Anotacija

Knygoje tyrinėjamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918 m. iki šių dienų. Taikant klasikiniais E. Said’o ir L. Wolff’o veikalais paremtą metodologinę schemą knygoje aprašoma, kaip Baltijos šalys vaizduotos kaip „tarpinė“ erdvė nuolatinėje įtampoje tarp pastangų priskirti jas prie Rytų ir bandymų „pasisavinti“, priartinant jas prie Vakarų.