Viso knygų: 65
    el. paštaskodas

    Filologija

    Lietuvių kalbos terminų automatinis atpažinimas ir apibrėžimas

    Agnė Bielinskienė, Loic Boizou, Gintarė Grigonytė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Andrius Utka

    Monografijoje pristatyti naujausi automatizuoto lietuvių kalbos terminų nustatymo ir apibrėžimo tyrimai. Šie tyrimai remiasi deskriptyviosios terminologijos ir tekstynų lingvistikos principais. Knygoje aprašyta, kaip buvo sudarytas specialusis švietimo ir mokslo tekstynas, kokiais metodais remiantis automatiškai nustatyti galimi terminai, kaip iš jų atsirinkti analizuotos srities terminai, kokia jiems būdinga struktūra, su kokiomis problemomis susidurta bandant automatiškai nustatyti terminų antraštines formas. Didelis dėmesys skirtas metodologijai aptarti, kaip pusiau automatiškai iš tekstyno nustatyti dalykinę informaciją apie terminus, kurią būtų galima panaudoti apibrėžtims sudaryti. Monografijoje pristatyti viso tyrimo praktiniai rezultatai: Švietimo ir mokslo terminų žodynas, Švietimo ir mokslo terminų ontologija.

    Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai

    Rūta Marcinkevičienė

    Leksinės semantikos studijų knyga/vadovėlis yra skirtas leksikologijos kursą klausantiems filologams. Pirmojoje jos dalyje aptariamos vienareikšmiškumo ir daugiareikšmiškumo sampratos, pristatomas polisemijos reiškinys, tipologija, analizuojamas polisemijos ir homonimijos santykis. Antroji dalis skirta supažindinti studentus su žodynų tipais ir nuo jų priklausančiais leksinės žodžio reikšmės ypatumais. Trečiojoje dalyje konkrečiais pavyzdžiais aiškinama, kaip tirti leksinę reikšmę remiantis jų vartosena, t. y. tekstynais. Šia knyga ne tik pristatomos ir iliustruojamos svarbiausios teorinės sampratos, bet ir mokoma savarankiškai tirti ir aprašyti žodžio reikšmę, remiantis tekstynais ar vartosenos pavyzdžiais.

    Bendroji ir specialybės kalbos kultūra

    Asta Kazlauskienė, Erika Rimkutė, Agnė Bielinskienė

    Tai aukštųjų mokyklų bendrasis vadovėlis, sudarytas remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomenduojama Specialybės kalbos programa. Šiuo leidiniu gali naudotis aukštųjų mokyklų studentai, vidurinių mokyklų mokytojai, visi, kurie nori savarankiškai išmokti taisyklingos bendrinės kalbos, tinkamai pasirengti kalbai, parašyti mokslinį darbą ar dokumentą. Knyga palengvins organizuoti pratybas, padės formuoti kalbos įgūdžius ir savarankiškai mokytis, pasikartoti, pasitikrinti.

    Lietuvių kalbos kolokacijos

    Rūta Marcinkevičienė

    Monografija priklauso tarpdisciplininei tekstynų ir kompiuterinės lingvistikos sričiai, ji yra skirta dažnai drauge vartojamų žodžių junginiams, t.y. kolokacijoms pristatyti. Aptariamas kolokacijų šaltinis – tekstynai, tekstynų lingvistikos postulatai bei įvairialypė kolokacijų samprata, automatiniai jų išgavimo būdai, lietuvių kalbos tekstynai ir daiktavardinių frazių žodynas, sudarytas kolokacijų pagrindu, kolokacijų metaforos ir idiomos.

    Dažninis lietuvių kalbos morfemikos žodynas (1 dalis)

    Erika Rimkutė, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis

    Žodyno medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://tekstynas.vdu.lt) sukauptų mokslinio stiliaus leidinių, publicistinių tekstų, lietuvių autorių romanų, administracinių dokumentų (įsakymų, nutarimų, protokolų, įstatų).

    Bendrinės lietuvių kalbos akcentologijos pagrindai

    Asta Kazlauskienė

    Vadovėlis skirtas VDU Lietuvių filologijos studentams. Jis parengtas pagal šio universiteto akcentologijos kurso programą. Tačiau juo galės naudotis ir kitų aukštųjų mokyklų studentai bei visi, norintys mokytis bendrinės kalbos kirčiavimo. Vadovėlyje pateikiama teorinė medžiaga, įvairaus pobūdžio praktinės užduotys bei kontroliniai klausimai. Kai kuriuos pratimus studentai galės savarankiškai atlikti – jų atsakymus ras knygos gale. Prieduose pateikiami trumpi daiktavardžių ir būdvardžių bei veiksmažodžių sąrašai.

    Automatinis lietuvių kalbos žodžių skiemenavimas, kirčiavimas, transkribavimas

    Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis, Airenas Vaičiūnas

    Studijoje „Automatinis lietuvių kalbos žodžių skiemenavimas, kirčiavimas, transkribavimas“ aprašomi lietuvių kalbos dalių kirčiavimo algoritmai, aptariami struktūrinio skiemenavimo, kirčiavimo, transkribavimo modelio sudarymo principai, analizuojamos pagrindinės problemos, kurios iškilo įprastas lingvistines taisykles pritaikant algoritmams. Nagrinėjama sąveika su morfologinės ir leksinės informacijos duomenų bazėmis. Kiekvieno algoritmo (skiemenavimo, kirčiavimo, transkribavimo) aprašas sudarytas iš dviejų dalių: lingvistinės medžiagos ir algoritmo schemos. Studija skiriama ir kalbininkams, ir informatikams, dirbantiems kalbos technologijų srityje.

    Atgalinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas (1 dalis)

    Erika Rimkutė, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis

    Atgaliniai ir dažniniai lietuvių kalbos žodynai nėra naujiena. Pirmieji žodynai yra parengti beveik prieš 15 metų (Žilinskienė 1995, Grumadienė, Žilinskienė 1997, Grumadienė, Žilinskienė 1998). Šis žodynas yra kitokio pobūdžio nei anksčiau minėtieji lietuvių kalbos žodynai. Čia didesnis dėmesys sutelktas į morfeminę žodžių analizę, nors pateikiamos ir morfologinės pažymos.

    Abėcėlinis lietuvių kalbos morfemikos žodynas (1 dalis)

    Erika Rimkutė, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis

    Atgaliniai ir dažniniai lietuvių kalbos žodynai nėra naujiena. Pirmieji žodynai yra parengti beveik prieš 15 metų (Žilinskienė 1995, Grumadienė, Žilinskienė 1997, Grumadienė, Žilinskienė 1998). Šis žodynas yra kitokio pobūdžio nei anksčiau minėtieji lietuvių kalbos žodynai. Čia didesnis dėmesys sutelktas į morfeminę žodžių analizę, nors pateikiamos ir morfologinės pažymos. Mūsų žodyno medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (http://tekstynas.vdu.lt) sukauptų mokslinio stiliaus leidinių, publicistinių tekstų, lietuvių autorių romanų, administracinių dokumentų (įsakymų, nutarimų, protokolų, įstatų).