Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m.: nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo
1. ŠVEDIJOS VIEŠOJI NUOMONĖ IR LIETUVIŲ POLITINĖ PROPAGANDA, 1917–1919 m.
1.1. Tautinio apsisprendimo teisės sampratos I pasaulinio karo metais
1.2. Lietuvių propagandos punktyras
1.3. Informavimo politika: Ignas Šeinius ir Jurgis Savickis
1.4. Igno Šeiniaus kintanti pozicija, pristatinėjant lietuvių siekius
2. LIETUVOS PRIPAŽINIMO DE FACTO IR DE JURE APLINKYBĖS, 1918–1921 M.
2.1. Geopolitiniai motyvai (ne)pripažinti
2.2. Ekonominiai motyvai pripažinti?
2.3. Tautinio apsisprendimo teisė?
3. LIETUVOS VEIKSNYS ŠVEDIJOS LAIKYSENOJE DĖL BALTIJOS SĄJUNGOS PROJEKTŲ, 1918–1928 M.
3.1. Šiaurės Antantės planai 1918–1921 m.
3.2. Bandymas sudaryti didžiąją Baltijos sąjungą 1922 m. bei Švedijos ir Lietuvos diplomatinės sąveikos indėlis jį sužlugdant
3.3. Švedijos tylioji parama Mažosios Baltijos sąjungos kūrimui 1923–1928 m.
3.4. Švedijos pasyvios laikysenos priežastys – grėsmės Baltijos šalių valstybingumui
4. VILNIAUS KLAUSIMAS IR ŠVEDIJOS DIPLOMATIJA BEI VIEŠOJI NUOMONĖ, 1920–1927 M.
4.1. Vilniaus plebiscito klausimas ir Švedijos pasirengimas dalyvauti Tautų Sąjungos taikos palaikymo misijoje Vilniuje
4.2. Švedų viešoji nuomonė Vilniaus klausimu
4.3. Nuo moralinio palaikymo Vilniaus klausimu iki gryno stebėtojo vaidmens
5. KLAIPĖDOS KLAUSIMAS IR ŠVEDIJOS DIPLOMATIJA BEI VIEŠOJI NUOMONĖ, 1920–1925 M.
5.1. Švedijos viešoji nuomonė Klaipėdos klausimu
5.2. Švedijos reali diplomatinė parama Klaipėdos klausimu 1923–1924 m.
5.3. Švedų požiūris į lituanizacijos politiką Klaipėdos krašte 1924–1925 m.
6. VALSTYBĖS PERVERSMO BEI JO PADARINIŲ LIETUVOJE ATGARSIAI IR VERTINIMAI, 1926–1936 M.
6.1. Vidaus politikos Kazio Griniaus valdymo pusmetį Lietuvoje vertinimai
6.2. Švedijos pasiuntinys Katalikų bažnyčios interesų gynyboje
6.3. Lietuvos užsienio politikos vertinimai 1926 m.
6.4. Perversmo aplinkybės, atgarsiai ir įžvalgos dėl jo padarinių
6.5. Režimo Lietuvoje vertinimai 4-ajame dešimtmetyje
7. UTOPISTAS CARLAS LINDHAGENAS IR JO BALTOSKANDIŠKOS IDĖJOS BEI VEIKLA, 1917–1943 M.
7.1. Kontroversiška švedų politiko reputacija
7.2. Teisingos visuomenės ir humanistinės politikos idėjos
7.3. Tautybių teisė į laisvą vystymąsi ir pastangos įtvirtinti ją tarptautinėje teisėje ir politikoje
7.4. Baltijos ir Skandinavijos šalių vienybės, įveikiant antihumanistines tendencijas tarptautinėje politikoje, vizija XX a. 4-ajame dešimtmetyje
8. LIETUVA ŠVEDIJOS SUARTĖJIMO SU BALTIJOS ŠALIMIS ENTUZIASTŲ VEIKLOJE, 1930–1938 M.
8.1. Švedų iniciatyvos dėl kultūrinio suartėjimo
8.2. Lektorato Vytauto Didžiojo universitete idėja ir pastangos ją įgyvendinti
9. PASTANGOS PLĖSTI RYŠIUS IR JŲ ŽLUGIMAS PRIPAŽĮSTANT SOVIETINĘ OKUPACIJĄ, 1934–1946 M.
9.1. Apsikeitimas užsienio reikalų ministrų vizitais ir neįvykęs Švedijos tarpininkavimas normalizuojant Lietuvos santykius su Lenkija 1934–1938 m.
9.2. Požiūriai į Baltijos Antantę ir Baltijos–Skandinavijos šalių bendradarbiavimą 1934–1939 m.
9.3. Baltijos valstybių prijungimo prie Sovietų Sąjungos pripažinimas, 1940–1946 m.
10. „RŪPESČIAI DĖL LIETUVOS“ ŠVEDIJOS BALTIJOS POLITIKOJE, 1990–1991 M.
10.1. Šaltojo karo laikų Švedijos dvilypės užsienio ir saugumo politikos poveikis laikysenai Baltijos šalių atžvilgiu
10.2. Viešos reakcijos į 1990 m. kovo 11 d. deklaraciją ir parlamentinės diskusijos dėl pripažinimo Švedijoje
10.3. Švedijos ir Lietuvos santykių raida nuo 1990 m. kovo 11 d. deklaracijos iki 1991 m. rugpjūčio pučo
Išvados
Summary
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
ŠALTINIAI
SPAUSDINTI ŠALTINIAI
LITERATŪRA
Asmenvardžių rodyklė
© leidyba.lt