Anotacija

Monografijoje siekiama aptarti lietuvių ir latvių romano raidą 1988–2000-aisiais. Darbo objektas – reikšmingiausi lietuvių ir latvių romano pavyzdžiai, turėję daugiausiai įtakos šiuolaikinės prozos plėtotei, žymėję tradicijos lūžį, įteisinę naują meninę žmogaus ir pasaulio koncepciją, stiliaus paieškas. Tipologinėje studijoje aptariamos susiformavusios naujos lietuvių ir latvių romano tradicijos ir žanriniai modeliai, brėžiamas jų ryšys su Vakarų literatūros kontekstu.