paskyrė jai fundaciją ir sudarė sąlygas Apytalaukyje iškilti mūrinei, mūsų laikus pasiekusiai, bažnyčiai. Parapijoje skirtingais laikotarpiais funkcionavo trys filijos: Užvalkių, Šventybrasčio ir Lančiūnavos bažnytėlės. Užvalkių filija nustojo egzistuoti XIX a. pradžioje, o Šventybrasčio ir Lančiūnavos bažnyčios nuo Apytalaukio parapijos buvo atskirtos ir savarankiškomis parapijomis paverstos 1948 m. sovietinės valdžios potvarkiu: taip buvo išardyta senoji parapijos struktūra, susilpninta kiekviena iš šių bažnyčių.
Monografijoje siekta nustatyti pagrindinio parapijoje esančio Apytalaukio dvaro savininkus, aptarti parapijos dvasininkus, išryškinti jų sielovadinę, švietėjišką ir karitatyvinę veiklą, kartais, jei įmanoma, – visuomenines ir politines nuostatas, atskleisti parapijos turtinę padėtį, apibūdinti sakralinį paveldą, pamaldumo tradicijas. Lokalūs reiškiniai vertinami bendrame Lietuvos istorijos kontekste, išryškinama, kaip tuometinių parapijos gyventojų kasdienybę veikė karai, sukilimai, kintantis valstybės politinis veidas, socialinio ir kultūrinio gyvenimo prioritetų kaita. Gyvu stiliumi parašyta ir gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįsta mokslo monografija iš esmės atspindi Lietuvos istoriją, perteiktą per eilinės mikrobendruomenės potyrius.