Viso knygų: 516
    el. paštaskodas

    Istorija

    Vytauto Didžiojo universitetas

    Redakcinės kolegijos pirmininkas E. Aleksandravičius

    Ši monografija sumanyta kultūros ir mokslo istorikų prieš dešimtmetį, skatinant JAV lietuvilų Akademinio skautų sąjūdžio veikėjams, ypač Edmundui Kulikauskui ir Algirdui Avižieniui. Pagrindinis monografijos turinys yra išdėstytas problemine chronologine tvarka, pradedant pirmaisiais sumanymais turėti Kaune aukštąją mokyklą ir baigiant VDU atkūrimo peripetijomis. Monografijai nestinga probleminio pobudžio pastebejimų, teiginių ir hipotezių. Naujausiai universiteto istorijai kryptis nubrėžia įvadinis VDU rektoriaus Vytauto Kaminsko straipsnis, padedantis suvokti senosios tradicijos tęstinumą, šiuolaikinio universiteto tapatumo klausimus.

    Diplomatinės veiklos organizacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1569–1604 metais

    Marius Sirutavičius

    Knygoje analizuojamos diplomatinių santykių organizavimo ypatybės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje po 1569 m. Liublino unijos, kurioje įtvirtinta bendros užsienio politikos nuostata sąlygojo esminius diplomatinės veiklos pokyčius; nagrinėjamos formalios ir neformalios organizacinės diplomatinės veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje praktikos, pasiuntinybių parengimo, diplomatinių įgaliotinių skyrimo, diplomatinės dokumentacijos paruošimo bei užsienio diplomatinių misijų priėmimo procesai. Aptariamos LDK pareigūnų kompetencijos diplomatinės veiklos srityje, socialinių ryšių pagrindu analizuojami skirtingų rangų diplomatinių įgaliotinių nominavimo diplomatinėms misijoms mechanizmai, diplomatinės bei ją atliepiančios politinės karjeros atvejai.

    Lietuvos valstybės atkūrimo procesas / The Process of the Restoration of the Statehood of Lithuania. 1918 m. sausis–vasaris / January–February 1918

    Sudarytojai Liudas Mažylis, Rasa Zozaitė

    Šis leidinys aprėpia itin intensyvų ir turiningą Lietuvos Tarybos laikotarpį – nuo 1918 m. sausio pradžios iki vasario vidurio. Leidinys sudarytas pagal pirmojo leidinio „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1917 m. liepa–gruodis“, kurį parengė tie patys autoriai, logiką. Medžiagos pagrindą ir toliau sudaro dokumentai iš Vokietijos užsienio reikalų žinybos archyvo (toliau – PA AA). Pagrindinė to archyvo medžiaga (RZ 201) šiame leidinyje, kaip ir pirmajame, pateikiama pagal VDU profesoriaus Liudo Mažylio 2017 m. pavasarį, Akto paieškų metų, užsakytas PA AA mikrokortas.

    Lietuvos valstybės atkūrimo procesas / The Process of the Restoration of the Statehood of Lithuania. 1917 m. liepa–gruodis / July – December 1917

    Sudarytojai Liudas Mažylis, Rasa Zozaitė

    Pagrindinė šio leidinio medžiaga yra Vokietijos užsienio reikalų žinybos archyvo (toliau – PA AA) dokumentai. Jame 2017 m. kovo 29 d. atrastas svarbiausias Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimo originalas (Vasario 16-osios Aktas), taip pat ir Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. deklaracijos originalas. Medžiaga šiame leidinyje pateikiama pagal VDU profesoriaus Liudo Mažylio 2017 m. pavasarį užsakytas PA AA mikrofišas. Siekiant 1917 m. antrosios pusės politikos raidos įvykius perteikti išsamiau, pridedama keletas dokumentų iš Lietuvos archyvų ir bibliotekų bei iš privataus Mažylių šeimos archyvo.

    Kauno miestiečių elito kaita 1764–1831 metais

    Remigijus Civinskas, Liudas Glemža

    Knygoje analizuojamas Kauno miesto miestiečių elitas. Autoriai siekia atskleisti elito vaidmenis, veiklų tęstinumą ir permainas peržengiant XVIII-XIX a. sandūros ribą. Istorinis pasakojimas konstruojamas politinės sociologijos tyrimų prieigoje, kartu didelį dėmesį skiriant istoriniams faktams.

    Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai T. 1. Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII-XX a. pradžioje

    Vaida Kamuntavičienė

    „Kauno benediktinių vienuolyno tyrimų“ 1 tome „Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII–XX a. pradžioje“ atskleidžiamos benediktinių vienuolyno įkūrimo Kaune aplinkybės bendrame benediktinių vienuolynų kūrimosi LDK kontekste, didžiausią dėmesį kreipiant į vienuolyno fundatoriaus Andriejaus Skorulskio asmenį ir potridentinės epochos ypatybes. Knygoje išskirti ir parodyti esminiai vienuolyno raidos etapai, įvertinta vienuolyno veikla istorijos eigoje, pabrėžiant skirtingų epochų iššūkius vienuoliškajam gyvenimui Lietuvoje, atliktas benediktinių vienuolių kolektyvinės biografijos tyrimas, atskleista vienuolyno materialinė padėtis amžių bėgyje, pateikta teisinio bylinėjimosi dėl įvairių materialinių reikalų pavyzdžių, kiek leido šaltiniai, parodytos benediktinių vienuolyno kasdieninio gyvenimo ypatybės, dvasingumo bruožai. Prieduose publikuojami su ankstyviausiu vienuolyno gyvavimo laikotarpiu susiję šaltiniai, pateikiama virš 200 Kauno benediktinių biogramų. Knygoje pristatoma Kauno benediktinių vienuolyno atvejo analizė leidžia geriau pažinti monastinį paveldą Europoje.

    Kita karta Lietuvos diplomatinė tarnyba 1990–1995 metais

    Asta Petraitytė-Briedienė

    Mokslo studijoje pristatoma Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla 1990–1995 m. – išryškinamas lietuviškosios diplomatijos sugrįžimas į tarptautinės diplomatijos lauką, kova už valstybingumo pripažinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas LR pasiuntinybėms / ambasadoms, pasiuntiniams bei ambasadoriams, taip pat skiriamas dėmesys lietuvių išeivijai, kuri buvo svarbi moralinė ir finansinė parama. Mokslo studijos tikslas, neperžengiant jos chronologinių ribų, nubrėžti gaires, kelti klausimus ir taip duoti stimulą daug platesniems ir gilesniems moksliniams tyrimams.

    Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai. 2016 Konferencija skirta Petro Vileišio 165-osioms metinėms.

    Sudarytojas Deimantas Ramanauskas

    Šiame leidinyje publikuojamų tezių pagrindu parengti pranešimai studentų mokslo darbų konferencijai „Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai 2016“, skirtai Petro Vileišio 165-osioms metinėms. Konferencija surengta 2016 m. gegužės 2 d. Vytauto Didžiojo universitete.

    Lithuanian paths to modernity

    Egidijus Aleksandravičius

    For two decades my efforts to explore the ways and byways taken by Lithuania in its journey toward modernity laid a lot of mental traps for me. Even though some of the papers collected in this volume originated thanks to international academic projects, looking at them from a longer perspective I became increasingly aware that my English-language works represented the fundamental topics that mainly interested me for the whole of nearly four decades. / Du dešimtmečius mano pastangos ištirti būdus ir kelius, kurių Lietuva ėmėsi eidama modernumo link, patyrė daugybę spąstų. Nors kai kurie iš šiame tome surinktų straipsnių paimti iš tarptautinių akademinių projektų medžiagos, žiūrint iš tolesnės perspektyvos tapo labiau supranta, kad mano darbai anglų kalba atstovavo pagrindines temas, kurios labiausiai mane domino per beveik keturis dešimtmečius. ________________________________________

    Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai 2015. Bakalaurantų ir magistrantų mokslo darbų konferencijos tezės

    Sudarytojai Deimantas Ramanauskas, Gediminas Kasparavičius

    Šiame leidinyje publikuojamų tezių pagrindu parengti pranešimai studentų mokslo darbų konferencijai „Lietuvos istorijos perspektyvos: studentų moksliniai tyrinėjimai 2015“. Konferencija surengta 2015 m. gegužės 4 d. Vytauto Didžiojo universitete. Tezių tekstų autoriai – VDU bakalaurantai ir magistrantai – nagrinėja įvairias XX a. Lietuvos kultūros, politikos, išeivijos istorijos temas.

    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XV–XVI a.: valstybės erdvės ir jos sienų samprata

    Laima Bucevičiūtė

    Monografijoje analizuojama XV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės erdvės ir sienų su kaimyninėmis valstybėmis samprata. Tiriamos Lietuvos valstybės sienos su Vokiečių ir Livonijos ordinais, Prūsijos kunigaikštyste, Lenkija, rusėnų kunigaikštystėmis ir Maskvos valstybe, pietryčiuose ir pietuose – su totorių ordomis, Moldova ir Osmanų imperija. Valstybės teritorijos suvokimas idėjiniame, mentaliniame lygmenyje analizuojamas, remiantis senaisiais žemėlapiais, teisės dokumentais ir Viduramžių bei Renesanso naratyviniais šaltiniais. Nagrinėjama, kaip greta realiai egzistavusių sienų, jų nustatymo technikos ir technologijos, valstybės ribos egzistavo žmonių sąmonėje. Monografijoje ieškoma atsakymo į klausimą, koks ryšys sieja fiziniu pavidalu egzistuojančias valstybės sienas ir jų idėjinį suvokimą. Knyga priklauso Acta Humana leidinių serijai.

    Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos

    Sudarytojai Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, Ieva Masiliūnaitė

    Straipsnių rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos“ skirtas 10-osioms Česlovo Milošo mirties metinėms paminėti, pristatant Lenkijos ir Lietuvos ryšių dinamikos tyrimus istorijos, politologijos, filologijos, ekonomikos, teisės, sociologijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų tematikomis. Rinkinio tikslas – supažindinti su tyrimais, analizuojančiais Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką, valstybių artimumą ir patirtis, susipynusias ir kitusias keičiantis politiniams ir kultūriniams procesams. Taip pat siekiama publikuoti darbus, aktualinančius tautinių mažumų identiteto klausimus, jų refleksijas literatūroje ir nagrinėjančius šiuolaikinio konteksto probleminius aspektus – Lietuvos ir Lenkijos bendrus požiūrius ir interesus, užsienio politikos kryptis ir prioritetus, ypač sprendžiant Rytų kaimynystės klausimus, euroatlantinio saugumo ir Europos Sąjungos vystymosi tendencijų perspektyvoje.

    Lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje 1945–1990 metais

    Sudarytoja Giedrė Milerytė-Japertienė

    Pokario Lietuvos ir Lenkijos likimai susiklostė skirtingai. Pirmoji pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį. Nors šalis buvo okupuota, Vakarai niekada nepripažino inkorporavimo į SSRS. Išeivija turėjo atvirą veiklos lauką, mat per Lietuvos diplomatines atstovybes buvo išsaugotas valstybės tęstinumas. Lenkijos Liaudies Respublika gavo nominalų suverenumą. Egzilinė jos vyriausybė prarado buvusius partnerius, o lenkų egzilio diplomatų įtaka bet kokiems įvykiams Europoje tapo labai apribota. Pripažinus Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybę, prasidėjo tarptautinė egzilinės vyriausybės Londone izoliacija. Nepaisydama nepalankiai susiklosčiusios tarptautinės situacijos ši tęsė veiklą tokiomis formomis, kokioms tuo metu turėjo galimybių. Knygoje pateikiama 114 originalių dokumentų, padedančių atskleisti, kaip klostėsi lietuvių ir lenkų santykiai išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Lietuviai pasaulyje: tautinio identiteto išsaugojimas emigracijoje

    Daiva Dapkutė, Ingrida Celešiūtė, Diana Jovaišienė, Daiva Kristina Kuzmickaitė, Linas Saldukas, Kristina Ūsaitė

    Monografijoje nagrinėjant atskiras emigracijos iš Lietuvos bangas (XIX a. pabaigos – XX a. pradžios ekonominė emigracija, vadinamieji grynoriai, politiniai pabėgėliai po Antrojo pasaulinio karo – dipukai; ir dabartinė emigracija), bandoma atskleisti lietuvių tapatybės kaitą emigracijoje, tautinio tapatumo išlaikymo būdus bei problemas svetimame krašte. / The monograph examining individual emigration from Lithuania waves (XIXth end - XXth. Beginning of economic emigration, the so-called “Grynoriai”, political refugees after the Second World War - “Dipukai”, and the current emigration), attempts to reveal the Lithuanian identity change in emigration, national identity maintenance methods and problems a foreign land.

    Lithuania in My Life

    Alfred Erich Senn

    Alfred Erich Senn, an American historian, reflects on how he became interested in writing about Lithuania’s history. His father, Alfred Senn, a Swiss by birth and an exceptional linguist, came to Lithuania in 1921 and taught at the University of Lithuania (subsequently renamed Vytautas Magnus University) in Kaunas. In 1930 he moved to the United States where the author of this book was born. In the 1950s, when the author became interested in studying Lithuania’s history, he came to know many prominent Lithuanian émigrés, and when Lithuania broke out of the Soviet Union in 1988-1991, he was a witness to the Sąjūdis Constituent Convention in 1988, Mikhail Gorbachev’s visit to Lithuania in 1990, and the January events of 1991. / Alfredas Erichas Sennas, amerikiečių istorikas, apmąsto, kaip jis susidomėjo ir ėmėsi rašyti apie Lietuvos istoriją. Jo tėvas, Alfredas Sennas, pagal kilmę šveicaras, išskirtinis lingvistas, 1921 m. atvyko į Lietuvą ir dėstė Lietuvos universitete (vėliau pervadintame Vytauto Didžiojo universitetu), Kaune. 1930 m. jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ten gimė ir šios knygos autorius. 6 dešimtmetyje ėmęsis gilintis į Lietuvos istoriją, autorius sužinojo apie daugelį iškilių politinių emigrantų, ir kai Lietuva 1988–1991 m. išsiveržė iš Sovietų Sąjungos, jis tapo Sąjūdžio Steigiamojo Suvažiavimo, vykusio 1988 m., Michailo Gorbačiovo vizito Lietuvoje 1990 m. ir 1991-ųjų sausio įvykių liudininku.

    Powojenna historia Litwy: skrypt akademicki

    Red. / Ed. / Pod redakcją Katarzyny Korzeniewskiej-Wolek

    Ši knyga – mokymo priemonė lenkų kalba, skirta Lietuvos sovietinių metų istorijai. Tai – trumpa pagrindinių faktų ir procesų apžvalga, kuri gali būti naudinga kaip pagalbinė mokymo priemonė tiek dėstytojams, tiek studentams. Knyga parengta remiantis redaktorės patirtimi dirbant su lenkais studentais, kuriems Lietuvos pokario istorija – ne pagrindinis studijų dalykas (pvz., politologais, kultūrologais, tarptautinių santykių studentais), bet galima tikėtis, kad ji bus naudinga ir lituanistams. Knygoje galima rasti ir originalių lietuvių istorikų straipsnių, išverstų į lenkų kalbą, skirtų Lietuvos kultūros padėčiai sovietiniais metais ir politinei istorijai. / Niniejszy skrypt w języku polskim poświęcony jest historii Litwy okresu sowieckiego. To krótki zarys, dotyczacy najważniejszych dla powojennej Litwy faktów i procesów. Może on być wykorzystany jako materiał pomocniczy dla wykładowców i studentów. Książkę przygotowano w oparciu o doświadczenia redaktorki w pracy z polskimi studentami, dla których powojenna historia Litwy nie jest przedmiotem kierunkowym (studiującymi np. Nauki polityczne, kulturoznawstwo czy stosunki międzynarodowe). Może ona być też pomocna w pracy ze studentami kierunków lituanistycznych. Książka zawiera także oryginalne artykuły litewsich historyków przełożone na polski, a poświęcone sytuacji kultury na Litwie i jej historii politycznej okresu sowieckiego.

    Kauno atradimai

    Egidijus Aleksandravičius, Dalia Kuizinienė, Modestas Kuodys, Tomas Pabedinskas, Jurgita Staniškytė, Jūratė Tutlytė, Rasutė Žukienė

    „Kauno atradimai“ yra kitoks Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės – studentų, dėstytojų, profesorių – žvilgsnis į miestą. Tai yra asmeniški pasakojimai, pristatantys svarbiausius miesto istorijos, universitetinės kultūros, meno, architektūros, fotografijos, teatrinio ir literatūrinio gyvenimo aspektus ir kviečiantys atrasti juos šių dienų Kaune. Leidinyje taip pat rasite informatyvų 100 lankytinų objektų Kaune gidą bei žemėlapį.

    Kurso „Lietuvių moderniosios tautos tapsmas“ seminarai

    Jurga Miknytė

    Šia metodine priemone siekiama skatinti studijuoti moderniosios lietuvių tautos formavimąsi, taikant įvairias teorijas ir metodus, lavinti gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti istoriografiją; inspiruoti naujas XIX amžiaus kultūrinių, politinių ir socialinių procesų traktuotes. Bandant atkreipti dėmesį į XIX amžiaus daugiaprocesualumą, į studijų akiratį įtraukiami įvairūs ir nevienareikšmiai Lietuvos modernizavimosi aspektai: vertybinių orientacijų, idėjinių inovacijų ir kultūrinės veiklos sklaida, bajoriškoji politinė kultūra ir jos kitimo tendencijos, idėjinių-politinių srovių diferenciacijos procesas, Lietuvos valstybingumo koncepcijos, Didysis Vilniaus seimas, visuomenės kritika, lyties ir seksualumo tapatybės. Ši metodinė priemonė naudinga ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos bakalauro studijų programos kurso „Lietuvių moderniosios tautos tapsmas“ studentams, bet ir siekiantiems kryptingai studijuoti XIX amžiaus istoriją, norintiems kritiškai įvertinti lietuvių tapsmo moderniąja tauta konceptualizacijas.

    Development of Lithuanian State and Society / Lietuvos valstybės ir visuomenės raida

    Rūstis Kamuntavičius

    Ši mokomoji knyga skirta užsieniečiams, pirmiausia į Lietuvą atvykstantiems studentams, susipažinti su pagrindiniais Lietuvos istorijos faktais. Knygoje apžvelgiama Lietuvos istorija nuo anksčiausiųjų laikų iki šiandienos, atkreipiant dėmesį į esminius įvykius ir laikotarpius. Yra keletas priedų, suteikiančių studentui pagrindinės informacijos apie Lietuvos valstybę ir visuomenę: istorinių žemėlapių, etnografinių ir istorinių regionų bei lito banknotų aprašų. Ši mokomoji knyga yra šiek tiek pakoreguota internetinės publikacijos, kuri pasirodė 2003 m. kaip tarptautinio projekto dalis (projektui vadovavo Nancy universitetas), versija (www.testforces.net). / The textbook aims to provide a non-Lithuanian student with the information on the most important developments of the Lithuanian state and society. The textbook covers all Lithuanian history from the earliest times till today with a special attention paid to the most crucial events and periods. Several attachments are added to provide a student with the most basic information on Lithuanian state and culture: historical maps, description of ethnographical and historical regions as well as of the Litas banknotes. This textbook is a modified version of an on-line publication which appeared in 2003 as a part of international project guided by the University of Nancy (www.testforces.net). ________________________________________

    Istorinė byla. POW narių teismas Kaune 1920 metais

    Pranas Janauskas

    Šiame leidinyje nušviečiamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo po 1919 metų sąveikos su Lenkija. Vienas iš veiksnių, kuriais Pilsudskis operavo prieš Lietuvą, buvo Lenkų karinė organizacija (Polska Organizacja Wojskowa – POW). Pasinaudojant Lietuvos centrinio archyvo dokumentais, kitų tyrinėtojų skelbtais ir neskelbtais darbais, periodinėje spaudoje pasirodžiusiais straipsniais pasigilinti į anuomet pagarsėjusią 1920 m. "P.O.W. bylą". Leidinys yra "Darbų ir dienų" 40 tomo atspaudas.

    Česlovo Milošo žemė

    Nijolė Taluntytė

    Knygoje pristatomas Česlovo Milošo gimtojo krašto, metaforiškai pavadinto Česlovo Milošo žeme, tyrimas. Monografijoje apžvelgiama Apytalaukio parapijos (kuriai iš pradžių priklausė Apytalaukio, Šventybrasčio, Lančiūnavos bažnyčios) istorija, pirmą kartą analizuojama šių apylinkių šnekta ir pateikiama autentiškų tekstų. Kalbinius, istorinius tyrimus papildo Č. Milošo „Isos slėnis“ kultūrinio landšafto identifikacija ir eseistikos analizė.

    Savarankiškų studijų darbų (referatų) rašymas

    Marius Sirutavičius

    Šioje metodinėje priemonėje pateikiamų esminių referatų rašymo nuostatų ir rekomendacijų eiliškumas atitinka pagrindinius savarankiškų darbų atlikimo etapus. Pirmoje dalyje aptariamas temos pasirinkimas, išdėstomi literatūros paieškos ir atrankos principai, pateikiami siūlymai, kaip parengti darbo planą ir geriau organizuoti medžiagos išdėstymą. Kitoje leidinio dalyje supažindinama su referato sandaros principais, gana detaliai apibūdinami įvado struktūriniai elementai. Likusiuose skyriuose išdėstomi metodiniai nurodymai citavimo, nuorodų rašymo, priedų pateikimo, literatūros sąrašo sudarymo, darbo techninio apipavidalinimo klausimais bei galimi savarankiškų darbų vertinimo kriterijai.

    Metodiniai nurodymai kariuomenės dalinio istorijai rašyti

    Jonas Vaičenonis

    Metodinė priemonė skirta kariuomenės dalinio istorijai rašyti. Joje atsakoma į daugelį klausimų, kurie, įvertinus kelerių metų patirtį, dažniausiai kyla tokią tyrimų kryptį pasirinkusiems studentams. Šis leidinys pagelbės ir dėstytojams, kurie turi mažiau patirties kariuomenės istorijos tyrinėjimų srityje, pasiryžusiems imtis atsakingai vadovauti tokiam darbui.

    Lenkijos istorinė raida ir Lietuva

    Modestas Kuodys

    Leidinyje pateikta vieno iš keleto apibendrinamųjų-apžvalginių užsienio šalių ir atskirų tautų istorijos kursų, skaitomų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos specialybės studentams trečiaisiais arba ketvirtaisiais jų studijų metais, seminarų medžiaga.

    Razem w Europie

    Red. Irena Mikłaszewicz, Rūstis Kamuntavičius

    Oddajemy do rąk Czytelników zbiór artykułów młodych naukowców z Europy Środkowej i Wschodniej - absolwentów Wschodniej Szkoły Letniej Studium Europy Wschodniej Uniwersytetu Warszawskiego. / This book presents selected papers written by scientists from the Central-East Europe, Warsaw University Summer School on East Europe Studies graduates.

    Metodinė priemonė studentams studijuojantiems holokausto problemų kursą

    Bernaras Ivanovas

    Holokausto problemų kursas, skaitomas Vytauto Didžiojo universitete, paliečia šiuos bei daugelį kitų reikšmingų klausimų, susijusių su Holokausto tragedija. Šios metodinės priemonės sudarytojas tikisi, kad padės studentams geriau susipažinti su pačia Holokausto problema bei tomis sociopsichologinėmis problemomis, kurias ji sukelia šiuolaikinėse visuomenėse.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąjūdis 1789–1792 metais

    Liudas Glemža

    Monografijoje apžvelgiamas 1789–1792 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestiečių politinis-socialinis judėjimas. Surinkus gausią archyvinę medžiagą, į šį judėjimą žvelgiama plačiai, aprėpiant visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją. Knygoje mėginama išsiaiškinti šio fenomenalaus judėjimo priežastis ir pasekmes, miestų reformų iniciatorių siekius, naujųjų įstatymų nulemtus pokyčius bei apibrėžti miestų sąjūdžio dalyvių skaičių.

    Jogailos ir Vytauto laikai

    Autorių kolektyvas

    Mokslinių straipsnių rinkinyje, kuris skirtas Žalgirio kautynių 600-osioms metinėms, pristatomi Vytauto Didžiojo universiteto (Kaunas) ir Jogailaičių universiteto (Krokuva) organizuotos tarptautinės mokslinės konferencijos rezultatai. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos mokslininkų straipsniuose dėmesys sutelktas ne į pačias Žalgirio kautynes ir jų epochos karinius reikalus, o į didžiojo karo su Vokiečių ordinu laikais, valdant Jogailai ir Vytautui, Lietuvoje ir Lenkijoje vykusius politinius, visuomeninius, kultūrinius procesus Vidurio ir Rytų Europos politiniame kontekste.

    Katalikų bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII amžiaus antrojoje pusėje

    Vaida Kamuntavičienė

    Katalikų bažnyčia XVII a. antrojoje pusėje veikė ne tik religinį žmonių gyvenimą, bet ir visuomenės politinę raidą. Knygoje nagrinėjama, kokias sąlygas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kaip valstybė, sudarė Katalikų bažnyčios veiklai Lietuvoje ir, kita vertus, kokia buvo Lietuvos katalikų bažnyčios įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymui, atskleidžiama svarbiausiųjų to meto Katalikų bažnyčios hierarchų politinė veikla, kaip jie gebėjo derinti tarnavimo Dievui ir Tėvynei idealus.

    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: Miesto erdvė

    Autorių kolektyvas

    Mokslinių straipsnių rinkinų sudaro mokslininkų iš įvairių šalių ir tyrimo įstaigų tekstai. Jų tematika yra labai įvairi, apibūdinanti daugelį XVIII a. visuomenės gyvenimo sričių ir aspektų. Autoriai pagal savo tiriamus objektus gali būti priskirti ir politinei, ir socialinei, ir ekonominei, ir urbanistinei, ir ekleziastinei istorijai bei istoriografijai. Tyrimų problemos atžvilgiu visiems straipsniams bendra tai, kad juose nagrinėjama miestų istorija. Visi tiriami miestai priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Vilnius, Kaunas, Merkinė, Lietuvos Brasta). Straipsniai leidžiami šeštosios mokslinės XVIII a. Lietuvos istorijos konferencijos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė” pranešimų pagrindu.

    Vidurio Lietuva VIII–XII a.

    Mindaugas Bertašius

    Panaudojant gausią Kauno apylinkių (Vidurio Lietuvos) archeologinię tyrimų medziagą, knygoje siekiama atskleisti krašto priešistores raidą, gyventojų meterialinės ir dvasinės kultūros bruožus, papročius, genčių bei anksryvąjai valsrybei būdingų strukturų formavimosi procesus. Didelė dalis svarstymų, apmątymų, palyginimų ir išvadų daryta, remiantis jau gerą dešimtmetį Kaune tyrinėjamo didžiausio Lietuvoje Marvelės kapinyno duomenimis. Knygos gale rasite vietovardžiū rodyklę.

    Holokausto istorijos tyrimai ir tautų kolektyvinė atmintis Baltijos regione

    Sudarytojos Klaus Fuchs, Eglė Bendikaitė

    Knyga parengta remiantis 2002 m. gegužės 17-18 d. Vytauto Didžiojo universitete įvykusios tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Baltijos jūros regiono holokausto istorijos tyrimų būklei, holokausto švietimo problemoms ir holokausto bei sovietinio genocido politikos atspindžiams šiuolaikinėje kolektyvinėje tautų atmintyje nagrinėti. Leidinyje pateikiami 8 konferencijos pranešimai.

    Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843–1915)

    Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė

    Monografija sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apžvelgiama 1843-1915 m. laikotarpio Kaunos architektūra, jos bruožai, projektai, pristatomi pastatų užsakovai ir architektai. Antrą dalį sudaro architektūros objektų katalogas. Trečioje dalyje pristatomos Kauno architektų kūrybinės biografijos. Knygos gale pateikiama asmenvardžių rodyklė.

    Lietuvos kultūros istorijos metmenys

    Bronius Genzelis

    Knygoje aptariamas kultūros istorijos objektas ir, nors nesilaikant griežtos chronologijos, glaustai kultūrologiniu aspektu apžvelgti mūsų kultūroje vykstantys procesai. Taip pat trumpai apžvelgta ir išeivijos lietuvių kultūros plėtotė. Knyga skirta plačiajam skaitytojų ratui ir visiems besidomintiems Lietuvos kultūros istorija

    Kova už valstiečių sielas. Caro valdžia, Lietuvos visuomenė ir pradinis švietimas XIX a. viduryje

    Antanas Kulakauskas

    Po 1863 m. sukilimo Lietuvoje pradėta kurti rusifikacinė pradinė švietimo sistema. Carinė Rusija tikėjo, kad kryptingai nutautinanti mokykla įtrauks lietuvius į rusų etnopolitinę bendriją. Knygos autorius plačiai apžvelgia M. Valančiaus pastangas atkurti 1863 m. uždarytas jo žinioje veikusias bažnytines mokyklėles. Vyskupo projektas buvo atmestas. M. Muravjovas siūlė Kauno gubernijoje pradėti „žemaičių rašto rusų raidėmis“ mokymą. Kaip atskiras reiškinys tyrinėjama to meto švietimo sistema Užnemunėje. Ten lietuvių kalba išliko ne tik pradžios, bet ir Suvalkų gubernijos vidurinėse mokyklose. Neabejotina, kad tai didžia dalimi lėmė lietuvių tautinio sąjūdžio pobūdį šiame krašte.

    Lietuvių ir latvių pilietinės savimonės raida. XVIII a. pabaiga – XIX a. pirmoji pusė (lyginamasis aspektas)

    Saulius Pivoras

    Knygoje nagrinėjamas artimų etnosocialinių bendrijų – lietuvių ir latvių – tapsmas moderniomis tautomis XVIII a. pabaigoje – XIX a. pimojoje pusėje. Lietuvių valstiečių socialinėje mąstysenoje, nepaisant antidvarininkiško branduolio, išliko kultūrinio susitapatinimo su Lietuvos bajorais plotmės. Latvių atsiribojimas nuo dvarininkų (daugiausia baltvokiečių) buvo ypač stiprus. Tuo pat metu gilėjo priklausymo Rusijos pavaldiniams suvokimas, formavosi rusofilizmo idėja. Nors jau mezgėsi pirmieji abiejų tautų inteligentų ryšiai, bet etnokultūrinė giminystė dar neturėjo lemiamos įtakos. Vėliau lietuvių ir latvių bendradarbiavimui iškilo kita kliūtis – skirtingas priklausomybės Rusijos imperijai vertinimas.

    Antano Smetonos korespondencija 1940-1944

    Sudarytoja Daiva Dapkutė

    Ši knyga išleista Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centro ir yra 1-as tomas iš leidžiamo Egzodo archyvo. Leidinyje skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidento Antanos Smetonos (1874-1944) egzilinio laikotarpio (1940 06 15 – 1944 01 09) susirašinėjimas su diplomatais, žymiais Amerikos lietuvių veikėjais, JAV politikais. Dokumentai paimti iš Broniaus Kviklio archyvo, saugomo Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centre.

    Kursinio darbo rašymas

    Kąstytis Antanaitis

    Ši istorijos kursinių darbų rašymo metodinė priemonė skirta studentams ir dėstytojams pasirengti kursinių darbų rašymui ir turi būti naudojama kūrybiškai, atsižvelgiant į kiekvieno kursinio darbo rašymo aplinkybes.

    Rusijos istorija / feodalizmo epocha

    Povilas Lasinskas

    Knyga skirta papildomai kurso metu dėstomų temų analizei. Metodinė medžiaga apima feodalinę Rusijos praeitį, pradedant Senovės Rusios valstybingumo geneze ir baigiant baudžiavinės santvarkos panaikinimu.

    Žemaitijos politinė padėtis 1380-1410 metais

    Vytenis Almonaitis

    Šioje monografijoje nagrinėjamas laikotarpis, kai jau 1387 m. Žemaitija kartu su visa Lietuva formaliai tapo krikščioniška. Pirma rimtesnė juridinė Žemaitijos perleidimo kryžiuočiams sutartis Salyne netoli Kauno pasirašyta tik 1398-aisiais. Iki tol žemaičių kraštas visada teisiškai priklausė Lietuvos valstybei. Ir netgi gavęs sutarčių popierius, galingasis Vokiečių ordinas dar turėjo pavergti karingą, užsispyrusią baltų gentį. Net du kartus formaliai užvaldę Žemaitiją (1400-1401 metais ir nuo 1406-ųjų trejus su puse metų) kryžiuočiai nesirūpino skleisti Dievo žodį pagonims.

    Rusijos cenzūra Lietuvoje XIX a. viduryje

    Zita Medišauskienė

    XIX a. viduryje Rusijos valdžia, įtvirtindama savo politiką Lietuvoje, aktyviai naudojosi cenzūra, kurios pagalba siekė iš Lietuvos visuomenės gyvenimo pašalinti neparankias idėjas, mintis, nuomones, nepriimtinas pažiūras. Rusijos cenzūrinės politikos Lietuvoje visuma yra šios knygos objektas. Knygoje nušviečiama cenzūros institucijų sistema ir jų veiklos principai, apibūdinami visoje imperijoje galioję bendrieji cenzūriniai reikalavimai, taip pat, iliustruojant gausiais pavyzdžiais, konkrečiai aptariamas lenkiškų ir lietuviškų knygų tikrinimas.

    Ką šniokščia Jūros rėvos

    Vytenis Almonaitis

    Autorius knygoje nuosekliai pateikia žinias apie žygių maršrutą Jūros upe.

    Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje. Mitologinis aspektas

    Dalia Senvaitytė

    Monografijoje visapusiškai nagrinėjamas mitologinis ugnies vaizdinys senojoje lietuvių tradicijoje. Aptariama ugnies fenomeno reikšmė mitopoetiniame pasaulėvaizdyje, analizuojamos ugnies funkcijos ritualinėje praktikoje, sprendžiama senųjų lietuvių ugnies dievybių problema. Mitologinę ugnies reikšmę padeda atskleisti istorinių šaltinių, tautosakos analizė, lyginamoji medžiaga. Knyga skirta humanitarinių mokslų srities specialistams bei visiems, kuriuos domina senoji ikikrikščioniška lietuvių religija ir mitologija.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės sutartys 1449–1556

    Marius Sirutavičius

    Šaltinių rinkinyje publikuojamos dvidešimt trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės 1449–1556 metų taikos ir paliaubų sutartys. Publikaciją sudaro perrašyti sutarčių originalai ir jų tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Atrenkant dokumentus publikacijai, prioritetas buvo teikiamas dar neskelbtiems tarpvalstybinių sutarčių originalams – pergamentams. Tačiau dėl prastos kai kurių pirminių dokumentų fizinės būklės teko pasiremti jų nuorašais. Leidiniu siekiama sudaryti geresnes sąlygas šiuos istorinius šaltinius, turinčius ne tik mokslinę, bet ir politinę bei visuomeninę vertę, pažinti ne tik tyrėjams profesionalams, bet ir studentams, taip pat neakademinės bendruomenės nariams, besidomintiems Lietuvos užsienio politikos, santykių su Rusija (tuomete Maskvos valstybe) istorine raida.

    Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.

    Marius Sirutavičius, Moreno Bonda, Andrius Švarplys, Tomasz Błaszczak, Kastytis Antanaitis, Leonas Tolvaišis, Liudas Glemža, Egidijus Aleksandravičius, Rūstis Kamuntavičius, Andrea Griffante

    Kolektyvinę monografiją sudaro dešimties autorių mokslinės studijos, kurioms pagrindą davė Vytauto Didžiojo universitete atliktas plačios apimties tyrimo projektas „Vidurio Rytų Europa: nacionalinių naratyvų ir atminties politikos konstravimo procesų tyrimas (1989–1911)“. Išsamūs analitiniai mokslininkų darbai aprėpia ištisus įvairių Vidurio Rytų Europos tautų ir regionų istorijos, politinių, socialinių sanklodų periodus, inovatyviai pateikia gausias skirtingų tautinių naratyvų interpretacijas.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: istorija ir paveldas

    Sudarytoja Aušra Vasiliauskienė

    Knygoje publikuojama devyniolika Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Baltarusijos, Airijos ir kt.) įvairių sričių mokslininkų straipsnių, skirtų Lietuvos moterų vienuolijų studijoms. Leidinio akcentas – LDK laikais įsikūrę konventai, jų istorija ir paveldas kūrimosi, klestėjimo ir negandų laikotarpiais, sąsajos su šiandiena. Pirmojoje dalyje „Istoriniai lūžiai“ analizuojama vienuolijų plėtra, gilinamasi į sunkaus XIX a. ir ne mažiau sudėtingo XX a. problematiką. Antroji dalis „Mikrobendruomenės gyvenimas“ skirta įvairiems vienuolijų, daugiausia XVII–XVIII a., istorijos, kasdienio gyvenimo aspektams. Trečiojoje dalyje „Kultūra ir menas“ įvairūs klausimai ir objektai analizuojami kultūrologiniu ir menotyros požiūriais. Tai pirmasis leidinys Lietuvoje, skirtas tik moterų vienuolijoms, jų istorijai, paveldui, probleminiams aspektams. Tikimės, kad knyga bus naudinga ne tik mokslininkams, bet pirmiausia ir pačioms bendruomenėms bei visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, dvasiniu gyvenimu ir kultūra.

    J. J. Mašiotas. Nuo Vaitiškių iki Augsburgo: karo metų atsiminimai

    sud. Jonas Vaičenonis

    Lietuvos kariuomenės karininko majoro Justino Juozo Mašioto (1901–1987) atsiminimų knygoje pasakojamas vienas skaudžiausių ir menkai visuomenėje žinomų valstybės istorijos epizodų – Mašiotų šeimos likimas antrosios sovietų okupacijos akivaizdoje. Memuaruose aprašomas vienos šeimos pasitraukimas į Vakarus perteikia daugelio panašioje situacijoje atsidūrusių lietuvių likimus. Atsiminimai apima šiek tiek daugiau nei vienerių metų laikotarpį, pradedant 1944 m. vasara. Autorius, puikiai valdydamas plunksną, juose vaizdžiai perteikė pabėgėlių iš Lietuvos patirtis paskutinius karo mėnesius gyvenančioje Vokietijoje. J. J. Mašioto atsiminimai vertingi ne tik dėl savo istorinio konteksto, įvykių ir žmonių aprašymo, bet ir kaip įdomus, lengvai skaitomas literatūros kūrinys. Šie unikalūs atsiminimai praturtina negausų Lietuvos karininkijos kūrybinį palikimą, taip pat plačiajai visuomenei atskleidžia dar mažai žinomus gimtąją žemę priverstinai palikusių Lietuvos žmonių išgyvenimus. Pagrindinį memuarų tekstą lydi mokslinis įvadas ir autoriaus pristatymas, pateikiami komentarai ir paaiškinimai. Knyga iliustruota nuotraukomis ir žemėlapiais. Kaip istorijos šaltinis, atsiminimų knyga skiriama ne tik tyrinėtojams, istorikams, bet ir plačiajai visuomenei, siekiant pasitarnauti edukacijai ir jaunosios kartos ugdymo tikslams.

    Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje

    Sudarytojai Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė

    Ši knyga yra įvairių sričių mokslininkų straipsnių rinkinys, apimantis istoriografijoje retai aptartas temas – kai kuriuos ypatingus Lietuvos ir Lenkijos bei lietuvių ir lenkų santykių klausimus XX amžiuje. Šio straipsnių rinkinio tikslas – parodyti sudėtingus lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių, tarpetninių santykių ypatumus, turėjusius įtakos dviejų valstybių prie Baltijos jūros atsiradimui bei raidai, taip pat visam arealui, kuris iki 1795 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Suvienyti šios knygos, mokslininkai per skirtingas prizmes tyrinėja Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo raidą, diplomatinius laimėjimus, vietą XX amžiaus Europos geopolitinėje erdvėje, pasitelkia įvairius šaltinius, naudoja įvairius metodologinius instrumentus.

    Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija

    Vaida Kamuntavičienė, Laima Šinkūnaitė

    Apytalaukis yra Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtoji parapija. Pirmoji medinė katalikų bažnyčia Apytalaukyje buvo pastatyta XVI a. antrojoje pusėje Petro Laurynaičio Šiukštos iniciatyva, o jos egzistavimas įtvirtintas 1635 m., kai pastarojo sūnus Petras Petraitis Šiukšta testamentu paskyrė jai fundaciją ir sudarė sąlygas Apytalaukyje iškilti mūrinei, mūsų laikus pasiekusiai, bažnyčiai. Parapijoje skirtingais laikotarpiais funkcionavo trys filijos: Užvalkių, Šventybrasčio ir Lančiūnavos bažnytėlės. Užvalkių filija nustojo egzistuoti XIX a. pradžioje, o Šventybrasčio ir Lančiūnavos bažnyčios nuo Apytalaukio parapijos buvo atskirtos ir savarankiškomis parapijomis paverstos 1948 m. sovietinės valdžios potvarkiu: taip buvo išardyta senoji parapijos struktūra, susilpninta kiekviena iš šių bažnyčių. Monografijoje siekta nustatyti pagrindinio parapijoje esančio Apytalaukio dvaro savininkus, aptarti parapijos dvasininkus, išryškinti jų sielovadinę, švietėjišką ir karitatyvinę veiklą, kartais, jei įmanoma, – visuomenines ir politines nuostatas, atskleisti parapijos turtinę padėtį, apibūdinti sakralinį paveldą, pamaldumo tradicijas. Lokalūs reiškiniai vertinami bendrame Lietuvos istorijos kontekste, išryškinama, kaip tuometinių parapijos gyventojų kasdienybę veikė karai, sukilimai, kintantis valstybės politinis veidas, socialinio ir kultūrinio gyvenimo prioritetų kaita. Gyvu stiliumi parašyta ir gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįsta mokslo monografija iš esmės atspindi Lietuvos istoriją, perteiktą per eilinės mikrobendruomenės potyrius.