Viso knygų: 691
    el. paštaskodas

    Naujienos

    Savivaldybių bendradarbiavimas Lietuvoje: formos, galimybės, vizijos

    Jurga Bučaitė-Vilkė, Remigijus Civinskas, Aistė Lazauskienė, Vaida Leščauskaitė, Marta Lackowska, Adam Gendźwiłł, Joanna Krukowska, Arvydas Mikalauskas

    Knyga skirta Lietuvos savivaldos problematikai. Autorių kolektyvas diskutuoja apie Lietuvos savivaldybių bendradarbiavimo situaciją, akcentuojant viešųjų paslaugų teikimą ir viešojo intereso bei gyventojų dalyvavimo savivaldoje klausimą. Lietuvoje savivaldybių bendradarbiavimui ilgą laiką buvo skiriama itin mažai dėmesio, paliekant šį klausimą mokslinių tyrimų ir savivaldos praktikos nuošalėje. Viena iš knygos aktualumo prielaidų yra nuolat mažėjantis gyventojų skaičius savivaldybėse, skatinantis platesnę diskusiją apie savivaldybių išteklių perskirstymą ir kokybiškesnį viešųjų paslaugų teikimą vietos gyventojams. Studijoje remiamasi Lietuvos savivaldybių bendradarbiavimo situacijos apklausa, kurioje buvo vertinama, kaip savivaldybių, verslo ir bendruomenių atstovai vertina viešųjų paslaugų teikimo galimybes ir aktyvesnį gyventojų įsitraukimą. Tikimės, kad knyga bus naudinga ne tik akademikams, bet ir visuomenininkams, politikams ir specialistams, dirbantiems savivaldybėse, asociacijose, įstaigose ar vietos bendruomenėse ir prisidedantiems prie savivaldos vizijos plėtojimo.

    Tiriamųjų projektų rašymo pagrindai: metodologinis požiūris

    Sigitas Vaitkevičius, Gediminas Merkys, Vilma Atkočiūnienė, Dainora Vaitkevičienė, Daiva Bubelienė

    Visoms socialinių tyrimų proceso fazėms skirti specifiniai metodologiniai reikalavimai ir taisyklės, kurių tyrėjas privalo laikytis. Tiriamiesiems projektams – baigiamajam kvalifikaciniam darbui, mokslo straipsniui, vaizdiniam pristatymui, taikomojo (užsakomojo) tyrimo ataskaitai raštu keliami metodologiniai reikalavimai yra ganėtinai universalūs. Mokomosios knygos paskirtis – užpildyti literatūros ir metodologinių žinių trūkumą apie paskutinę tyrimų proceso fazę – tyrimo ataskaitos raštu rengimas ir tinkamas tyrimų rezultatų viešinimas. Tikslas – supažindinti studentus, absolventus ir praktikus su tiriamojo projekto ir jo rengimo ypatumais, tiriamojo projekto turinio dalimis ir struktūra, reikalavimais tiriamojo projekto įvadinei daliai, teorinės dalies rengimui, metodinei daliai, tyrimo rezultatų eksponavimui bei metodais, gerinančiais projekto kokybę.

    Hibridinė komunikacija politikoje

    Lauras Bielinis

    Kintant sąlygoms, keičiantis socialinei ir technologinei terpei įvyksta komunikacinio prisitaikymo ir keitimosi procedūra, kuomet įprasti veiksmai praranda efektyvumą ir ima įgyti naujas funkcijas, tinkamas kitoje situacijoje, siekiant kitokių rezultatų. Tokios hibridinės esaties būsenos, būdingos viskam: kultūrai, įvairių tipų santykiams, pasaulėžiūrinėms pozicijoms ir t. t. Knygoje aptariami nauji komunikacinių santykių reiškiniai bei galimos jų raidos tendencijos.

    Muzikinis ugdymas – dvasinių vertybių sklaidos veiksnys

    Zenonas Rinkevičius, Remigijus Vitkauskas

    Monografijoje keliama problema: kuo remiantis tobulinti muzikinį ugdymą mokykloje, kad muzikos pažinimas joje labiau suartintų mokinį su dvasinėmis vertybėmis, aukštąja muzika ir tuo būdu padėtų spręsti svarbiausią uždavinį – brandinti jo meninę-dvasinę kultūrą. Ieškant atsakymo nagrinėjami filosofiniai, psichologiniai, pedagoginiai, muzikologiniai klausimai, nuo kurių sprendimo gali priklausyti vertingos muzikos pripažinimas ir supratimas bei asmens dvasinės, dorovinės, tautinės kultūros branda.

    Būsimų mokytojų asmenybės identiteto branda studijų metais

    Aldona Vaičiulienė, Audrius Ivanauskas

    Mokslo studijoje „Būsimų mokytojų asmenybės identiteto branda studijų metais“ siekiama palyginti keturių bakalauro studijų kursų studentų būsimų mokytojų asmenybės identiteto brandą ir asmenybės bruožus, nustatyti, kaip identiteto būsenos susijusios su asmenybės bruožais ir kokią reikšmę studijuojantiems turi santykiai su tėvais. Nors identiteto raida labiausiai yra siejama su paauglyste, vis dėlto manoma, kad tik nedidelis skaičius asmenų pasiekia tvirtą identiteto jausmą baigiantis šiam tarpsniui. Tyrimas patvirtino, kad aukštesnių kursų studentų ideologinis identitetas yra brandesnis nei žemesnių. To negalima būtų pasakyti apie socialinį identitetą. Brandesnes identiteto būsenas lydi ir brandesni asmenybės bruožai. Santykiai su tėvais studijų metu tebelieka svarbūs. Tyrimo išvadų pagrindu yra parengtos rekomendacijos, nukreiptos į palankesnių sąlygų būsimo pedagogo asmenybės brendimui kūrimą mokytojus rengiančiose institucijose.

    Baltijos rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018

    Andrea Griffante

    Knygoje tyrinėjamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdis, formavęsis Italijos spaudoje nuo Baltijos valstybių susikūrimo 1918 m. iki šių dienų. Taikant klasikiniais E. Said’o ir L. Wolff’o veikalais paremtą metodologinę schemą knygoje aprašoma, kaip Baltijos šalys vaizduotos kaip „tarpinė“ erdvė nuolatinėje įtampoje tarp pastangų priskirti jas prie Rytų ir bandymų „pasisavinti“, priartinant jas prie Vakarų.