Новини

Artimas tolimas medijų pasaulis: virsmai, ribos ir būdai tai suprasti

Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Auksė Balčytienė. Autoriai: Darius Amilevičius, Lina Auškalnienė, Auksė Balčytienė, Kristina Berksun, Lauras Bielinis, Donata Bocullo, Viktor Denisenko, Ieva Dryžaitė, Deimantas Jastramskis, Kristina Juraitė, Vincas Grigas, Andrius Gudauskas, Arūnas Gudinavičius, Ignas Kalpokas, Linas Kontrimas, Patricija Lenčiauskienė, Mantas Martišius, Audronė Nugaraitė, Darius Remeika, Jūratė Ruzaitė, Renata Šukaitytė.

Kaip atpažinti tiesą ir nenuklysti į manipuliacijas? Kas yra didžiausias nesusikalbėjimo variklis? Kur slypi šiuolaikinio medijų raštingumo esmė?
Tam, kad išties susivoktume, kas vyksta aplink ir kas valdo medijų pasaulį, turime žvelgti daug plačiau ir giliau, nei mato paprasta akis. Neužtenka tik žinoti, kiek ir kokio tipo manipuliacijų ir dezinformacijos cirkuliuoja bei kas visa tai transliuoja – ypač svarbu aiškintis, kaip tai veikia mus kaip vartotojus.

Alternatyvus religingumas sovietinėje Lietuvoje: bendruomeniškumo formų kaita

Eglė Aleknaitė-Škarubskė, Aušra Pažėraitė

Remiantis humanitarinių ir socialinių mokslų įžvalgomis apie visuomenės modernėjimo ryšį su religijos įvairovės plėtra ir bendruomeniškumo kaita, knygoje analizuojamos visuomenės modernėjimas pasitelkus vėlyvojo sovietmečio Lietuvos alternatyviojo religingumo atvejį ir religinių tinklų plėtros bei tinklinės bendruomenės perspektyvą, galinčią atskleisti esminius religinio bendruomeniškumo kaitos aspektus. Monografijos – ištirti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyviojo religingumo tinklus, bendruomeniškumo pobūdį ir bendruomenės konstravimo praktikas. Kelių vėlyvojo sovietmečio Lietuvoje veikusių religingumo grupių (šiuolaikinių pagonių, neošamanų, bahajų, krišnaitų, Rytų religijų sekėjų) atvejų tyrimų pagrindu siekiama išanalizuoti socialiuose ir humanitariniuose moksliniuose tyrimuose išryškėjančią bendruomenės sampratų ir religinių bendruomenių problematiką, šių bendruomenių formas visuomenės modernizacijos ir sociokultūrinės situacijos kontekste; atlikti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyvaus religingumo socialinių tinklų analizės pagrindu nustatyti jų pobūdį ir charakteristikas, kultūrinę-geografinę aprėptį, svarbiausius veikėjus, grupes ir ryšius tarp jų; išanalizuoti alternatyviojo religingumo bendruomenes kaip tinklines bendruomenes ir atskleisti jų specifiką; išanalizuoti Lietuvos vėlyvojo sovietmečio alternatyviojo religingumo bendruomeniškumo praktikas; atskleisti sovietinės modernizacijos kontekste vykusios alternatyvaus religingumo bendruomeniškumo raidos ir tinklų plėtros specifiką, lyginant Vakarų visuomenėje vykusiais religinio gyvenimo raidos procesais.

Aiškinamasis žmogiškųjų išteklių valdymo terminų žodynas

Asta Raupelienė

Žodyno rengimo tikslas – žmogiškųjų išteklių srities terminijos plėtra ir Lietuvos Respublikos terminų banko pildymas naujais terminų straipsniais. Žodyne pateikti lietuviškų antraštinių terminų atitikmenys dviem kalbomis – anglų ir prancūzų kalbomis. Žodyno apimtis – 500 lietuviškų terminų straipsnių.
Aiškinamasis žmogiškųjų išteklių valdymo terminų žodyno rengimo užsakovas – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Mažoji politika: filosofinė socialinių judėjimų studija

Kasparas Pocius

Šios mokslinės monografijos idėja – pristatyti prancūzų teoretikų Gilles'io Deleuze'o ir Félixo Guattari mažosios politikos sampratą, siejant ją ir jai gretimas sampratas su Lietuvoje XXI amžiuje veikiančių socialinių judėjimų raida. Siekiama išsiaiškinti, kaip naujai Deleuze'o ir Guattari apibrėžta kolektyvinio geismo kuriama energija leidžia kurti tai, ką britų sociologas Nicholas Thoburnas vadina mažąja politika – galimybę individams, grupėms ir judėjimams tiesiogiai dalyvauti ir kolektyviai veikti politiniame procese, kovoti už socialinę emancipaciją ir kurti autonomiškas savivaldos erdves. Tokia politika priešinama didžiajai politikai, kurioje dėmesys skiriamas valstybinių ir verslo struktūrų veiklai, o gyventojai vertinami kaip pasyvūs vykstančių procesų stebėtojai. Aiškinamasi, kaip mažoji politika veikia šiuolaikinius socialinius judėjimus, siekiama išskirti jų apraiškas dabartinėje Lietuvoje – atvejus, kai kovos už viešąsias erdves, radikalios savišvietos, kovos už dirbančiųjų teises iniciatyvos ir kiti panašūs projektai kūrybiškai angažuoja tam tikrą visuomenės dalį. Keliama hipotezė, kad šios kovos leidžia kurti tokias politinės saviraiškos formas, kurios atsiduria anapus partinės – parlamentinės politikos ribų. Šalia ankstesnėms kovoms už emancipaciją būdingo organizavimosi poreikio mažojoje politikoje išryškėja emocinio, afektyvaus bendravimo grupių viduje, vadinamo konsistencijos plokštuma, kūrimo svarba. Kita vertus, būtent toks poreikis kurti savus socialinius burbulus šiuolaikybėje parodo mažosios politikos ir naujųjų socialinių judėjimų veiklos bei galimybių ribas. Įvairioms galios formoms besipriešinantys judėjimai ir jų aktyvistai patys neišvengia jų tikslų ir geismo rekuperacijos, pajungimo naujoms galios formoms, kurias įkūnija tai, ką šiuolaikiniai teoretikai Michaelas Hardtas ir Antonio Negri pavadino Imperija. Kita vertus, paranojinės tendencijos socialinių judėjimų viduje skatina jų posūkį į kraštutinę dešinę, atsiribojimą nuo emancipacinių reikalavimų, ekstremizmą, priešiškumą atviros ir demokratiškos visuomenės kūrimui. Tokius ribotumus, kaip ir juos įvardinančias Deleuze'o ir Guattari sampratas galima kritikuoti remiantis filosofo Alaino Badiou ir psichoanalizės teoretiko Jacques'o Lacano sukurtu sąvokų aparatu. Remiantis Badiou filosofija galima kritikuoti mažojoje politikoje dalyvaujančių judėjimų uždarumą; pasitelkiant jo kuriamas sampratas mažosios politikos protagonistais galima laikyti ne socialiniais burbulais virtusias aktyvistų grupeles, bet tam tikro revoliucinio įvykio įkvėptą subjektą, kuriam būdinga ne Deleuze'o postuluota konsistencija, o paties subjekto skelbiamų tiesų kuriamas universalumas. Lacanas žmogaus pasąmonėje įžvelgia tris susijusias plotmes – įsivaizduojamybės, simbolinę ir tikrovės, ir šalia geismo pasiūlo mėgavimosi sampratą, leidžiančią vertinti judėjimų poreikius ir saviraišką nebe paranojinio draudimo, o šiuolaikiško mėgavimosi skirtumais bei įvairove kontekste.

Bastūnė

Kristjana Gunnars

Kristjana Gunnars (g. 1948) yra islandų kilmės kanadiečių rašytoja, kuri savo autobiografiniame romane "The Prowler", išleistame 2002 metais, ypatingą dėmesį skiria tapatybės problemai, susvetimėjimo iššūkiams ir skaudiems asmeniniams išgyvenimams. Jautrūs vaikystės prisiminimai, smalsios mergaitės akimis, atskleidžia sudėtingą politinę ir ekonominę islandų padėtį, kai pomidorai tampa ypatinga prabangos preke, o skaitytojas laipsniškai įtraukiamas į pavojingų politinių įvykių sūkurį: nuo Kubos krizės iki sovietų brutaliai numalšinto sukilimo Vengrijoje. Dar viena svarbi knygos tema – atitolimas nuo savo tėvynės, jau tapus imigrante Kanadoje. Lietuvių skaitytojams ši knyga yra labai aktuali dėl mūsų visuomenėje juntamų simpatijų Islandijai, pakankamai pažįstamo, bet vis dar aktualaus politinio konteksto ir migracijos patirties. Tekstas labai universalus: jame susilieja amerikiečių, islandų, kanadiečių, japonų, rusų ir indų kultūros elementai. Be to, kanadietiškasis kūrinio dėmuo leidžia pažvelgti į geopolitinius iššūkius iš naujos ir netikėtos perspektyvos. Romanas parašytas patraukliu stiliumi, todėl prikausto dėmesį, skatina mąstyti ir ieškoti įdomių kultūrinių įžvalgų bei įsigilinti į politinius aspektus.

Karas ir kultūra: Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu

Ina Pukelytė

Monografija „Karas ir kultūra: Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“ rekonstruoja Lietuvos teatrų veiklas nacių kolonizavimo politikos kontekste, apibūdina Lietuvos kultūros politikos siekinius karo laikotarpiu. Monografija išryškina ne tik teatro procesus, vykusius valstybės ir savivaldybių išlaikomuose teatruose, bet ir atskleidžia platų spektrą tik karo metams būdingų scenos meno veiklų, tokių kaip varjetė, šiupiniai, fronto teatras. Karo metu vykusių teatro procesų tyrimas leidžia dabartiniam skaitytojui geriau suvokti ir įvertinti Lietuvos kultūros ir teatro procesų vyksmą sudėtingu virsmo (dviejų viena po kitos sekusių okupacijų) laikotarpiu, daryti prielaidas, kaip būtų vysčiusis Lietuvos kultūra, jeigu Lietuva nebūtų išgyvenusi antrosios sovietinės okupacijos. Monografijoje išsamiai pristatomas iki šiol netyrinėto karo metų laikotarpio teatras.

Manuale di storia della regione del Mediterraneo. Tra CLIL e approccio cognitivo

Moreno Bonda, Riccardo Senatore

Questo manuale di storia del Mediterraneo è scritto in lingua italiana, ma è destinato a studenti non madrelingua. È un testo pensato per apprendere la lingua italiana attraverso l’approccio CLIL, ossia indirettamente, studiando altre discipline. I destinatari sono studenti universitari che hanno già raggiunto i livelli C1 o C2 di competenza linguistica in italiano LS e che vantano buone conoscenze storiche. I dieci capitoli che compongono il volume offrono una storia non politica della regione mediterranea affrontando, in moduli distinti, temi appositamente selezionati per trattare della regione nei termini di un continuum territoriale, storico e culturale (morfologia del territorio, arte, migrazioni, scrittura e lingue, religione, il diritto, il clima, la scienza, la rete stradale, le guerre). Al tempo stesso, i temi permettono di sviluppare specifiche aree lessicali dell’italiano (da quello della geografia fisica e umana a quello di amministrazione e logistica).
/
Šis Viduržemio jūros regiono istorijos vadovėlis parašytas italų kalba, tačiau skirtas negimtakalbiams. Tai tekstas, skirtas mokytis italų kalbos taikant CLIL metodą, t. y. netiesiogiai studijuojant kitus dalykus. Skaitytojai – universitetų studentai, kurie jau yra pasiekę C1 arba C2 italų kalbos lygį ir turi gerus istorijos pagrindus. Dešimtyje vadovėlį sudarančių skyrių pateikiama nepolitinė Viduržemio jūros regiono istorija, atskiruose moduliuose nagrinėjant specialiai atrinktas temas: teritorijos morfologija, menas, migracijos, raštas ir kalbos, religija, teisė, klimatas, mokslas, kelių tinklas, karai. Kartu temos leidžia plėtoti konkrečias italų kalbos leksikos sritis (nuo fizinės ir žmogiškosios geografijos iki administravimo ir logistikos).