Naujienos
Didysis Voluinės kunigaikštis Liubartas-Demetrijus Gediminaitis (apie 1312/1315–1383 m.)
Vytas Jankauskas
Monografijoje apžvelgti Lietuvos ir Rusios santykiai nuo jų ištakų bei jauniausio Gedimino sūnaus Liubarto-Demetrijaus Gediminaičio žemių dabartinės Ukrainos teritorijoje valdymas. Liubartas turėjo įtvirtinti savo valdžią ginklu, kadangi į Haličo–Voluinės žemes buvo daug pretendentų. Čia jis kūrė dvarą pagal Rusios tradicijas, rūpinosi savarankiškos metropolijos steigimu, užmezgė glaudžius ryšius su valstybės centru, o su valdovu – asmeninius. Tai leidžia kiek kitaip pažvelgti į XIV a. LDK: ją būtų tikslinga vadinti daugialype valstybe.
Expanding Horizons in Sport Science and Innovations: The 18th Conference of Baltic Society of Sport Science. ABSTRACT BOOK
Rūtenis Paulauskas, Jūratė Česnavičienė, Paulius Kamarauskas (Compilers)
The annual event brings together teachers, research fellows, doctoral and master students from higher education institutions in the Baltic States and other countries around the world. Traditionally, the Conference offers academics and researchers the opportunity to present and share the latest research findings, to initiate or renew cooperation projects, and to meet and exchange scientific ideas. The main objectives of the BSSS are the development of early career researchers and the support of young scientists.
Sąžinės tikrovė XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių literatūroje
Skaistė Barkutė
Monografijoje pristatomo tyrimo tikslas – ištirti pasirinktuose XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių autorių kūriniuose pateikiamus sąžinės tikrovės, apimančios objektyvųjį ir subjektyvųjį jos sandus, atvejus, akcentuojant sąžinės ir pasaulėžiūros įsitikinimų koreliaciją. Atskleista, kad sąžinės vaizdavimo literatūroje skirtumai buvo nulemti autorių pasaulėžiūros, vertybinės orientacijos, socialinės kilmės, rašant kūrinį vykusių politinių ir kultūrinių procesų, literatūrinės srovės poveikio ir adresato.
Širdies kuždesiai
Varonis
Sigito Kadišos (Varonio) poezijos knyga „Širdies kuždesiai“ – tai širdies dainos Tėvynei (pirmoji dalis) ir mylimoms ar žavingoms moterims (antroji dalis). Knygą autorius skiria visiems mieliems skaitytojams, jaučiantiems panašius širdies kuždesius.
Kauno miesto valdantysis elitas 1918–1940 m.
Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė
Ši monografija yra apie miesto – laikinosios sostinės – valdžios elitą, t. y. miesto savivaldos institucijų žmones, išrinktus miesto gyventojų ir priimančius miestui svarbius sprendimus. Ši knyga – bandymas atskleisti miesto valdžios paveikslą, parodyti jo margumą ir daugiasluoksniškumą, kontrastus ir bendrumus: nuo fabrikų šaltkalvių iki Seimo narių ir ministrų, nuo pramonininkų iki smulkių prekybininkų ar amatininkų, nuo namų savininkų iki butų nuomininkų ar viešbučių valdytojų. Lietuviai, žydai, lenkai, vokiečiai, rusai, įvairių partijų ir organizacijų nariai – miesto taryboje visi turėjo sugebėti derinti interesus.
Šiuolaikinės literatūros slinktys: tarp atminties ir užmaršties
Aurelija Mykolaitytė
Šioje monografijoje gilinamasi į kultūros atmintį, analizuojami šiuolaikinių lietuvių autorių tekstai, siekiama išsiaiškinti, kokią atminties kultūrą kuriame.
Tyrimas pradedamas nuo teorinės prieigos, aiškinamasi, kas būdinga šiuolaikinei kultūrai, kokia yra atminties samprata. Analitinėje dalyje aptariami lietuvių autorių tekstai. Šiuolaikiniai prozos ir dramos kūriniai analizuojami išskiriant šiuos aspektus: etinį atminties imperatyvą, kolonizuotą atmintį, trauminę atmintį, kultūrinę tapatybę. Monografija baigiama svarstymais apie atminties kultūrą.
Rišliojo pasakojimo kūrimas: kalbinės patirtys vaikystėje
Ineta Dabašinskienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ingrida Balčiūnienė, Ieva Prameneckienė
Monografijoje pristatomas didelės apimties rišliojo pasakojimo tyrimas ankstyvojoje vaikystėje. Pasakojimo įgūdžiai itin svarbūs vaikams, nes, skatindami juos pasakoti istorijas, geriname ne tik jų kalbą, bet ir kognityvines funkcijas, emocinį intelektą, užtikriname akademinę sėkmę ir kultūrinį supratimą. Pasitelkusios paskatinto vartojimo užduotį (paveiksliukų sekos stimulą), analizavome rišliojo pasakojimo du pagrindinius lygmenis – makrostruktūrą ir mikrostruktūrą, dėmesį telkdamos į kelis svarbius aspektus, susijusius su amžiumi, kalbos kompetencija ir tarpkalbiniu (angl. cross-linguistic) poveikiu. Tyrime dalyvavo 5-7 metų skirtingos kalbinės kompetencijos vaikai: tipinės, sutrikusios kalbos raidos ir dvikalbiai. Gauti rezultatai atskleidė įdomių įžvalgų apie kalbos raidos tendencijas skirtingose vaikų grupėse.