Muzikologija
Lyginamoji istorinė etnomuzikologija
Romualdas Apanavičius
Ši metodinė priemonė skiriama Vytauto Didžiojo universiteto Etninės kultūros magistrantūros studijų programos kursui „Lyginamoji istorinė etnomuzikologija“. Leidinyje nurodomas etnomuzikologijos tyrimo objektas, pateikiama šio mokslo istorija, nagrinėjama tyrimų krypčių raida, būdingiausi jos ypatumai, kiekvienos krypties tyrimų savitumai ir galimybės. Daug dėmesio skiriama etnomuzikologijos tyrimų metodams, jie atskirai aptariami kaip bendramoksliai ir perimti iš kitų mokslų, specialieji, taip pat nurodomos jų galimybės ir taikymas etnomuzikologijos krypčių tyrimuose.
Patarimai jaunajam muzikinės kultūros ir jos plėtotės tyrėjui: probleminiai laukai ir tyrimų temos
Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė, Saulius Gerulis
Leidinio paskirtis-pagalba jaunajam tyrėjui, studijuojančiam muzikinės kultūros raiškos realijas ir muzikinės kultūros bei ugdymo plėtros galimybes. Leidinys skirtas muzikinio ugdymo dimensijų analizei, siekiant padėti jaunajam tyrėjui identifikuoti galimas individualių tyrimų kryptis muzikos didaktikos ar atlikimo meno srityse. Atskleidžiami galimi analizės lygmenys ir laukai, pristatoma metodologija bei galimi metodai, sudarant studentams prielaidas prasmingai ir produktyviai tyrinėti dominantį objektą.
Grigališkojo choralo ir lietuvių liaudies melodijų analogijos
Alvidas Remesa
Šioje mokslo studijoje teigiama, kad muzikos etnologinė kultūra visada buvo glaudžiai susijusi su sakraline, arba liturgine, muzika. Visuomenės raidoje religijos ir meno kategorijos keitėsi, bet jų glaudus ryšys išliko. Lietuvos krikšto idėjos įgyvendinimo užuomazgoje ankstyvoji Lietuvos vienuolynų muzikinė kultūra, kuri pradžioje reiškėsi kaip pranciškoniškoji, savitai paveikė tautos etnokultūrą bei grindė kelią lietuvių liaudies monodijos ir grigališkojo choralo melodijų analogijoms.
Probleminis pranciškoniškosios muzikologijos darbo tikslas – lietuvių liaudies monodijų ir grigališkojo choralo bendriausios analogijos, kurias savo laiku buvo pradėję tyrinėti Teodoras Brazys ir Česlovas Sasnauskas. Šioje mokslo studijoje tiriamos lietuviškų vienbalsių melodijų ir grigališkojo choralo melodijų analogijos modalinio-derminio konstruktyvumo, ritmo (įvairių rūšių trukmės), paleografiniu, semiologiniu, žanrų, giesmių-dainų, teksto ir muzikos santykio, interpretacijos, psichologizmo ir sakralumo aspektais.
Muzikinio ugdymo realijos ir muzikos ugdytojų rengimas: dimensijos, tyrimai ir tobulinimo perspektyva
Vaida Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė
Šioje knygoje nustatomos muzikos mokytojų rengimo tobulinimo perspektyvos, siekiant suformuluoti rekomendacijas būsimų muzikos mokytojų rengimo studijų programoms tobulinti. Monografijoje analizuojamas probleminis tyrimo klausimas: kokius muzikinio ugdymo(si) aspektus reikšmingais laiko mokiniai, muzikos mokytojai, būsimi muzikos mokytojai bei jų ugdytojai, kokios pastebimos praktikos yra produktyvios, tęstinos ir plėtotinos, kokių reikia muzikinio ugdymo pokyčių (tiek rengiant muzikos ugdytojus, tiek plėtojant muzikinį ugdymą). Monografijai rengti buvo pasitelkti šie metodai: kritinė šaltinių analizė, modeliavimas, kiekybinio tyrimo metodologija pagrįsta situacijos analizė (naudota apklausa raštu) ir kokybinių tyrimų metodologija pagrįstas perspektyvų projektavimas (naudotas pusiau struktūruotas interviu).
Meninio ugdymo realijos ir plėtros perspektyvos
Vaida Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė
Mokslininkai, atlikdami tyrimus, siūlo atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, švietimo vaidmens supratimas, paskirties ir poveikio vertinimas mūsų šalyje yra ryškus, o poslinkiai – teigiami. Žinome viešosios nuomonės vertinimus, jog švietimas yra trečioje vietoje pagal tai, kaip gyventojai pasitiki visuomenės institucijomis.
Moksliniai straipsniai leidinyje sąlyginai grupuojami į tris pagrindines grupes: muzikinio
ugdymo tyrimų radiniai, muzikinio ugdymo įgyvendinimo klausimai, kitų meninio ugdymo formų aktualumo tyrimo klausimai.
Some Ideas for the Young Researcher on Music Culture and its Development: Problem Fields and Research Issues
Ed.. Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė
The purpose of this book is to assist a young researcher who studies realities of musical culture and possibilities to develop musical culture and education. Analysis of the dimensions of musical education is at focus in this book. It is aimed to assist a young researcher to identify individual research theme in the fields of musical pedagogy or performance arts. The levels of analysis are presented together with methodology and methods, in order to assist a student to study an object of interest in a reflective and productive way.