Viso knygų: 516
    el. paštaskodas

    Menotyra

    Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai, 2 T. Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio meninė savastis

    Aušra Vasiliauskienė

    „Kauno benediktinių vienuolyno tyrimų" 2 tome atskleidžiamas reikšmingo Lietuvos kultūros paveldo objekto – Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio – meninis savitumas, atsižvelgiant į istorines ansamblio formavimosi ypatybes, vienuolijos dvasingumo aspektus ir kasdieninį gyvenimą lėmusias bei koregavusias aplinkybes. Meninio paveldo analizę papildo kontekstinė dalis – benediktiniško meno specifikos Europoje bei Lietuvoje apžvalga.

    Lietuvos architektūros paveldotvarka: netektys ir atradimai

    Jolita Butkevičienė

    Monografijoje tyrinėjamos Lietuvos mūrinės architektūros restauravimo ir rekonstravimo tendencijos, daugiausiai dėmesio skiriant sovietiniais metais atliktiems darbams. Čia nagrinėjamos kelios glaudžiai susijusios temos. Gilinamasi į Europos istorinę patirtį, lygiagrečiai apžvelgiama padėtis Lietuvoje. Tarptautiniame kontekste analizuojama Lietuvos mūro architektūros paveldotvarkos situacija ir atskleidžiama kokybinė kaita, vykusi penkis aktyviausios veiklos dešimtmečius. Sovietiniais metais rekonstruotų ir restauruotų pastatų architektūros darbai lyginami su architektūrinių ir ikonografinių tyrimų duomenimis, esminį dėmesį skiriant moksliniam atkuriamų pastato dalių ir detalių pagrįstumui. Atlikti darbai vertinami vadovaujantis tarptautinėmis paveldotvarkos teorinėmis nuostatomis, o esamos problemos atskleidžiamos nagrinėjant daug konkrečių Lietuvos mūro architektūros paveldo pavyzdžių. Monografijoje taip pat analizuojama sovietiniais metais susiklosčiusių mūro architektūros restauravimo tendencijų įtaka šių dienų paveldotvarkai. Ieškoma priežasčių, lėmusių savitą istorinių pastatų restauravimo ir rekonstravimo sampratą. Knyga skirta kultūros paveldo specialistams, architektūros tyrinėtojams, architektams, studentams ir visiems besidomintiems Lietuvos architektūros paveldu.

    Kelionė į Ramybės kalną. Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologija

    Laima Šinkūnaitė

    Mokslo monografijoje, kitaip – kelionėje į Ramybės kalną, susipažinsime su unikaliu Pažaislio kamaldulių vienuolyno meniniu palikimu, kamalduliškąja ikonografija, dvasingumo tradicija. Šioje knygoje siekiama, remiantis archyviniais dokumentais, literatūros šaltiniais ir gausia empirine medžiaga, atskleisti daugiasluoksnę kamaldulių vienuolyno kaip vientiso kūrinio, nors ir sudaryto iš atskirų segmentų, ikonografinę programą. Aptariant šio išskirtinio objekto architektūros ir dailės kūrinius atsižvelgiama ir į jų paskirtį, ir į esminę idėją, t. y. į tuos dalykus, kurių nenusineša skubantis laikas. Monografijoje į daugelį iškilusių klausimų rasime išsamių ir įtikinamų atsakymų.

    Lietuvos mūro istorija

    Vytautas Levandauskas

    Monografijoje nagrinėjama Lietuvos mūro architektūros statybos technikos istorija nuo seniausiųjų laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Medžiagų ir konstrukcijų specifiniai bruožai aprašyti pagal atskirus istorijos-stiliaus laikotarpius. Įvertintos mūro ir medžio konstrukcijų sąsajos, plytų rišimo būdai, arkų, skliautų ir kupolų savitumai. Atskiruose skyriuose apžvelgiami keraminių plytų ir rišamosios medžiagos (kalkių) gamybos technologijos raidos tyrimai. Plytų formatų ir skiedinio sudėties chronologiniai pokyčiai nustatyti pasitelkiant autoriaus sukurtus originalius metodus. Analizuojama natūralaus mūro medžiagiškumo raiška pastatų eksterjero ir interjero puošyboje. Tyrimų rezultatai pateikti plačiame pasaulio (nuo romėnų antikos iki carinės Rusijos) kontekste, parodant, kaip ir kodėl Lietuvoje susiklostė saviti mūro bruožai. Remiantis darbo išvadomis, sudaryta chronologinė mūro medžiagų ir konstrukcijų pokyčių lentelė. Gauti rezultatai gali būti pritaikomi architektūros paveldo apsaugos reikmėms (datuoti ir restauruoti). Monografija skirta architektams, archeologams, restauratoriams ir visiems, besidomintiems materialinės kultūros, architektūros ir technikos istorija.

    Menotyros terminija: kilmė ir vartosena

    Nijolė Taluntytė

    Mokymo ir metodinė priemonė parengta remiantis menotyros terminų žodynais, žinynais, lietuvių kalbininkų teorinėmis įžvalgomis ir kalbos tvarkytojų rekomendacijomis. Lietuvių terminologines nuostatas papildo istoriškai susiklosčiusios ir šiandienos terminijos pavyzdžiai. Taigi, mokymo ir metodinėje priemonėje pateikiami menotyros terminologiniai pagrindai, kad studentai įgytų reikiamų teorinių žinių ir sugebėti jas pritaikyti praktiškai. „Menotyros kalbos kultūros“ kurso metu dėstomų bendrųjų ir specialybės kalbos kultūros paskaitų medžiagą papildys menotyros terminų kilmės, sistematikos ir darybos aspektai. Knygelėje pateiktos terminų darybos ir vartojimo rekomendacijos, sąrašas tų žodžių, kuriuos reikėtų vartoti dėmesingiau.

    Menų fakulteto baigiamieji rašto darbai: metodinė priemonė

    Nijolė Lukšionytė, Rima Valinčiūtė-Varnė

    Leidinys skirtas VDU Menų fakulteto studentams, rašantiems bakalauro, magistro baigiamuosius darbus, taip pat kursinius ir tiriamuosius darbus. Jame pateikiamos rekomendacijos apie tyrimo temas, objektą, etapus, struktūrą, metodiką ir mokslinius metodus, darbų apiforminimą, šaltinių ir literatūros sąrašo tvarkymą.

    Europos dailė nuo romantizmo iki moderno

    Aušrinė Kulvietytė-Slavinskienė

    Ši mokomoji knyga skirta Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros programos pagrindinių studijų studentams. Ji atitinka vieną semestrą dėstomo kurso apimtį ir reikalavimus. Pagrindinė kurso „Europos dailė nuo romantizmo iki moderno“ ašis yra Lietuvos XIX a. dailė. Be to, pristatomos ir kitos Europos šalys, dariusios įtaką Lietuvos dailės plėtotei. Aptariami Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos, Lenkijos, Rusijos meno centrai, dailės krypčių savitumai, žymiausių kūrėjų palikimas, dailės grupuočių veikla. Šis atrankos principas leidžia išvengti atsitiktinių dailininkų ar meninių reiškinių pristatymo, – kryptingai ir koncentruotai atrenkami patys reikšmingiausi XIX a. ir su Lietuvos dailės raida artimiausiai susiję dailės procesai.

    Menotyros baigiamųjų darbų rengimo metodiniai nurodymai

    Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Rima Valinčiūtė-Varnė

    Ši metodinė priemonė parengta atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo universiteto 2008-02-26 Rektoriaus įsakymu Nr. 74a patvirtintą „Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrąją tvarką“. Leidinys skirtas VDU Menų fakulteto studentams, rašantiems bakalauro, magistro baigiamuosius darbus, taip pat kursinius ir tiriamuosius darbus. Jame pateikiamos rekomendacijos apie tyrimo temą, objektą, etapus, struktūrą, metodiką ir mokslinius metodus, bibliografijos sąrašo tvarkymą.

    Architektūrologijos pagrindai

    Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

    Mokomoji knyga skirta studijuojantiems menotyros mokslus. Joje nagrinėjamos architektūrinės kompozicijos priemonės, erdvės organizavimo ypatybės, apžvelgta konstrukcinių sistemų tektonika, urbanistikos pagrindai, stiliaus požymiai. Siekiama padėti studentams suvokti formaliąją architektūros kalbą ir analizuoti šios srities kūrinius.

    Bažnytinio meno įvadas

    Algimantas Kajackas

    Vadovėlyje apžvelgiama bažnytinio meno vystymosi eiga, supažindinama su religinio meno savitumu, ikonografija, jos kaita laiko tėkmėje.

    Menų sąveikos ieškojimai. Judita Vaičiūnaitė ir Leonardas Gutauskas

    Gintarė Bernotienė

    Knygoje aptariamos šiuolaikinių poezijos, dailės ir architektūros menų tarpusavio sąsajų galimybės. Komparatyvistinė metodika pasitelkta aprašyti šiuo atžvilgiu iškalbingiausią žymių XX amžiaus lietuvių poetų Juditos Vaičiūnaitės ir Leonardo Gutausko lyriką. Poezijos, architektūros ir dailės sąveikos atskleidžia plačius kultūrinius autorių kūrybos kontekstus, estetinį kūrėjų imlumą ir jautrumą, sąlygojusius skirtingų meno šakų suartėjimą ir sklaidą jų kūryboje.

    Vytautas Levandauskas. Biobibliografinė rodyklė

    Sudarytojai Vytautas Petrušonis, Daiva Jocienė

    Architektūros istoriko, habilituoto daktaro, profesoriaus Vytauto Levandausko biobibliografija parengta jo 60-mečio proga.

    Vladas Stauskas. Darbų bibliografinė rodyklė 1957–2002

    Redaktorė Daiva Jocienė

    Profesoriaus Vlado Stausko darbų bibliografinė rodyklė apima 45 metų laikotarpį (1957–2002 metai). Joje aprašyti moksliniai ir mokslo populiarinamieji straipsniai, pranešimai, projektai, planai, išvardytos konferencijos, kuriose dalyvavo profesorius, ir disertantai, kurių moksliniams darbams jis vadovavo.

    Pergalės ir pralaimėjimai

    Romualdas Požerskis

    „Pergalės ir pralaimėjimai" (1974-1976 m.)-ankstyviausia fotomenininko Romualdo Požerskio darbų serija, sukurta dar studijų metais. Fotografuoti pasirinkta labai jaunatviška tema - motokrosas. Šio ciklo fotografijos buvo pateiktos konkursams, vykusiems įvairiuose užsienio šalyse (Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Japonijoje, buvusioje Čekoslovakijoje ir kt.), pelnė juose palankius vertinimus ir buvo publikuotos kataloguose, o Italijoje užimta prizinė, trečia vieta.

    Naujųjų laikų vaizduojamosios dailės kurso metodinė priemonė

    Aušrinė Slavinskienė

    Metodinė priemonė skirta studijuojantiems „Naujųjų laikų vaizduojamosios dailės“ kursą Vytauto Didžiojo universitete. Jame studentai supažindinami su naujųjų laikų vaizduojamosios dailės raida; žymių renesanso, baroko, klasicizmo, rokoko ir neoklasicizmo dailininkų kūryba; įgyjama sugebėjimų atpažinti, analizuoti ir vertinti įvairių dailininkų kūrybą; išmokstama pažinti tapybos ir skulptūros stilius, suvokti įvairių šalių tarpusavio meninius ryšius.

    Vakarų Europos XX amžiaus dailės istorija

    Rasa Žukienė

    Šios mokomosios knygos tikslas – padėti studijuojančiajam įsisavinti pagrindines XX a. dailės istorijos raidos gaires, t. y. susivokti krypčių, srovių įvairovėje, suprasti jų sąryšius ir vaidmenį tolimesnėje perspektyvoje.

    Guidelines for the Course of Aesthetics and Art Philosophy for Foreign Students

    Edgaras Klivis

    Author present the breadth and scope of subjects of aesthetical studies and the history of aesthetical concepts. The intention is not only to introduce a definite block of knowledge, but to encourage students’ individual studies, possibilities to find personal fields of interests and to adapt aesthetical concepts in their research projects.

    Modernus teatras

    Jurgita Staniškytė

    Ši mokomoji knyga skirta konkrečiam Menų instituto Menotyros bakalauro programos studijų dalykui. Joje pateikiamas kurso planas, kurso medžiagos ir teorinių žinių pagrindų santraukos, konkrečios tematinės dalies analizės objektai, vartojami terminai bei sąvokos, užduotys, susijusios su pateiktos kurso medžiagos analize (savikontrolės klausimai ir užduotys savarankiškam darbui), trumpa santrauka anglų kalba ir literatūros šaltinių sąrašas. Knyga skirta medžiagos suvokimo, analizavimo, įvertinimo ir panaudojimo įgūdžiams ugdyti. Kurso „Modernus teatras“ tikslas – supažindinti studentus su XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės Vakarų Europos, Rusijos ir JAV modernaus teatro judėjimų tendencijomis, atskirų teatro kūrėjų (režisierių, dramaturgų, aktorių, scenografų, teatro kritikų ir teoretikų) teorinėmis nuostatomis, biografijomis, praktine veikla, kūrybos metodika, teatro sampratos raida ir sociokultūriniu modernybės kontekstu. ________________________________________

    Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos

    sud. Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė

    Šis leidinys – tai menotyrininkų mokslinės minties dedikacija, jų padėka ir pagarba iškiliai architektūros tyrinėtojai ir paveldosaugos specialistei Nijolei Lukšionytei (1954–2014). Knygoje norėta kuo išsamiau pristatyti šią iškilią asmenybę, tad nuspręsta mokslinę medžiagą papildyti jos kūryba ir nuotraukomis iš asmeninio archyvo.

    Žydų teatras tarpukario Lietuvoje

    Ina Pukelytė

    Šios monografijos vienas pagrindinių tikslų yra rekonstruoti žydų teatro veiklas Lietuvoje tarpukario laikotarpiu (tai pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis, apimantis 1919–1940 metus). Ištyrus ir susisteminus įvairiuose archyvuose, monografijose bei tarpukario leidiniuose gautus duomenis siekiama juos palyginti su žydų diasporos teatro reiškiniais kitose pasaulio šalyse. Monografijos tyrimu taip pat siekiama nustatyti, kokią vietą Lietuvos žydų teatras galėjo turėti tarptautiniam žydų diasporos, o kartu ir nepriklausomos Lietuvos teatro vystymuisi.