Filosofija

Būties klausimas mene: tapyba, fotografija, skulptūra, koliažas

Tomas Kavaliauskas

„Būties klausimas mene“ – tai meno filosofijos ir meno kritikos knyga apie Būtį tapyboje, fotografijoje, skulptūroje bei koliažuose. Būties tapyboje ieškoma, žvelgiant Arvydo Šliogerio akimis, paraleliai aptariamos Heideggerio ir Derrida perspektyvos. Taip pat remiamasi meno kritikos bei dailėtyros žiniomis, pateikiama meno kūrinių iliustracijų. Atkreipiamas dėmesys į Jurgio Mačiūno „Fluxus“ judėjimą, jo antimeną, pokštus ir Jono Meko animuotus daiktus. Lyginamos Henrio Parlando ir Arvydo Šliogerio fotosofijos (fotografijos filosofijos). Ieškoma lietuviškosios Būties savasties Šliogerio fotografijoje bei Antano Mončio medžio skulptūrose. Knyga baigiama, gvildenant meno kūrinio klastotės klausimą, kritiškai analizuojant tokius atvejus, kai meno kūriniai pateikiami kito žmogaus vardu. O tai siejasi su autorystės, meno kūrinio vertės ir kultūros politikos klausimais.

Visatos vyksmas ir ugdymas(is)

Augustinas Dainys

Šioje monografijoje pateikiamas ugdytojiškas Visatos vyksmo problemos sprendimas. Gebėjimas dorotis su vyksmu yra diegiamas ugdymo(si). Mėginti harmonizuoti vyksmą – tai užsiimti savo ir kitų ugdymu. Pirmoje dalyje pateikiama tikrovės atradimo fenomenologija, kuri pradeda nuo daiktų atradimo kasdienybėje ir baigia daikto grožio kaip Dievo pėdsako Visatoje samprata. Antroje dalyje pateikiama Vyksmo teorija, kuri mąsto tikrovės elementų žaismes. Trečioje dalyje apmąstoma žmogiškos būtybės dalyvaujančios Visatos vyksme tapatybė, kurią steigia dalyvavimo teogoninėje vietovėje nepaslėptis ir neužmarštis. Ketvirtoje dalyje apmąstomas ugdymas(is) kaip labiausiai pamatinė buvimo žmogumi sąlyga. Monografijoje pateikiamas tikrovės mąstymo būdas vadinamas radikaliuoju realizmu, kuris suderima nekalbių daiktų pasirodymą su jų virtimu tikrovės simuliakrais, ir šį vyksmą traktuoja kaip įkvėpimo ir iškvėpimo nuolatinį bangavimą.

Kritinė teorija ir kultūros politika

Gintautas Mažeikis

Kritinė teorija analizuoja gyvastingą vilties kultūrą, jos veiklumą, kūrybingumą bei diplomatiją, nors viltį ir temdo propaganda. Vilties principas yra prieštaringas: tai, kas vienam yra viltis, utopija ir vizija, kitam gali būti prakeikimas, karas ir nelaimė. Neįmanoma uždrausti svajoti ir sunaikinti vilčių: jomis grįstas žmogaus gebėjimas mąstyti apie ateitį. Knygoje žvelgiama dialektiškai. Remiamasi ne tik regimybių kritika, nihilizmu, bet ir vilties principu, kuris yra bet kokios utopijos, siejamos su didžiaisiais tikslais, svarbiausiomis misijomis ir vizijomis, šaltinis.

Vosylius Sezemanas. Estetika, kultūros filosofija, filosofijos istorija

Sudarytojas Dalius Jonkus

Vosylius Sezemanas 1923-1963 metais dėstė estetikos, logikos ir filosofijos paskaitas Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. Yra išlikę jo parengtų kursų užrašai, o taip pat rengiamų publikacijai straipsnių tezės. Knygoje pateikiami Vosyliaus Sezemano estetikos, filosofijos istorijos ir kultūros filosofijos iššifruoti rankraščiai su įvadiniu straipsniu ir komentarais.

Dvasios niekšybė. Moralinės vaizduotės tyrimai

Gintautas Mažeikis

Analizuojama moralinė vaizduotė negatyviosios dialektikos, idėjų istorijos ir filosofinės antropologijos būdu. Išskiriami niekšybė, gudrumas, dvasios nuopuoliai, blogio menkumas ir didingumas. Knyga diskutuoja Maceinos "Didžiąją niekšybę", o blogio dialektiką svarsto kartu su Hegeliu, J.-P. Sartre‘u, Sl. Žižeku, H. Arendt, L. Donskiu, Cz. Miłoszu, A. Badiou, V. Nabokovu. Knygoje svarstoma apie blogio gudrumo suvokimą ir kaip tai vaizduoja poetų, rašytojų, režisierių, filosofų kūryba. Daug dėmesio skiriama mitinėms figūroms ir jų romantiniam ir manicheiškam vaizdavimui: Lilitai, Liuciferiui, Mefistofeliui, Volandui... Kaino, didžiosios Babelės, Sodomos ir Gomoros mitologijai, triksterystei ir demonologijai, ideologijų kritikai ypatingai pabrėžiant humanizmo kritiką. Humanizmo kritika yra siejama su filosofinės antropologijos – Conditio Humana – tema: kokia yra žmogaus būties sąlyga? Žmogaus būties svarstymas atskleidžia temos ideologizaciją, mitologizaciją, diskursyvią žmogaus priklausomybę, pakeistinės sąmonės dominavimą, išnaudojimą, represinį konstravimą. Išskirtinai diskutuojama Gulago, Geto teatrų tema: vaidinimas didžiojo teroro ir žiaurumo aplinkos metu. Gulas ir Holokaustas yra – racionalaus prakeikimo – Ulro žemę – pažyminti tema, kurią poetai vaizduoja minėtais Molocho, Volando, Šėtono pavidalais. Niekšybės figūra daugiamatė ir inversyvi. Jos negalima kitaip apčiuopti, kaip tik siejant su gudriuoju žaidžiančiu protu, kuris vienodai laisvina ir įkalina, pasmerkia ir išlaisvina. Niekšybės trajektorijų ir konfigūracijų analizė atveria gyvenimą, būtį, kaip daugiamačių dinaminių, prieštaringų procesų būseną. Į ją mus integruoja kūrybiškasis triksteris, laipsniškai iš chaotiško, zoomorfinio virstantis herojišku, o vėliau įgaunantis apsišaukėlio caro, grafo avantiūristo, sukto kūrėjo, revoliucionieriais-apgaviko bruožus. Nietzshės filosofija, triksterystės figūra, niekšybės dialektika padeda geriau suvokti niekšybės diplomatiją: Tėvo Žozefo (pilkojo kardinolo), Ch.-M. de Talleyrand-Périgord‘o, Kl. von Metternicho, H. Kissingerio veiklą. Svarbi yra literatūrinė niekšybės laboratorija nagrinėjanti Cvetajevos, J. Fowles, Pelevino, brolių Strugatskių ir ypatingai V. Nabokovo kūrybą.

Kalbos kultūros pratimai filosofams

Erika Rimkutė

Ši metodinė priemonė skirta Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos specialybės studentams, klausantiems „Filosofijos kalbos kultūros“ kursą. Leidinyje pateiktos praktinės užduotys yra sudarytos pagal paskaitų temas. Metodinę priemonę sudaro rašybos ir skyrybos, tarties, kirčiavimo, leksikos, žodžių darybos ir gramatikos pratimai, taip pat pratimai, susiję su kompiuterinio raštingumo reikalavimais. Metodinės priemonės pabaigoje pateiktame naudotos ir rekomenduojamos literatūros šaltinių, žodynų, duomenų bazių sąraše filosofai studentai ras naudingos informacijos, kuri turėtų būti pravarti ir baigus „Filosofijos kalbos kultūros“ kursą.

Estetika ir meno filosofija

Edgaras Klivis

Autoriaus parinkti įvairių filosofų tekstų fragmentai arba ištisi skyriai sudaro nedidelę antologiją, apimančią tiek svarbiausias estetikos ir meno filosofijos temas, tiek svarbiausias atskirų epochų idėjas bei jų sąsajas su tų epochų menu. Šią mokomąją knygą reikia skaityti kaip įvadą, kurio tikslas – padėti studijuojančiajam suprasti svarbiausius Vakarų filosofijos tekstus, skirtus grožio ir meno problemų analizei. Metodinė medžiaga, suskirstyta į 15 temų, padės greičiau ir geriau susigaudyti, ką norėjo pasakyti vienas ar kitas autorius, taip pat iš perskaitytų tekstų susidaryti daugmaž nuoseklų estetinės minties istorijos ir šiuolaikinių meno filosofijos problemų vaizdą.

Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai

Agnė Budriūnaitė, Aušra Vrubliauskaitė

Zhuangzi yra vienas iš tų didžiųjų senovės Kinijos tekstų, kurie, iki šių dienų nepraradę žavesio ir aktualumo, kelia neblėstantį įvairių humanistikos sričių mokslininkų, rašytojų ir paprastų skaitytojų susidomėjimą. Knygoje „Laiminga žuvis. Svarbiausios Zhuangzi alegorijos ir jų komentarai“ Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, dėstytojams, gimnazijų pedagogams ir visiems, besidomintiems Kinijos filosofija, pristatomos populiariausios Zhuangzi alegorijos bei istorijos. Plačiose ištraukose ir komentaruose atskleidžiamos pamatinės daoizmo sąvokos, aptariamos svarbiausios filosofinės problemos. Ši knyga gali būti medžiaga tolimesnėms filosofinėms studijoms, tapti naujų idėjų ir požiūrio į gyvenimą šaltiniu, taip pat skatinti nuodugniai domėtis orientalistika.

Neordinarinės religinės patirties samprata ir raiška Lietuvoje

Živilė Advilonienė, Agnė Budriūnaitė, Vida Daugirdienė

Ši mokslo studija skirta integruotam sistemingam neordinarinės religinės patirties (NRP) tyrimui, siekiant atskleisti NRP sampratą moksliniame diskurse ir aptarti NRP mokslinio tyrimo vyraujančias tendencijas, ribas ir gaires filosofiniu aspektu; pateikti teologinį NRP įvertinimą krikščionybės kontekste; pasitelkiant giluminį interviu, tirti NRP raiškos įvairovę šiuolaikiniuose Lietuvos sociokultūriniuose kontekstuose, tyrinėti NRP sampratos ir išgyvenimo poveikį kasdieniam individų bei juos supančių žmonių gyvenimui.

Meilės ir mirties dialektika

Agnė Budriūnaitė

Monografijoje nagrinėjama nenauja, tačiau vis naujai skambanti tema – meilės ir mirties santykis. Šių fenomenų sąsajos dažnai nepastebimos, ignoruojamos arba suvokiamos tik paviršiniame lygmenyje – kaip nesutaikomos opozicijos. Monografijoje siekiama parodyti, kad šie fenomenai siejasi gerokai gilesniame lygmenyje, netgi yra artimi savo esme. Meilės ir mirties sąsajos atskleidžiamos daugiaprasmėse ir susipinančiose kasdienėse patirtyse ir egzistenciniuose išgyvenimuose (nerimas / baimė–laisvė, vienatvė–santykis, riba / pabaiga–amžinybė), pasitelkiant egzistencijos filosofų ir egzistencijos psichologų įžvalgas. Pats giliausias meilės ir mirties dialektikos lygmuo išryškinamas gretinant krikščionių mistikų ir egzistencijos filosofų bei Mahayanos budizmo meistrų tekstus

Rytų filosofijos pradmenys

Agnė Budriūnaitė

Ši mokomoji priemonė skirta visų pirma Vytauto Didžiojo universiteto studentams, klausantiems kursą „Rytų filosofijos istorijos bruožai“, bet gali būti naudinga ir visiems, norintiems susipažinti su keliomis pagrindinėmis religinėmis filosofinėmis Rytų tradicijomis. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama kontrolinių klausimų, atkreipiančių dėmesį į svarbiausius dalykus, skatinančių skaitytoją lyginti vieną tradiciją su kita, ir trumpas literatūros šaltinių sąrašas, kuriame nurodomos svarbiausios ir lengviausiai pasiekiamos knygos bei straipsniai.

Mistinė patirtis ir kalba. Mokytojo Eckharto kelias

Bronė Gudaitytė

Monografijoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į mistinės patirties kalbinės raiškos problematiką Eckharto mokyme, atskleidžiamas Eckharto mistinės kalbos kontekste atsiveriantis santykis tarp kalbos ir visa apimančios tikrovės. Naujai pažvelgiama į Eckharto mistinį mokymą kaip spekuliatyvaus ir praktinio mąstymo vienovę, kuriame patirties tema aptinkama jo mistinės kalbos kontekste kaip uždavinys tam, kuris klauso jo žodžių ir seka jo mokymu.

Logikos užduočių pratybos

Arimantas Raškinis, Gediminas Karoblis

Visa pateikiama medžiaga suskirstyta į skyrius pagal logikos užduočių temas – teiginių, savybių, santykių ir klasių logika, loginių klaidų analizė. Kiekviename skyriuje yra po keletą pavyzdžių, kaip reikia atlikti ir pateikti elementariausių tipinių užduočių sprendimus. Šalia sprendimų pateikiami minimalūs teoriniai komentarai, kiekvieno tipo užduoties pradžioje – trumpas jos pristatymas, pabaigoje pateikiama užduočių spręsti savarankiškai. Knygos pabaigoje nurodomi savarankiškų užduočių sprendimo atsakymai ir pakomentuojami sprendimo ypatumai

Gamtos filosofija

Elena Būgaitė

Mokymo priemonėje pristatoma nuosaiki, į Vakarų kultūros kontekstą atsižvelgianti, katalikiškosios pasaulėjautos subrandinta pozicija gamtos filosofijos problemų atžvilgiu. „Gamtos filosofija“ parengta remiantis autoritetingo šios srities profesoriaus Filippo Selvaggio (Filippo Selvaggi) veikalu „Filosofia del mondo / Cosmologia filosofica“ („Pasaulio filosofija. Filosofinė kosmologija“, 1996).

Patirtis ir refleksija: fenomenologinės filosofijos akiračiai

Dalius Jonkus

Monografijoje sistemiškai analizuojamos laiko, transcendencijos ir pasaulio temos Edmundo Husserlio ir jo pasekėjų Martino Heideggerio, Jose Ortegos y Gasseto, Eugeno Finko, Emanuelio Levino, Maurice Merleau-Ponty, Jeano-Paulio Sartre’o fenomenologijoje. Pabrėžiami ne atskirų fenomenologų nesutarimai, bet tai, kas juos vienija – bendras fenomenologinės metodologijos atveriamas darbo laukas. Fenomenologinei filosofijai svarbiausias yra sugrįžimas prie pačių daiktų. Šis sugrįžimas yra galimas tik reflektuojant ir aprašant patirtį bei tai, kas toje patirtyje duota. Daiktai nėra duoti patys savaime. Daiktų patirtis galima tiktai išvaduojant ją nuo prietarų ir neapmąstytų prielaidų. Todėl fenomenologinis metodas yra susijęs su kritine refleksija ir aklai nepriima „mokslo nustatytų faktų“. Sugrįžti prie pačių daiktų reiškia išsivaduoti nuo vyraujančių natūralistinių ir objektyvistinių pažiūrų, kurios dominuoja šiuolaikiniame gyvenamame pasaulyje. Tiktai sugriaudami neteisingas epistemologines nuostatas, atsisakydami sąmonės, kaip reprezentacijos, sampratos galime išlaisvinti kelią fenomenologinei praktikai, t. y. darbui su pačiais fenomenais.

Bioetika

Andrius Narbekovas

Kadangi gyvybės mokslai apima ne tik mediciną ir biologiją, bet ir medicinines bei biologines praktikas, bioetika yra medicinos, teisės, ekonomikos, sociologijos, antropologijos, socialinės politikos ir filosofijos sankirtoje. Knygoje pristatomi būtent tokioje sankirtoje galimi atvejai, kai peržengiamos moralės normos.

Filosofinė antropologija

Elena Būgaitė

Filosofine antropologija vadiname tą filosofinę discipliną, kuri studijuoja visą žmogų (materialus objektas) ir nustato pirmąjį principą, bylojantį apie žmogaus buvimą ir veikimą, bei to principo egzistavimą ir prigimtį (formalus objektas quod) per kritinę savo paties veiksmų refleksiją (formalus objektas quo). Knygos Pirmojoje dalyje studijuojama žmogaus psichinė veikla pradedant elementariu lygiu. Antrojoje dalyje iškeliami žmogaus pagrindiniai matmenys.Trečioje dalyje aptariama žmogiškosios būties metafizika analizuojant žmogų kaip asmenį.

Mokslo filosofija

Mindaugas Japertas

Šioje mokomojoje knygoje koncentruota forma bandoma pateikti filosofijos kurse nagrinėjamos tematikos ir problematikos branduolį. Kiekvieno skyriaus gale yra suformuluoti diskusiniai klausimai bei užduotys, pateikti rekomenduojamos literatūros sąrašai, kurie turėtų praversti studentui gilinantis į šiuolaikinę mokslo filosofiją. Knyga skirta Lietuvos universitetų filosofijos bakalauro programų studentams.

Filosofinė antropologija

Dalius Jonkus

Ši mokomoji knyga skirta filosofijos specialybės studentams. Joje pateikta medžiaga apie filosofinės antropologijos formavimąsi,filosofinės ir mokslinės antropologijos santykį, apie filosofinės antropologijos objektą ir metodą, filosofinės antropologijos santykį su transcendentine filosofija, hermeneutika ir apie pamatinius žmogaus fenomenus.
________________________________________

Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija

Dalius Jonkus

Monografija Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija rašyta 2014–2015 metais, vykdant projektą Fenomenologija Vosyliaus Sezemano filosofijoje. Sezemano filosofija apmąstoma susiejant ją su XX a. pradžios filosofiniu kontekstu. Atskleidžiami Sezemano filosofijos ryšiai su fenomenologine filosofija, parodoma, kaip jis transformuoja neokantinę pažinimo teoriją. Nagrinėjamos objektyvuoto ir neobjektyvuoto žinojimo, savęs pažinimo, kultūros krizės, estetinės patirties problemos. Monografija skirta visiems besidomintiems Lietuvos filosofijos istorija ir fenomenologija.