Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945–1990 metais
Pateikčių rinkinys
Autorius | Sudarytoja Giedrė Milerytė-Japertienė |
---|---|
e. ISBN | 978-609-467-095-4 |
ISBN | 978-609-467-096-1 |
DOI | - |
Leidykla | Vytauto Didžiojo universitetas, „Versus aureus“ |
Leidimas | 1 |
Išleidimo metai | 2014 |
Puslapių sk. | 280 |
Anotacija
Pokario Lietuvos ir Lenkijos likimai susiklostė skirtingai. Pirmoji pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Nors šalis buvo okupuota, Vakarai niekada nepripažino inkorporavimo į SSRS. Išeivija turėjo atvirą veiklos lauką, mat per Lietuvos diplomatines atstovybes buvo išsaugotas valstybės tęstinumas. Lenkijos Liaudies Respublika gavo nominalų suverenumą. Egzilinė jos vyriausybė prarado buvusius partnerius, o lenkų egzilio diplomatų įtaka bet kokiems įvykiams Europoje tapo labai apribota. Pripažinus Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybę, prasidėjo tarptautinė egzilinės vyriausybės Londone izoliacija. Nepaisydama nepalankiai susiklosčiusios tarptautinės situacijos ši tęsė veiklą tokiomis formomis, kokioms tuo metu turėjo galimybių.
Knygoje pateikiama 114 originalių dokumentų, padedančių atskleisti, kaip klostėsi lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo.