Teisininkų etika. Nuo status quo pavyzdinio modelio link | VDU e-knygos internetu. Elektroninės knygos.

LT
EN
UA

Viso knygų: 821

Knygų lentyna/Teisė/Teisininkų etika. Nuo status quo pavyzdinio modelio link

1. Teisininkų etikos reglamentavimo apžvalga

1.1. Teisininkų etikos reglamentavimas Lietuvos Respublikoje

Prof. dr. E. Gruodytė

1.1.1. Teisėjų etikos ypatumai

1.1.1.1. Bendroji informacija

1.1.1.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

1.1.1.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai

1.1.1.4. Apibendrinimas

1.1.2. Advokatų etikos ypatumai

1.1.2.1. Bendroji informacija

1.1.2.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

1.1.2.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai

1.1.2.4. Apibendrinimas

1.1.3. Prokurorų etikos ypatumai

1.1.3.1. Bendroji informacija

1.1.3.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

1.1.3.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai

1.1.3.4. Apibendrinimas

1.1.4. Notarų etikos ypatumai

1.1.4.1. Bendroji informacija

1.1.4.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

1.1.4.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai

1.1.4.4. Apibendrinimas

1.1.5. Antstolių etikos ypatumai

1.1.5.1. Bendroji informacija

1.1.5.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

1.1.5.3. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai

1.1.5.4. Apibendrinimas

1.1.6. Skyriaus išvados

1.2. Teisininkų etikos reglamentavimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje

Dr. S. Kirchner, S. Gervienė

1.2.1. Teisėjų etikos ypatumai

1.2.1.1. Bendroji informacija

1.2.1.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

1.2.2. Prokurorų etikos ypatumai

1.2.2.1. Bendroji informacija

1.2.2.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

1.2.3. Advokatų etikos ypatumai

1.2.3.1. Bendroji informacija

1.2.3.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

1.2.4. Notarų etikos ypatumai

1.2.4.1. Bendroji informacija

1.2.4.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

1.2.5. Antstolių etikos ypatumai

1.2.5.1. Bendroji informacija

1.2.5.2. Drausminės atsakomybės pagrindai ir taikymo tvarka

1.2.6. Skyriaus išvados

1.3. Teisininkų etikos kodeksai ir jų įgyvendinimas JAV

Prof. Ch. Szymanski, S. Žižienė

1.3.1. Etikos raida JAV

1.3.2. Teisininko profesijos reglamentavimo ypatumai

1.3.2.1. Bendroji informacija

1.3.2.2. Nepriekaištingos reputacijos bendrieji reikalavimai Ilinojaus valstijoje

1.3.2.3. Nepriekaištingos reputacijos bendrieji reikalavimai Mičigano valstijoje

1.3.2.4. Nepriekaištingos reputacijos bendrieji reikalavimai Kalifornijos valstijoje

1.3.3. Drausminė atsakomybė ir jos turinys

1.3.3.1. Bendroji informacija

1.3.3.2. Drausminė atsakomybė ir jos turinys Ilinojaus valstijoje

1.3.4. Drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai

1.3.4.1. Teisininkų drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai Ilinojaus valstijoje

1.3.4.2. Teisėjų drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai Ilinojaus valstijoje

1.3.4.3. Teisininkų drausmės bylos nagrinėjimo procesiniai aspektai Mičigano ir Kalifornijos valstijose

1.3.5. Skyriaus išvados

1.4. Teisininkų etikos reglamentavimas Prancūzijos Respublikoje

Dr. T. Veršinskas

1.4.1. Magistratai (teisėjai ir prokurorai)

1.4.2. Advokatai

1.4.4. Antstoliai

1.4.5. Skyriaus apibendrinimas

1.5. Reguliuojamų teisinių profesijų atrinktų kriterijų palyginimas

Prof. dr. E. Gruodytė, prof. Ch. Szymanski, dr. S. Kirchner, S. Gervienė, S. Žižienė

1.5.1. Lietuvos teisinių profesijų palyginamieji aspektai

Prof. dr. E. Gruodytė

1.5.2. Vokietijos teisinių profesijų palyginamieji aspektai

Dr. S. Kirchner, S. Gervienė

1.5.3. JAV Ilinojaus valstijos teisinių profesijų palyginamieji aspektai

Prof. Ch. Szymanski, S. Žižienė

1.5.4. Prancūzijos teisinių profesijų palyginamieji aspektai

Dr. T. Veršinskas

2. Lietuvos teisininkų etikos pažeidimų analizė

Prof. dr E. Gruodytė, S. Gervienė, S. Žižienė

2.1. Teisėjų etikos pažeidimai

2.1.1. Iškeltos drausmės bylos ir jų pasiskirstymas teismuose

2.1.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylų nagrinėjimą

2.1.3. Atsisakymai iškelti drausmės bylas

2.1.4. Drausmės bylose priimti sprendimai

2.1.5. Drausmės bylų nutraukimo pagrindai

2.1.5.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą suėjus senaties terminui

2.1.5.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą teisėjui praradus drausminės atsakomybės subjekto statusą

2.1.5.3. Sprendimas nutraukti drausmės bylą nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo

2.1.6. Priimti sprendimai, nustačius drausmės pažeidimą

2.1.6.1. Sprendimas apsiriboti drausmės bylos svarstymu

2.1.6.2. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą

2.1.7. Pažeidimų rūšys

2.1.7.1. Teisėjo vardą žeminantis poelgis (1)

2.1.7.2. Teisėjo vardą žeminantis poelgis (2)

2.1.7.3. Administracinės teisės pažeidimas

2.1.8. Aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimus teisėjų drausmės bylose

2.2. Advokatų (advokatų padėjėjų) etikos pažeidimai

2.2.1. Iškeltos drausmės bylos

2.2.2. Drausmės bylų nagrinėjimą inicijavę subjektai

2.2.3. Atsisakymai iškelti drausmės bylas

2.2.4. Drausmės bylose priimti sprendimai

2.2.5. Drausmės bylų nutraukimo pagrindai

2.2.5.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą suėjus senaties terminui

2.2.5.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą advokatui praradus drausminės atsakomybės subjekto statusą

2.2.5.3. Sprendimas nutraukti drausmės bylą nenustačius drausminės atsakomybės pagrindo

2.2.6. Priimti sprendimai, nustačius drausmės pažeidimą

2.2.6.1. Sprendimas apsiriboti drausmės bylos svarstymu (drausminės nuobaudos neskirti)

2.2.6.2. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą

2.2.7. Pažeidimų rūšys

2.2.7.1. Advokatų santykių su klientais pažeidimai

2.2.7.2. Lojalumas klientui, interesų konflikto vengimas ir konfidencialumo užtikrinimas

2.2.7.3. Pareiga laiku suteikti teisines paslaugas

2.2.7.4. Pareigų klientui ribos ir paslaugų kokybė

2.2.7.5. Advokato pažeidimai, susiję su išoriniais subjektais

2.2.8. Aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimus drausmės byloje

2.3. Prokurorų etikos pažeidimai

2.3.1. Prokurorams iškeltos drausmės bylos

2.3.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylos nagrinėjimą

2.3.3. Drausmės bylose priimti sprendimai

2.3.3.1. Sprendimas nepradėti tyrimo

2.3.3.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą

2.3.4. Bylų sprendimai, kuriuose konstatuotas drausmės pažeidimas

2.3.5. Etikos pažeidimų rūšys

2.3.5.1. Etikos pažeidimai, susiję su prokuroro tarnybiniais įgaliojimais

2.3.5.2. Etikos pažeidimai, nesusiję su tarnyba

2.3.6. Aplinkybės, į kurias atsižvelgta priimant sprendimą drausmės byloje

2.4. Notarų etikos pažeidimai

2.4.1. Iškeltos drausmės bylos

2.4.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylos nagrinėjimą

2.4.3. Drausmės bylose priimti sprendimai

2.4.3.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą

2.4.4. Etikos pažeidimų rūšys

2.4.4.1. Etikos pažeidimai, susiję su notaro paslaugų teikimu

2.5. Antstolių etikos pažeidimai

2.5.1. Iškeltos drausmės bylos

2.5.2. Subjektai, inicijavę drausmės bylų nagrinėjimą

2.5.3. Drausmės bylose priimti sprendimai

2.5.4. Drausmės bylų nutraukimo pagrindai

2.5.4.1. Sprendimas nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo

2.5.4.2. Sprendimas nutraukti drausmės bylą dėl senaties

2.5.4.3. Sprendimas nutraukti drausmės bylą atsisakius pareigų

2.5.4.4. Sprendimas nutraukti drausmės bylą dėl pažeidimo mažareikšmiškumo

2.5.4.5. Sprendimas skirti drausminę nuobaudą

2.5.5. Pažeidimų rūšys

2.5.5.1. Pažeidimai, susiję su antstolio paslaugų teikimu

2.5.5.2. Nesąžininga konkurencija

2.5.5.3. Nekorektiškas elgesys

2.5.5.4. Nekokybiškas paslaugų teikimas

2.5.5.5. Netinkamas darbo organizavimas

2.5.6. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama priimant sprendimą drausmės byloje

2.6. Skyriaus išvados ir pasiūlymai

3. Teisininkų etikos problematikos kokybinio tyrimo įžvalgos

Prof. dr. E. Gruodytė, prof. dr. J. Kiršienė, doc. dr.T. Berkmanas, dr. T. Veršinskas, V. Malinauskas, S. Žižienė, S. Gervienė

3.2. Kokybinio tyrimo tikslas

3.3. Kokybinio tyrimo uždaviniai

3.4. Kokybinio tyrimo metodologija

3.4.1. Tyrimo etika

3.4.2. Tyrimo imtis

3.4.3. Tyrimo eiga

3.4.3.1. Duomenų rinkimas

3.4.3.2. Duomenų analizė

3.4.3.3. Duomenų analizės metodologija

3.5. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

3.5.1. Bendrasis teisininkų etikos apibūdinimas

3.5.2. Teisininkų etikos nuostatų laikymąsi nulemiantys veiksniai

3.5.3. Aktualiausios teisininkų etikos problemos

3.5.4. Etikos pažeidimų nustatymo veiksmingumas ir efektyvumas

3.5.5. Etikos pažeidimų prevencija

3.5.6. Atsakingo teisininko modelis

3.5.7. Teisininko rungimosi modelis

3.5.8. Moralinio aktyvisto modelis

3.5.9. Humanistinis (rūpestingo teisininko) modelis

3.5.10. Bendrasis etiško teisininko apibūdinimas

3.6. Skyriaus išvados

4. Etikos vaidmuo rengiant teisininkus ir tobulinant jų kvalifikaciją

4.1. Etikos vaidmuo teisininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo srityje Lietuvoje

Prof. dr. E. Gruodytė

4.1.1. Teisėjų kvalifikacijos kėlimo ypatumai

4.1.1.1. Bendroji apžvalga

4.1.1.2. Apibendrinimas

4.1.2. Advokatų kvalifikacijos kėlimo ypatumai

4.1.2.1. Bendroji apžvalga

4.1.2.2. Apibendrinimas

4.1.3. Notarų kvalifikacijos kėlimo ypatumai

4.1.3.1. Bendroji apžvalga

4.1.3.2. Apibendrinimas

4.1.4. Prokurorų kvalifikacijos kėlimo ypatumai

4.1.4.1. Bendroji apžvalga

4.1.4.2. Apibendrinimas

4.1.5. Antstolių mokymas

4.1.5.1. Bendroji apžvalga

4.1.6. Skyriaus išvados

4.2. Etikos vaidmuo rengiant teisininkus ir keliant jų kvalifikaciją Vokietijos Federacinėje Respublikoje

Dr. S. Kirchner, S. Gervienė

4.2.1. Vokietijos teisinio išsilavinimo įgijimo sistemos raida

4.2.2. Dabartinė Vokietijos teisinio išsilavinimo įgijimo sistema

4.2.3. Etikos vaidmuo rengiant būsimuosius teisininkus Vokietijoje

4.2.3.1. Universitetinės studijos

4.2.3.2. Specialios praktinės teisinės parengiamosios programos vykdymas

4.2.4. Valstybiniai egzaminai

4.2.5. Vokietijos teisinio išsilavinimo įgijimo sistemos problemos ir perspektyvos

4.2.6. Teisininkų etikos ugdymas profesinės veiklos metu

4.2.7. Skyriaus išvados

4.2.8. Priedas. Šalies federalinių žemių teisės aktų, reguliuojančių teisinio išsilavinimo įgijimo tvarką, sąrašas

4.3. Etikos vaidmuo rengiant teisininkus ir keliant jų kvalifikaciją Prancūzijos Respublikoje

Dr. T. Veršinskas

4.3.1. Teisininkų etikos aspektai universitetuose

4.3.2. Etikos vaidmuo rengiant teisėjus ir prokurorus

4.3.3. Etikos vaidmuo rengiant advokatus

4.3.4. Etikos vaidmuo rengiant notarus

4.3.5. Etikos vaidmuo rengiant antstolius

4.3.6. Apibendrinimas

4.4. Etika vaidmuo ugdant teisininkus Jungtinėse Amerikos Valstijose

4.4.1. Teisinio švietimo sistema JAV

4.4.1.1. Reikalavimai asmeniui, ketinančiam studijuoti teisę JAV

4.4.2. Teisininkų etikos reikšmė teisininkų ugdymo programose. Teisininkų etika ir teisės mokyklų akreditavimas

4.4.3. Teisininkų etikos reikšmė JAV teisės mokyklų teisės studijų programose

4.4.3.1. JAV teisės mokyklų studijų programų ypatumai

4.4.3.2. Teisininkų etika JAV teisės mokyklų studijų programose: Harvardo universiteto teisės studijų programa

4.4.3.3. Teisininkų etikos vaidmuo JAV teisės mokyklų studijų programose: Čikagos universiteto teisės mokykla

4.4.4. Teisininkų etikos reikšmė priimant į valstijos teisininkų profesinę asociaciją

4.4.5. Etikos reikšmė vykdant tęstinį teisininkų ugdymą Jungtinėse Amerikos Valstijose

4.4.5.1. Tęstinio teisininkų etikos ugdymo ypatumai JAV. Teisininkų etikos reikšmė

4.4.5.2. Tęstinis teisinis ugdymas Ilinojaus valstijoje

4.4.6. Baigiamosios pastabos

4.4.7. Skyriaus išvados

4.5. Siūloma teisininkų kvalifikacijos tobulinimo programa teisinės etikos srityje

Prof. dr. E. Gruodytė, prof. dr. J. Kiršienė, S. Gervienė

4.5.1. Teisininkų etikos ugdymo programos teorinės prielaidos

4.5.2. Teisininkų etikos ugdymo programos praktinės prielaidos

4.5.3. Teisininkų etikos mokymo tikslai ir rezultatai

4.5.4. Vertinimo kriterijai ir metodika

4.5.6. Skyriaus išvados

4.6. Priedas. Siūloma teisininkų etikos kurso programa

6. Siūlomos tobulinimo kryptys

8. Trends for improvement

I priedas. Garbės teismų praktikos apibendrinimo anketa

II priedas. Kokybinio tyrimo anketa

Teisininkų etika. Nuo status quo pavyzdinio modelio link

© leidyba.lt