Tra Oriente e Occidente. Stasys Salkauskis e la sua idea di Lituania
Mokslo studija
Autorius | Andrea Griffante |
---|---|
e. ISBN | - |
ISBN | 978-88-95 324-48-7 |
DOI | - |
Leidykla | Vytauto Didžiojo universitetas, „Beit casa editrice“ |
Leidimas | 1 |
Išleidimo metai | 2016 |
Puslapių sk. | 136 |
Anotacija
La Lituania rappresenta da sempre uno spazio di confine. Spazio di conflitto politico e militare tra grandi potenze, nel corso della sua storia la Lituania ha avuto in varie occasioni l’opportunità di utilizzare la sua particolare posizione mediana per la ricerca di una cultura di sintesi capace di trasformare i pericoli dello scontro in occasioni di dialogo. Un dialogo avente come interlocutori il cattolicesimo e l’ortodossia, gli universi culturali russo, polacco e germanico, modelli politici e sociali tra loro in contrapposizione. Teorico e strenuo difensore della funzione dialogica della Lituania fu il filosofo Stasys Šalkauskis, una tra le figure di spicco del panorama culturale lituano degli anni ’20 e ‘30. Il volume ripercorre l’idea šalkauskiana di Lituania come ponte tra Oriente e Occidente e ne analizza l’importanza per la comprensione dell’Europa centrale, della sua storia e del suo presente. / Nuo visados Lietuva – tai paribio erdvė, politinių susidūrimų ir skirtingų kultūrų dialogo žemė. Tarp tokio dialogo protagonistų pagrindinę vietą užėmė katalikybė, stačiatikybė, rusų, vokiečių bei lenkų kultūros, socialiniai bei politiniai modeliai, kurių abipusio priešiškumas atrodė vargiai įveikiamas. Žinoma Stasio Šalkauskio Lietuvos kaip Rytų ir Vakarų civilizacijų sintezės idėja ne tik suteikė tarpukario Lietuvos inteligentijai naujas veikimo gaires bei kultūrinę tapatybę, bet ir naują (ir mažai naudotą) istoriografinį kanoną. Nors Šalkauskio modelyje lengvai atpažįstami tiek Basanavičiaus, tiek Maironio bei Šapokos istoriografijos kanonų pėdsakai, jo šerdyje aptinkama ir kitur dar nenaudota ribos kaip nesiliaujančio santykiavimo samprata. St. Šalkauskio istoriografinis kanonas rodė kelią į nacionalinę tapatybę, kaip per dialogą su kitoniškumu besiformuojančią visumą, tuo tarpu kitas tapo reikalinga tapatybės dalimi. Knyga analizuoja St. Šalkauskio idėjos svarbą XX a. Lietuvos istoriografijos kontekste, jos istoriografinį aktualumą šiandienos Lietuvai ir Vidurio Europai.