Grybai: tarp etnologijos ir ekologijos. Papildoma mokomoji medžiaga
Parazitiniai grybai – ligų sukėlėjai
Saprotrofai – skaidytojai
Mikorizės grybai – augalų simbiontai
GRYBAI MIŠKE IR ANT MŪSŲ STALO
Kiek Lietuvoje valgomų grybų?
Daugiausia grybų – kerpšiliuose
Grybų lietus
Po žeme pasislėpę grybai
Trumai ir trumynai
Jei ne grybai...
Grybai liaudies medicinoje
Ir vaistas, ir nuodas
Nuodingiausi ir tikrai pavojingi
Etnomikologija ir mikofilai
Lietuviai – aistringi mikofilai
Betkos, krembliai ir budelės
Ar galima grybus užsiauginti patiems?
Žiemą ir vasarą universalūs pievagrybiai
Skruzdėlių žemės ūkis
NE VISI GRYBAI KEPURĖTI
„Kilnieji“ ir nelabai kilnūs pelėsiai
Koji – pelėsinė fermentacija
Arbatos grybas – kombučia
Pelėsių sporos – alergijų sukėlėjai
Mielės – seniausiai „prijaukinti“ mikroorganizmai
Baltasis balkšvagrybis – įkyrus organizmo įnamis
Grėsmingieji mikotoksinai
GRYBAI – NEATSIEJAMA DIRVOŽEMIO DALIS
Daugiausia grybų – dirvožemyje
Ko dirvožemyje daugiau – grybų ar bakterijų?
Anglies ir azoto santykio (C:N) įtaka dirvožemio mikobiotai
Fermentinis ir antagonistinis aktyvumas
Grybai – antibiotikų šaltinis
Grybai endofitai
MIKORIZĖ – AUGALŲ SĄJUNGININKĖ
Mikorizę atrasti padėjo aukštos trumų kainos
Mikorizė – abipusiai naudinga simbiozė
Mikorizės paplitimas ir rūšys
Obligatiniai ir fakultatyviniai mikotrofai
Ektomikorizė
Ektomikorizės inokuliantai
Arbuskulinė mikorizė žemės ūkyje
Arbskulinės mikorizės inokuliantai ir stimuliatoriai
Orchidinė mikorizė (OM)
Gegužraibinių mikorizės grybų specifiškumas
Falenopsiai populiariausi
Erikoidinė mikorizė (ErM)
Arbutoidinė mikorizė
Ektendomikorizė
Monotropoidinė mikorizė
TRICHODERMA – DAŽNIAUSIAI ŽEMĖS ŪKIO BIOPRODUKTUOSE NAUDOJAMAS GRYBAS
Trichodermos dažnos mūsų dirvožemiuose
Biopesticidas, biostimuliatorius, biotrąša
Pramoninės trichodermos celulazės
Trichodermos nuodėmės
Keletas faktų apie lietuviško trichodermino gamybą ir panaudojimą
LITERATŪROS SĄRAŠAS
SUMMARY
© leidyba.lt