Anotacija

Vadovėlyje, skirtame Lietuvos universitetų vertimo studijų, filologijos, kultūrų studijų bakalauro ir magistrantūros studijų studentams bei vertėjams, pristatomos vertimo teorijos nuo jų atsiradimo iki šių dienų. Jos sudaro teorinę vertimo paradigmą, kurios posūkius ir vingius lemia visuomenės gyvenimo ir technologijų pokyčiai, istorinės, politinės, kultūrinės ir kalbinės sąlygos, filosofinės nuostatos, praktinės vertimo patirtys ir kt.
Atsižvelgus į sparčią vertimo mokslo ir metodologijos raidą, vadovėlyje siekiama aptarti kuo įvairesnes vertimo teorijas, atskleisti deskriptyvinių vertimo teorijų ginčą su preskriptyvinėmis, literatūrinio požiūrio į vertimą šalininkų prieštaravimą lingvistinei vertimo sampratai, hermeneutinio požiūrio atstovų nusistatymą prieš lingvistinį vertimą, naujų vertimo teorijų nepasitenkinimą tradicinėms vertimo teorijoms, Lietuvos teorinės vertimo minties raidą ir kt. Vadovėlyje nagrinėjami vertimo teorijų privalumai ir trūkumai, atskleidžiamas vertimo teorijų dialogas, kiekybiniai ir kokybiniai teorinės vertimo paradigmos pokyčiai. Siekiant atskleisti vertimo teorijos ir praktikos vienovę, skyriuose analizuojama nemažai praktinių vertimo pavyzdžių. Vadovėlio skyrių pabaigoje pateikiami savitikros klausimai ir praktinės užduotys, kuriomis skatinama kritiškai vertinti vertimo teorijas, diskutuoti, ką nauja kiekviena jų įnešė į teorinę vertimo paradigmą, aptarti vertimo reiškinius ir praktines teorijų taikymo galimybes.