Anotacija

Šios mokslinės monografijos idėja – pristatyti prancūzų teoretikų Gilles'io Deleuze'o ir Félixo Guattari mažosios politikos sampratą, siejant ją ir jai gretimas sampratas su Lietuvoje XXI amžiuje veikiančių socialinių judėjimų raida. Siekiama išsiaiškinti, kaip naujai Deleuze'o ir Guattari apibrėžta kolektyvinio geismo kuriama energija leidžia kurti tai, ką britų sociologas Nicholas Thoburnas vadina mažąja politika – galimybę individams, grupėms ir judėjimams tiesiogiai dalyvauti ir kolektyviai veikti politiniame procese, kovoti už socialinę emancipaciją ir kurti autonomiškas savivaldos erdves. Tokia politika priešinama didžiajai politikai, kurioje dėmesys skiriamas valstybinių ir verslo struktūrų veiklai, o gyventojai vertinami kaip pasyvūs vykstančių procesų stebėtojai. Aiškinamasi, kaip mažoji politika veikia šiuolaikinius socialinius judėjimus, siekiama išskirti jų apraiškas dabartinėje Lietuvoje – atvejus, kai kovos už viešąsias erdves, radikalios savišvietos, kovos už dirbančiųjų teises iniciatyvos ir kiti panašūs projektai kūrybiškai angažuoja tam tikrą visuomenės dalį. Keliama hipotezė, kad šios kovos leidžia kurti tokias politinės saviraiškos formas, kurios atsiduria anapus partinės – parlamentinės politikos ribų.