Viso knygų: 73
    el. paštaskodas

    Teologija

    Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldyno istorija, muzika ir apeigos

    Alfonsas Motuzas

    Jei šiandien dažno lietuvio paklaustum, kas yra Žemaičių Kalvarijos Kalnai, vargu ar atsirastų tokių, kurie į klausimą atsakytų. Atsakymą žinotų žemaitis arba Žemaitijoje gyvenąs lietuvis – tai katalikų tarpe garsi Žemaičių Kalvarijos šventovė ir jos apylinkėse paplitusi ypatinga pamaldumo praktika – Kalvarijų Kryžiaus kelias. Ši vietovė yra Šiaurės Vakarų Žemaitijoje. Taip pat svarbu paminėti, kad žemaitis nemirs, jei šermenų ar mirusiųjų minėjimų metu nebus melsti, giedoti ir dūdomis nupūsti ar kanklėmis nukankliuoti Kalnai. Kas yra tie Kalnai? „Kalnai“ – maldynas, kurio turinį sudaro Žemaičių Kalvarijos 19-os stočių, 20-ies vietų Kryžiaus keliui apvaikščioti, gavėnios meto (ypač Didžiosios savaitės) bei šermenų ir mirusiųjų minėjimų metu mirusiuosius pagerbti skirtos maldos ir giesmės, „apipintos“ įvairiomis apeigomis ir papročiais.

    Nuo apaštalų iki kankinių. Jėzaus draugijos reprezentavimo modeliai nuo pat pradžių iki uždraudimo

    Guido Mongini, Claudio Ferlan, Michela Catto, Dainora Pociūtė, Vaida Kamuntavičienė, Gita Drungilienė, Gianvittorio Signorotto, Maria Di Salvo, Franco Motta, Moreno Bonda

    Kolektyvinėje monografijoje nagrinėjami Jėzaus draugijos reprezentavimo modeliai nuo draugijos įkūrimo iki uždraudimo, jėzuitų misionieriškasis pašaukimas Kinijoje, Pietų Amerikoje ir Europoje nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki ispaniškojo Milano ir jėzuitų požiūriai į mokslų filosofiją.

    Kryžių kalnas: katalikiška etninė kultūra

    Alfonsas Motuzas

    Mokslo monografijoje yra pristatoma kultūros istorijos, etnologijos ir etnomuzikologijos mokslų tyrimų kontekste surinkta medžiaga apie Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos Lietuvoje ypatumus, apeiginius papročius ir jų kilmę bei sąlyčius su Kryžių kalnu, esančiu Lenkijoje. Atlikto tyrimo išvados pagrindžia monograijos pradžioje išsikeltą hipotezę, kad Lietuvos Kryžių kalno aplankymo pamaldumo praktikos ištakos yra žuvusiųjų ir mirusiųjų atminimo (paminėjimo) ir pagerbimo vieta.

    1800–1882 metų katekizmų religijos terminai

    Aušra Rimkutė-Ganusauskienė

    Šioje monografijoje kalbiniu ir teologiniu požiūriu nagrinėjami 1800–1882 m. išleistų lietuviškų katekizmų religijos terminai. Jie aprašomi skirstant į reikšmines grupes, aptariami pagal kilmę ir vartoseną, atspindinčią to meto bažnyčios kalbos padėtį. Monografijos pabaigoje pridedamas Aiškinamasis 1800–1882 metų katekizmų religijos terminų žodynėlis. Knyga skiriama terminologams, terminografams, leksikografams, kalbos istorikams, teologams, įvairių dalykų dėstytojams, studentams, mokytojams, taip pat visiems, besidomintiems religijos kalbos istorija.