Libri Universitatis Vytauti Magni. ACTA HUMANA

Tarpkultūrinių ryšių ir lyginamosios intelektinės istorijos takoskyra

Rio Kodžima

Rio Kodžima save laiko pirmiausia Vengrijos istorijos tyrinėtoju, baigusiu Japonijos istorijos mokslus ir atsitiktinai atvykusiu į Lietuvą. Jo moksliniai tyrinėjimai buvo skirti marksistinėms teorijoms, moderniems socialiniams mokslams ir Japonijos istorijai. Ši knyga – autoriaus darbų rinktinė, išleista keliomis Europos kalbomis: lietuvių, vengrų, anglų ir albanų. Straipsniuose pateiktas Japonijos tyrinėjimų įvadas nesiremia šablonais ar stereotipais. Apie Japoniją skaitytojams pasakojama remiantis šiuolaikiniais principais.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata

Laima Bucevičiūtė

Monografijoje analizuojama XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvės ir sienų su kaimyninėmis valstybėmis samprata. Tiriamos Lietuvos valstybės sienos su Vokiečių ir Livonijos ordinais, Prūsijos kunigaikštyste, Lenkija, rusėnų kunigaikštystėmis ir Maskvos valstybe, pietryčiuose ir pietuose – su totorių ordomis, Moldova ir Osmanų imperija. Valstybės teritorijos suvokimas idėjiniame, mentaliniame lygmenyje analizuojamas, remiantis senaisiais žemėlapiais, teisės dokumentais ir Viduramžių bei Renesanso naratyviniais šaltiniais. Nagrinėjama, kaip greta realiai egzistavusių sienų, jų nustatymo technikos ir technologijos, valstybės ribos egzistavo žmonių sąmonėje. Monografijoje ieškoma atsakymo į klausimą, koks ryšys sieja fiziniu pavidalu egzistuojančias valstybės sienas ir jų idėjinį suvokimą.

Ignas Skrupskelis: asmenybė ir laikmetis

Kęstutis Skrupskelis

Knygoje pasakojama žurnalisto Igno Skrupskelio kelionė iš tolimo Šiaurės Lietuvos kaimo per Linkuvos ir Šiaulių gimnazijas, Kauno, Karaliaučiaus ir Vienos universitetus į dienraščio „XX amžius“ redakciją, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą ir jo žūtį Komijos lageriuose. Kaip studentas ir žurnalistas, jis stebėjo augantį Vokietijos agresyvumą. Nors linkęs su visais ieškoti bendros kalbos, kaip ateitininkų auklėtinis, jis padėjo formuoti socialinio teisingumo ir demokratijos siekiančią opoziciją prieš tautininkų totalitarinius polinkius. Lietuvą okupavę sovietai, nusprendę, kad Skrupskelio nebus galima nusipirkti, nutarė jį likviduoti. Rašant šią knygą remtasi archyvine medžiaga, Skrupskelio gausiu žurnalistiniu palikimu, jo susirašinėjimu su sužadėtine ir diplomatu Eduardu Turausku, kuris Prahoje stebėjo artėjančią Europos krizę.

Strateginės įžvalgos: Amerika ir pasaulio galios krizė

Zbigniew Brzezinski

Pasaulį pastaruoju metu ištiko galios krizė, kurią sukėlė dramatiška jėgų pusiausvyros centro slinktis iš Vakarų į Rytus, globalus politinis masių pabudimas ir Amerikos plėtotės nesėkmės. Krizė pažėrė pavojingų ilgalaikių iššūkių ne vien Amerikai, atsirado grėsmių išnykti kai kurioms gana lengvai pažeidžiamoms valstybėms. Negana to, gali sutrikti įprasta branduolinių ginklų neplatinimo tvarka ir tarptautinis kovos su klimato kaita reguliavimas. Kitaip tariant, geopolitiniam stabilumui iškilo pavojus.
Buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis „Strateginėse įžvalgose“ įrodinėja, kad pastarosios krizės metu Amerika gali ir privalo imtis gerokai aktyvesnių veiksmų.

Lithuania in My Life

Alfred Erich Senn

Alfredas Erichas Sennas, amerikiečių istorikas, apmąsto, kaip jis susidomėjo ir ėmėsi rašyti apie Lietuvos istoriją. Jo tėvas, Alfredas Sennas, pagal kilmę šveicaras, išskirtinis lingvistas, 1921 m. atvyko į Lietuvą ir dėstė Lietuvos universitete (vėliau pervadintame Vytauto Didžiojo universitetu), Kaune. 1930 m. jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ten gimė ir šios knygos autorius.
6 dešimtmetyje ėmęsis gilintis į Lietuvos istoriją, autorius sužinojo apie daugelį iškilių politinių emigrantų, ir kai Lietuva 1988–1991 m. išsiveržė iš Sovietų Sąjungos, jis tapo Sąjūdžio Steigiamojo Suvažiavimo, vykusio 1988 m., Michailo Gorbačiovo vizito Lietuvoje 1990 m. ir 1991-ųjų sausio įvykių liudininku.

Subkultūra

Tomas Pabedinskas, Rasa Pranskevičiūtė

Knyga nepropaguoja konkrečių (sub)kultūrinių grupių pasaulėžiūros ar gyvensenos. Čia taip pat nesiekiama dar kartą garsiai sušukti: „Visi skirtingi, visi lygūs“. Užuot naiviai siekę tobulos tolerancijos, knygos autoriai atsiveria tikrajai įvairovei – netgi jei tai reikštų prieštaravimus tarp skirtingų (sub)kultūrų. Knyga tampa savita tribūna autentiškai įvairių (sub)kultūrinių grupių atstovų ir ryškių individualybių saviraiškai. Ją perteikia „blizgios“ estetikos neužglaistytos fotografijos ir gyvi tekstai, pačių projekto dalyvių žodžiais pasakojantys apie tai, kas jų gyvenime svarbiausia ir tikra.

Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika

Gintautas Mažeikis

Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis knygoje „Po pono ir tarno“ dialektiškai tiria simbolinius pono ir tarno santykius, kuriuos šiandienos visuomenėje įkūnija lyderystės ir savanorystės idėjos. Autorius teigia, kad visuotinai paplitusi lyderystės mada tęsia pono statuso išlaikymo tradiciją, o savanorystės idėja kyla iš seno tarnystės ponui reiškinio. Savanoriai patys išsiugdo nesavarankišką protą, išmoksta varžyti mąstymą taip pasiduodami korporacijų bei susvetimėjusių valdymo sistemų priklausomybei, o lyderiai tampa svarbiais pavyzdžiais, kaip turi elgtis nesavarankiškas protas.
Remdamasis T. Adorno negatyviosios dialektikos principais, J. Baudrillard’o, G. Deleuze’o visuomenės kritika, apšvietos ir mito, instituciškai toleruojamų samprotavimų ir laisviausių fantazijų, racionalaus sprendimo ir fantazmo dialektika, G. Mažeikis įtaigiai parodo, kad būtent lyderio ir savanorio, t. y. pono ir tarno, santykiai postmodernioje visuomenėje įtvirtina nelygiavertę galios struktūrą ir įteisina silpnesniųjų priklausomybę. Šią priklausomybę didina ne tik neoliberali lyderystės bei savanorystės ideologija, bet ir jai pajungtas švietimas bei kūrybinės industrijos, sėkmingai asistuojančios propagandai ir socialinei inžinerijai.

Neįsisavinta praeitis. Holokaustas Lietuvoje

Robert van Voren

Knygoje analizuojamas Holokaustas Lietuvoje ir lyginamas su Holokaustu Olandijoje. Aptariamos antisemitizmo ištakos, svarbiausi antisemitiniai stereotipai, išsamiai pristatoma ir analizuojama tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis iki Antrojo pasaulinio karo. Kalbama ne tik apie Holokaustą nulėmusias priežastis, bet drauge analizuojami žudikų ir stebėtojų motyvai bei apsisprendimas jame dalyvauti. Pristatomos po Holokausto istoriografijoje kilusios diskusijos ir svarbiausi jų rezultatai.

Jogailos ir Vytauto laikai

Autorių kolektyvas

Mokslinių straipsnių rinkinyje, kuris skirtas Žalgirio kautynių 600-osioms metinėms, pristatomi Vytauto Didžiojo universiteto (Kaunas) ir Jogailaičių universiteto (Krokuva) organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos rezultatai. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos mokslininkų straipsniuose dėmesys sutelktas ne į pačias Žalgirio kautynes ir jų epochos karinius reikalus, o į didžiojo karo su Vokiečių ordinu laikais, valdant Jogailai ir Vytautui, Lietuvoje ir Lenkijoje vykusius politinius, visuomeninius, kultūrinius procesus Vidurio ir Rytų Europos politiniame kontekste.

Vartojamas gyvenimas

Zygmunt Bauman

Zygmuntas Baumanas (g. 1925) – vienas įžvalgiausių dabarties socialinių mąstytojų, Lydso (Jungtinė Karalystė) ir Varšuvos universitetų profesorius emeritas. Šiame gilių, intriguojančių sociologinių, filosofinių bei psichologinių įžvalgų gausiame veikale autorius analizuoja šiandienos Vakarų vartotojišką visuomenę, pateikia jos pjūvį vartojimo sociologijos požiūriu. Mąstytojas atskleidžia šiuolaikinio žmogaus nepasotinamumą, buvimą begaliniu prekių vartotoju ir kartu pačia preke.
Tai – trečioji į lietuvių kalbą išversta Z. Baumano knyga (serijoje „academia“ taip pat išleista: „Globalizacija: pasekmės žmogų“i ir „Likvidi meilė: apie žmonių ryšių trapumą“). Kaip ir kitos jo knygos, parašyta ne tik akademinei auditorijai. Viename interviu mokslininkas teigia, kad jo darbai skirti paprastiems žmonėms, siekiantiems išsaugoti žmoniškumą, tiems, kam „ne vis vien“.