Anotacija

Lietuvoje nemažai duomenų apie rizikos veiksnių paplitimą bendrojoje populiacijoje ir specifinėse amžiaus grupėse (Domarkienė ir kt., 2003; Vaičaitienė, 2006; Kristenson, 1997), tačiau stokojama tyrimų, vertinančių sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatai nepalankaus elgesio paplitimą ir ypatingai trūksta žinių apie šio elgesio psichologinės korekcijos būdų efektyvumą. Monografijoje pristatomi autorių atlikto tyrimo duomenys, kurie atskleidžia, kad motyvuojantis pokalbis gali būti veiksminga psichologinio poveikio priemonė, siekiant širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis sergančių pacientų su sveikata susijusio elgesio pokyčių. Monografijoje akcentuojami du pagrindiniai klausimai: kokį elgesį veikia motyvuojantis pokalbis ir kokiems asmenims jis veikia (įvertinama asmens emocinė būsena ir asmenybės bruožai). Kitaip tariant, joje ieškoma atsakymų, kaip minėti asmens psichologiniai ypatumai veikia šios intervencijos efektyvumą.
Tikimasi, kad ši monografija bus vertinga tiek mokslininkams, tiek medicinos praktikams, planuojant įrodymais pagristų psichologinių poveikio metodų taikymą psichosocalinės reabilitacijos programose.