I. GYVASTIES BUVIMAS PASAULYJE: KULTŪRA KAIP INSTINKTŲ IR ĮPROČIŲ SEDIMENTACIJA
1.1. Praktinis fenomenologijos posūkis: gyvūnai, gyvas kūnas ir kultūra
1.2. Nuo Kanto prie Fichte’s. Praktinio proto postulatai
2.1. Instinktai kaip sedimentacija E. Husserlio fenomenologijoje
2.2. Suvokimas, įpročiai, sedimentacija
2.3. Miegas ir mirtis: ribinės fenomenologijos problemos
2.4. Instinktai kaip pirminis sąmonės intencionalumas
2.5. Instinktai ir teleologija
3.1. Įpročiai ir sedimentacija
3.2. Įpročiai ir ego formavimasis
3.3. Įpročių racionalumas
II. KULTŪROS KRIZĖ, KULTŪROS IDEALAS IR SEDIMENTACIJOS SAMPRATA
1.1. Fenomenologinė etika ir tobulos kultūrinės bendrijos idėja
1.2. Filosofinė bendruomenė ir bendros idėjos
2.1. Kultūrinė sedimentacija ir civilizacijos krizė
2.2. Universalios civilizacijos samprata Jano Patočkos filosofijoje
III. SEDIMENTACIJA, KULTŪRINĖ DINAMIKA IR TARPKULTŪRIŠKUMAS
1.1. Tarpkultūrinė filosofija
1.2. Kultūrinė antropologija kaip mokslas apie pirmykštes kultūras
1.3. Susidūrimas su Kitu kaip antropologinė ir filosofinė problema
2.1. Kitų kultūrų pažinimas kaip savos kultūros prietarų kritika
2.2. Antropologinis posūkis Kanto filosofijoje ir jo interpretacijos
2.3. Ką reiškia Kanto antropologijos pragmatiškumas?
2.4. Pragmatinė, kultūrinė ir filosofinė antropologija
2.5. Wilhelmo Humboldto lyginamoji antropologija
2.6. Edwardo Saido Orientalizmas ir tarpkultūrinio pažinimo problema
3.1. Transcendentalinė fenomenologija ir kultūrinė antropologija
3.2. Intersubjektyvumas ir tarpkultūriškumas
3.3. Tarpkultūrinė patirtis, filosofijos kilmė ir etnologinio horizonto išplėtimas
IV. RAŠTAS, PRASMĖS SEDIMENTACIJA IR KULTŪRINIŲ OBJEKTŲ TIPAI
1.1. Mobilusis telefonas kaip socialinis objektas
1.2. Raštas, įrašas, registravimas
1.3. Raštas kaip prasmės kultūrinė sedimentacija
1.4. Prasmės sedimentacija ir kultūros objektų tipologija
1.5. Idealūs, instrumentiniai ir socialiniai objektai
Baigiamosios pastabos
Summary
Literatūra