Etnologija
Milžinai lietuvių padavimuose ir pasakose
Sudarytoja Bronislava Kerbelytė
Šioje knygelėje norima parodyti, kaip lietuvių folklore vaizduojami milžinais vadinami padavimų ir pasakų personažai, kaip analogiškuose kūriniuose juos pakeitė ragana, bėda, velnias ir net gyvatė / žaltys. Tautosakos tekstai grupuojami siekiant atskleisti, kaip milžinai vertinami skirtingų žanrų kūriniuose. Padavimuose šias galingas būtybes imta laikyti senų senovės žmonėmis, dabartinių žmonių protėviais. Pasakose milžinai vertinami neigiamai: žmonės stengiasi juos nugalėti rungtynėse ar net sunaikinti.
Gerai papasakotų ir tiksliai užrašytų padavimų apie milžinus nėra daug, todėl tik dalis skelbtų tekstų pakeista analogiškais rankraštiniais variantais.
Lietuvių tautosaka. Įvadas
Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė
Aukštųjų mokyklų studentams skirtame vadovėlyje „Lietuvių tautosaka. Įvadas“ supažindinama su tautosakos mokslo sąvokomis, esminiais tautosakinės kūrybos bruožais. Sistemingai pristatomos lietuvių tautosakos rūšys, pagrindiniai tradiciniai žanrai. Tautosakos kūriniai analizuojami liaudies apeigų bei papročių kontekste.
Grupių tyrimų metodologija
Egidija Ramanauskaitė
Mokomojoje knygoje aptariami kokybiniai socialinių tyrimų metodai, teoriniai grupių tyrinėjimų diskursai, pateikiama duomenų analizės pavyzdžių. Knyga skirta socialinių mokslų studentams, besidomintiems įvairių vertybinių orientacijų grupių tyrimais.
Eurazijos tautų mitai ir sakmės
Sudarytoja Bronislava Kerbelytė
Knygoje skelbiami į lietuvių kalbą išversti dešimties tautų mitai, kuriuose įvairiai ir vis dėlto panašiai aiškinama žemės, žmonių ir jų papročių kilmė, bei vienuolikos tautų mitologinės sakmės, kuriose vaizduojami analogiški žmonių santykiai su skirtingomis mitinėmis būtybėmis, pasakojama apie šamanus ir burtininkus.
Azijos ir Europos tautų epai
Sudarytoja Bronislava Kerbelytė
Iki šių dienų išliko daugelio tautų sukurtų epinių kūrinių, kuriuose vaizduojamos ypatingos asmenybės, pasižyminčios didžiule jėga ir narsa. Nemažai epinių kūrinių atmintyje saugojo ir kitoms kartoms perdavė talentingi atlikėjai. Giedamų ar proza pasakojamų kūrinių variantų dauguma iš tokių žmonių lūpų ir buvo užrašyta XIX a. ir XX a.
Šiuo tekstų rinkiniu siekiama supažindinti Lietuvos skaitytojus su senų senovėje dvylikos Azijos ir Europos tautų sukurtais epais – giesmėmis ar proza. Pasirinktas epines giesmes ar didelės apimties epų fragmentus išvertė knygos autorė, folkloristė, daug metų besižavinti šiais kūriniais. Ji net užrašė porą rusų bylinų, bet jai taip ir nepavyko atsakyti į klausimą, kodėl šio žanro nėra lietuvių folklore.
Ancient Lithuanian Calendar Festivals
Arūnas Vaicekauskas
The book discusses traditional Lithuanian calendar festivals, their development, rituals, and customs. It also focuses on the ways rural communities celebrated Christmas, St John's Day, and St George's Day, paying special attention to ancient rituals that are still practiced today. The reader will also find answers to the following questions: What is the difference between Shrovetide and other calendar festivals? Why can Easter, which reached Lithuania with Christianity, reveal the customs of early Lithuanians no worse than other traditional rural festivals of pre-Christian origin? The book is dedicated to everyone interested in traditional Lithuanian culture and customs. /
Šioje knygoje aptariamos tradicinės lietuvių kalendorinės šventės, jų raida, apeigos ir papročiai. Susitelkiama ir į tai, kaip kaimo bendruomenės švęsdavo Kalėdas, Šv. Jono ir Šv. Jurgio dienas, ypač į senąsias apeigas, vis dar gyvuojančias ir šiandien. Skaitytojas ras atsakymus į šiuos klausimus: kuo Užgavėnės skiriasi nuo kitų kalendorinių švenčių, kodėl Velykos, pasiekusios Lietuvą per krikščionybę, atskleidžia ankstyvuosius lietuvių papročius ne prasčiau nei kitos tradicinės ikikrikščioniškosios kaimo šventės. Ši knyga skirta kiekvienam besidominčiam tradicine lietuvių kultūra bei papročiais.
The Power of the Mask
Editor Arūnas Vaicekauskas
This volume is the fifth in a series produced by the Ritual Year Working Group of the International Society of Ethnology and Folklore/Societe Internationale d'Ethnologie et de Folklore (SIEF), and contains a selection of the papers presented at the fifth annual conference of the SIEF Working Group on the Ritual Year which was held at Vytautas Magnus University in Kaunas, Lithuania, on 2-6 July, 2009.
Etnologijos krypties bakalauro darbų rengimas
Dalia Senvaitytė, Giedrė Barkauskaitė
Ši metodinė mokymo priemonė skirta etnologijos specialybės studentams, rengiantiems bakalauro darbą. Supažindinama su baigiamojo darbo paskirtimi, jam keliamais reikalavimais. Aptariamas tyrimo temos pasirinkimas ir formulavimas, patariama, kaip planuoti darbo rengimo laiką, mokoma sudaryti tyrimo ir darbo rašymo planą bei jį įgyvendinti. Primenami etnologinių tyrimų atlikimo ir analizės ypatumai, reikalingos informacijos paieškos būdai. Dėmesio skiriama ir pačiam darbo rašymui, aptariamos sudėtinės bakalauro darbo dalys, darbo įforminimas ir kiti susiję klausimai.
Lietuvių šeima vertybių sankirtoje (XX a. – XXI a. pradžia)
Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė
Monografijoje apibendrinami pastarųjų dešimties metų tyrinėjimai, kuriuos jungia tema – šeima ir jos vertybių pokyčiai nuo XX a. pradžios iki šių dienų. Beveik šimtmetį aprėpiantis laikotarpis gana sudėtingas, kupinas išbandymų lietuvių tautai ir jos šeimos vertybėms. Kita vertus, jis įdomus tyrinėtojams laisvės protrūkiu, globalizacijos proceso iššūkiais, modernizacijos ir postmodernizmo idėjomis. Pirmojoje monografijos dalyje nagrinėjamos tarpukario laikinosios sostinės ir jos priemiesčių gyventojų nacionalinės vertybės ir miestietiškosios sąmonės plėtra. Į miesto šeimos vertybes žvelgiama per skirtingų socialinių sluoksnių miestiečių gyvenseną, mentalitetą, tautinės saviraiškos formas. Antrojoje dalyje aptariamos etinių ir pasaulėžiūros vertybių sąsajos miesto ir kaimo šeimoje. Paskutinėje, trečiojoje, dalyje gilinamasi į šeimos vertybių transformacijas šių dienų visuomenėje, modernizacijos ir globalizacijos įtaką šeimos papročiams. Iki šiol dauguma lietuvių etnologų darbų buvo skirti kaimo šeimos tyrimams, todėl šia monografija siekiama atkreipti dėmesį į miestiečių šeimą, užgimusias naujas miesto tradicijas tarpukario Lietuvoje bei jų transformacijas šiuolaikinėje miesto aplinkoje. Miesto šeimos tyrimai globaliame pasaulyje – aktuali problema, padedanti atskleisti šiuolaikinio miestiečio tapatumą, vertybes postmodernioje šių dienų visuomenėje. Manoma, kad ši monografija paskatins naujai pažvelgti į lietuvių šeimos papročius bei įvertinti miesto aplinkos poveikį miestiečių kultūriniam pliuralizmui.
Slavų folkloras
Sudarytoja Bronislava Kerbelytė
Rinkinyje skelbiami rytų, vakarų ir pietų slavų tautosakos tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Stengiamasi parodyti visų apeiginių tautosakos kūrinių santykius su papročiais, apeigomis, tikėjimais; jie grupuojami į skyrius: Švenčių ir darbų metinio ciklo folkloras, Žmogaus gyvenimo švenčių folkloras. Su konkrečiomis apeigomis nesusiję kūriniai grupuojami pagal žanrus; pastarieji trumpai apibūdinami. Iš slavų tautosakos tekstų masyvo atrinkta ir išversta daug archajiškų variantų, galinčių padėti paaiškinti analogiškus lietuvių tautosakos kūrinius. Kartu siekiama supažindinti su savitais slavų folkloro reiškiniais (pvz., su rusų ir pietų slavų mitologiniu bei istoriniu epu). Pirmenybė teikiama dabartinių lietuvių kaimynų – Lietuvos rusų sentikių, baltarusių, rusų, lenkų – kūriniams. Rytų, vakarų slavų ir dalis pietų slavų tautosakos tekstų į lietuvių kalbą versta iš originalų, o dalis pietų slavų tekstų – iš mokslinių vertimų į rusų ar anglų kalbas. Prie išverstų tekstų nurodomos šaltinių santrumpos. Pagal jas pridedamame sąraše Svarbesni slavų folkloro tekstų šaltiniai ir literatūra galima surasti atitinkamus leidinius bei tekstų originalus.
Lyginamoji istorinė etnomuzikologija
Romualdas Apanavičius
Ši metodinė priemonė skiriama Vytauto Didžiojo universiteto Etninės kultūros magistrantūros studijų programos kursui „Lyginamoji istorinė etnomuzikologija“. Leidinyje nurodomas etnomuzikologijos tyrimo objektas, pateikiama šio mokslo istorija, nagrinėjama tyrimų krypčių raida, būdingiausi jos ypatumai, kiekvienos krypties tyrimų savitumai ir galimybės. Daug dėmesio skiriama etnomuzikologijos tyrimų metodams, jie atskirai aptariami kaip bendramoksliai ir perimti iš kitų mokslų, specialieji, taip pat nurodomos jų galimybės ir taikymas etnomuzikologijos krypčių tyrimuose.
Tautosakos poetika
Bronislava Kerbelytė
Lietuvių tautosakos poetikos ypatumai neretai lyginami su kitų tautų senovės raštijoje užfiksuotų bei sakytiniu būdu plintančių analogiškų kūrinių bruožais. Šioje mokymo priemonėje konkrečių tekstų analizės pavyzdžiais parodoma, kokios priemonės naudojamos skirtingų tautosakos žanrų ir nevienodos paskirties kūriniuose, kad jie būtų meniški, įtaigūs, žadintų klausytojų vaizduotę ir skatintų pasimokyti iš teigiamų pavyzdžių.
Lietuvių žiemos šventės
Arūnas Vaicekauskas
Ši monografija skirta papročio struktūrinės ir semantinės transformacijos problemai. Tokiu aspektu lietuvių kalendoriniai papročiai dar nebuvo nagrinėti. Žiemos laikotarpio kalendorinių apeigų kaita analizuojama XX a. pradžioje Lietuvos kaime įvykusių sociokultūrinių pokyčių fone, atskleidžiamos jų apeiginės desemantizacijos ir naujų funkcijų atsiradimo priežastys. Knygos autorius konstatuoja, kad XIX–XX šimtmečių sankirtoje dauguma knygoje aptariamų kalendorinių apeigų funkcionavo kaip bendruomeniniai agrariniai ritualai, tačiau XX amžiaus pradžioje suirus bendruomeninei kaimo struktūrai agrarinė magija laipsniškai užleido vietą bendram kaimo pasilinksminimui.
Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje. Mitologinis aspektas
Dalia Senvaitytė
Monografijoje visapusiškai nagrinėjamas mitologinis ugnies vaizdinys senojoje lietuvių tradicijoje. Aptariama ugnies fenomeno reikšmė mitopoetiniame pasaulėvaizdyje, analizuojamos ugnies funkcijos ritualinėje praktikoje, sprendžiama senųjų lietuvių ugnies dievybių problema. Mitologinę ugnies reikšmę padeda atskleisti istorinių šaltinių, tautosakos analizė, lyginamoji medžiaga. Knyga skirta humanitarinių mokslų srities specialistams bei visiems, kuriuos domina senoji ikikrikščioniška lietuvių religija ir mitologija
Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje. Gyvenimo ciklo papročiai (XIX a. pabaiga – XX a. vidurys)
Rasa Račiūnaitė
Remiantis archyvine, kraštotyrine etnologine literatūra ir pačios autorės sukaupta ekspedicijų medžiaga, monografijoje nagrinėjamas XIX a. pab. – XX a. vid. lietuvės kaimo moters vaidmuo ir identitetas svarbiausiuose gyvenimo ciklo papročiuose – gimtuvėse, vestuvėse, laidotuvėse. Minėti moters gyvenimo pokyčiai aptariami per perėjimo ritualus, kurie padeda išryškinti valstietės moters kultūrinę, visuomeninę, socialinę padėtį ir jos psichologines nuostatas.
Monografija iliustruota archyvinėmis ir ekspedicijų metu surinktomis nuotraukomis (46 vienetai) bei 22 kartografiniais žemėlapiais. Knyga skirta etnologams, kultūros istorikams, humanitarinių ir socialinių mokslų atstovams. Tikimasi, kad monografija pasitarnaus tolimesniems žmogaus inkultūracijos tyrinėjimams.
Statistikos taikymas etnologijoje
Petras Kalnius
Tiriant įvairiausius etnologijos klausimus darbas būtų efektyvesnis, o išvados tikslesnės, jeigu analizuojant turimą medžiagą būtų taikomi statistiniai metodai. Šioje metodinėje mokymo priemonėje aiškinama apie statistinių vidurkių apskaičiavimą ir panaudojimą etnologiniame darbe. Priemonė skirta etnologijos specialybės bakalaurams, magistrantams ir doktorantams.
Etniniai procesai šiuolaikinėje visuomenėje
Natalija Kasatkina
Šioje metodinėje mokymo priemonėje nagrinėjami etniniai procesai visuomenėje. Knyga parengta remiantis „Šiuolaikinių etninių procesų" kurso medžiaga. Ji skirta etnologijos ir folkloristikos specialybės magistrantams, taip pat galėtų būti naudinga ne tik humanitarinių, bet ir socialinių mokslų studentams
Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės
Bronislava Kerbelytė
Ši knyga – mėginimas pristatyti lietuvių tautosakos kūrinių – ypač pasakų ir sakmių – semantikos, jų raidos ir pačios sakytinės tradicijos pokyčių tyrinėjimą. Rengiant šią monografiją buvo panaudoti straipsniai, kurių dauguma paskelbta Lietuvoje ir užsienyje 1990–2009 m.; kartais buvo naudojami ir ankstesni straipsniai ar jų fragmentai. Daugelis tekstų papildyta surastais naujais duomenimis.
Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas IV
Bronislava Kerbelytė
Šiuo tomu baigiami skelbti duomenys, kuriuos autorė sukaupė „Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo“ kartotekoje 1966–1999 m., dirbdama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (šiame institute kartoteka ir saugoma). Detalias liaudies pasakojimų, anekdotų ir oracijų klasifikavimo sistemas ji sukūrė, variantus analizavo, klasifikavo ir aprašė 2003–2008 m., dirbdama Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuvių tradicinis tautinis kostiumas
Asta Venskienė
Ši metodinė mokymo priemonė skirta etnologijos specialybės studentams. Joje apžvelgiama tradicinių ir tautinių drabužių suvokimo kaita, paaiškinama terminologija, glaustai apžvelgiami šaltiniai, ikonografinė medžiaga bei literatūra. Mokymo priemonėje pateiktos koncentruotos žinios apie tradicinius valstietiškus lietuvių moterų ir vyrų drabužius nuo seniausių laikų iki
XX a. pradžios. Atkreipiamas dėmesys į drabužių įvairovę tos pačios etnografinės srities teritorijoje, analizuojami tradicinių drabužių skirtumai ir panašumai atskirose etnografinėse srityse. Nagrinėjamas archeologinis kostiumas, jo rekonstrukcijos galimybės ir problemos. Aptariama tautinio kostiumo kilmė, sampratos raida Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Iliustracijos suteikia tekstui aiškumo, vaizdumo.
Senovės lietuvių pasaulėžiūra
Rasa Račiūnaitė, Dalia Senvaitytė, Arūnas Vaicekauskas
Ši metodinė mokymo priemonė supažindina skaitytojus su žemdirbiškuoju lietuvių pasaulėvaizdžio modeliu, jo prigimtimi bei istorine raida. Knygoje paiškinami mitinės ir šių dienų žmogaus mąstysenos skirtumai, aptariamos senoji lietuvių religija bei mitologija, nagrinėjamos sinkretinės XVI–XX a. kaimo gyventojų pasaulėžiūros raiškos formos, atsiskleidžiančios per kalbą, tautosaką, tikėjimus ir papročius.
Ethnic Culture: Traditions and Innovations
Editor Romualdas Apanavičius
The issue presents the papers on the research of the problems of ethnic and contemporary culture, ethnic indentity, national and confesional minorities and folklore. /
Šiame straipsnių rinkinyje nagrinėjami etninės ir dabartinės kultūros, etninės tapatybės, tautinių ir religinių mažumų, folkloro klausimai.
Etnologinės medžiagos rinkimo metodikos
Bronislava Kerbelytė
Remdamasi daugelio etnologų ir folkloristų bei savo ilgamete patirtimi, autorė aiškina, kokie metodai taikomi materialiosios ir dvasinės kultūros medžiagai rinkti bei tvarkyti. Be to, šioje metodinėje priemonėje parodoma, kaip galima nustatyti kitų rinkėjų užrašytų tekstų patikimumą.
Lietuvių etnologijos istoriografija (XX amžius)
Laima Anglickienė
Metodinėje mokymo priemonėje aptariami XX amžiaus etnologijos šaltiniai ir tyrinėjimai, supažindinama su pagrindinėmis XX a. institucijomis, daugiausiai nuveikusiomis etnografinių duomenų rinkimo srityje bei tyrimų baruose, prisidėjusiomis prie lietuvių etninės kultūros saugojimo, puoselėjimo ir populiarinimo. Pristatomi įvairių laikotarpių ryškiausi etnologai ir jų veikalai. Aptariami etnologinių šaltinių autentiškumo, patikimumo ir tyrimų mokslinės vertės nustatymo kriterijai.
Etnologijos specialybės kalba
Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Erika Rimkutė
Ši metodinė priemonė skirta etnologams, klausantiems specialybės kalbos kursą. Joje aprašytos tiek bendrosios, tiek etnologijos, kultūrologijos mokslo darbų ypatybės. Daug dėmesio skiriama etnologijos terminijai: aptariamos svarbiausios terminų ypatybės, jų struktūra, kilmė. Pristatomi studentams svarbūs žodynai, aiškinami mokslinių darbų reikalavimai. Kad studentams būtų lengviau parengti mokslinius darbus, prieduose pateikiami antraštinio lapo, turinio, santraukos, įvado, išvadų, bibliografijos aprašo ir kt. pavyzdžiai. Specialybės kalba neatsiejama nuo kalbos taisyklingumo, todėl vienas metodinės priemonės skyrius skirtas kalbos kultūros pratimams. Jame pateikta įvairių kalbos lygmenų (tarties, kirčiavimo, leksikos, žodžių darybos, gramatikos) sakinių ar teksto ištraukų iš etnologų darbų, kuriuos analizuodami studentai turėtų suvokti savo specialybės kalbos taisyklingumo reikalavimus.
Išmintingi, godūs ir keisti žmonės. Lietuvių liaudies parabolės ir pasakojimai
Bronislava Kerbelytė
Šioje knygelėje pristatomi dviejų lietuvių folkloro žanrų kūriniai, kuriems skirto mokslinio leidinio dar nebuvo. Čia skelbiama beveik visų Lietuvoje užrašytų parabolių po vieną variantą, kartais – ir po du skirtingus variantus. Iš realistinių pasakojimų įvairovės pasirinkti tik tie tekstai, kurie yra tarsi parabolių priešprieša. Daugelio parabolių herojai – išmintingi ir originaliai mąstantys žmonės, o pasirinktų pasakojimų personažai keistu elgesiu stebina kaimynus ir yra pastarųjų klaidinami bei pajuokiami. Parabolės moko, kaip reikia ir kaip nereikia elgtis, pasakojimai informuoja apie senoviškai veikiančius žmones.
Žmogus ir gamta
Sudarytoja Bronislava Kerbelytė
Senovės žmonės save laikė gamtos dalimi, jautė priklausomybę nuo saulės, lietaus ar vėjo. Visi gyvūnai, žvėrys ir paukščiai, buvo jų kaimynai, o tankūs ir gūdūs miškai – jų namai. Tą nuolatinį ryšį su gamta liudija ilgus amžius kurta ir atmintyje išsaugota bet kurios pasaulio tautos kultūra. Folkloro kūriniai atskleidžia, jog žmonės ne iš karto ir ne lengvai padarė išvadą, kad reikia taikiai bendrauti su gamta.
Nejučiomis kyla klausimas: ar nepamirš tos išvados dabartiniai žmonės, kurie taip atkakliai siekia patogumų ir už juos dosniai atlygina gamtos santaupomis?
Rinkinys „Žmogus ir gamta“ skiriamas gamta ir folkloru besidomintiems skaitytojams. Taip siekiama prisidėti prie pagarbos gamtai ir atsakomybės už jos ateitį skleidimo.
Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje: XX a. 7 dešimtmetis – XXI a. pradžia
Romualdas Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė, Kristina Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė
Monografijoje apibendrinant 2011–2015 m. tyrimo duomenis, atskleidžiamas istorinis folkloro sąjūdžių, prasidėjusių dar XIX a. pabaigoje, kelias, įvertinama tarpukario ir pokario stilizacija, šiuolaikinės jos tąsos būdai. Daug dėmesio skiriama stilizuotos ir autentiškos etninės muzikos nuo XX a. 7 dešimtmečio gaivinimui, analizuojami dainų ir šokių ansamblių, liaudiškų kapelų, šokių kolektyvų, folkloro ansamblių judėjimo ypatumai, naujos gaivinimo formos, ištiriamos etninės ir šiuolaikinės pramoginės muzikos sąsajos. Įvertinama visų judėjimo būdų organizacija ir vadyba, taip pat dalyvių vertybinės nuostatos, telkiantis į globalizacijos procesą ir jo poveikį šiuolaikinei visuomenei.