Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida. XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė (lyginamasis aspektas)
Autorius | Saulius Pivoras |
---|---|
e. ISBN | - |
ISBN | 9986-501-42-3 |
DOI | - |
Leidykla | VDU leidykla |
Leidimas | 152 |
Išleidimo metai | 2000 |
Puslapių sk. | 152 |
Anotacija
Knygoje nagrinėjamas artimų etnosocialinių bendrijų – lietuvių ir latvių – tapsmas moderniomis tautomis XVIII a. pabaigoje – XIX a. pimojoje pusėje. Lietuvių valstiečių socialinėje mąstysenoje, nepaisant antidvarininkiško branduolio, išliko kultūrinio susitapatinimo su Lietuvos bajorais plotmės. Latvių atsiribojimas nuo dvarininkų (daugiausia baltvokiečių) buvo ypač stiprus. Tuo pat metu gilėjo priklausymo Rusijos pavaldiniams suvokimas, formavosi rusofilizmo idėja. Nors jau mezgėsi pirmieji abiejų tautų inteligentų ryšiai, bet etnokultūrinė giminystė dar neturėjo lemiamos įtakos. Vėliau lietuvių ir latvių bendradarbiavimui iškilo kita kliūtis – skirtingas priklausomybės Rusijos imperijai vertinimas.