Viso knygų: 82
    el. paštaskodas

    Naujienos

    Lietuvos demografinė kaita

    Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė, Karolis Žibas, Daumantas Stumbrys

    Remiantis gausiais įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų agreguotais ir paskutinių dviejų surašymų (2001 ir 2011 m.) mikrolygmens duomenimis mokslo studijoje analizuojami Lietuvos gyventojų struktūrų ir demografinių procesų pokyčiai ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Demografinės raidos teorinių perspektyvų kontekste analizuojama populiacijos kaita pagal amžių, išsilavinimą, migracinę patirtį, tautybę, santuokinį statusą, vertinama santuokinės elgsenos ir gimstamumo modelių kaita.

    Bendrinės lietuvių kalbos akcentologijos pagrindai

    Asta Kazlauskienė

    Vadovėlis skirtas VDU Lietuvių filologijos studentams. Jis parengtas pagal šio universiteto akcentologijos kurso programą. Tačiau juo galės naudotis ir kitų aukštųjų mokyklų studentai bei visi, norintys mokytis bendrinės kalbos kirčiavimo. Vadovėlyje pateikiama teorinė medžiaga, įvairaus pobūdžio praktinės užduotys bei kontroliniai klausimai. Kai kuriuos pratimus studentai galės savarankiškai atlikti – jų atsakymus ras knygos gale. Prieduose pateikiami trumpi daiktavardžių ir būdvardžių bei veiksmažodžių sąrašai.

    Dvasios niekšybė. Moralinės vaizduotės tyrimai

    Gintautas Mažeikis

    Analizuojama moralinė vaizduotė negatyviosios dialektikos, idėjų istorijos ir filosofinės antropologijos būdu. Išskiriami niekšybė, gudrumas, dvasios nuopuoliai, blogio menkumas ir didingumas. Knyga diskutuoja Maceinos "Didžiąją niekšybę", o blogio dialektiką svarsto kartu su Hegeliu, J.-P. Sartre‘u, Sl. Žižeku, H. Arendt, L. Donskiu, Cz. Miłoszu, A. Badiou, V. Nabokovu. Knygoje svarstoma apie blogio gudrumo suvokimą ir kaip tai vaizduoja poetų, rašytojų, režisierių, filosofų kūryba. Daug dėmesio skiriama mitinėms figūroms ir jų romantiniam ir manicheiškam vaizdavimui: Lilitai, Liuciferiui, Mefistofeliui, Volandui... Kaino, didžiosios Babelės, Sodomos ir Gomoros mitologijai, triksterystei ir demonologijai, ideologijų kritikai ypatingai pabrėžiant humanizmo kritiką. Humanizmo kritika yra siejama su filosofinės antropologijos – Conditio Humana – tema: kokia yra žmogaus būties sąlyga? Žmogaus būties svarstymas atskleidžia temos ideologizaciją, mitologizaciją, diskursyvią žmogaus priklausomybę, pakeistinės sąmonės dominavimą, išnaudojimą, represinį konstravimą. Išskirtinai diskutuojama Gulago, Geto teatrų tema: vaidinimas didžiojo teroro ir žiaurumo aplinkos metu. Gulas ir Holokaustas yra – racionalaus prakeikimo – Ulro žemę – pažyminti tema, kurią poetai vaizduoja minėtais Molocho, Volando, Šėtono pavidalais. Niekšybės figūra daugiamatė ir inversyvi. Jos negalima kitaip apčiuopti, kaip tik siejant su gudriuoju žaidžiančiu protu, kuris vienodai laisvina ir įkalina, pasmerkia ir išlaisvina. Niekšybės trajektorijų ir konfigūracijų analizė atveria gyvenimą, būtį, kaip daugiamačių dinaminių, prieštaringų procesų būseną. Į ją mus integruoja kūrybiškasis triksteris, laipsniškai iš chaotiško, zoomorfinio virstantis herojišku, o vėliau įgaunantis apsišaukėlio caro, grafo avantiūristo, sukto kūrėjo, revoliucionieriais-apgaviko bruožus. Nietzshės filosofija, triksterystės figūra, niekšybės dialektika padeda geriau suvokti niekšybės diplomatiją: Tėvo Žozefo (pilkojo kardinolo), Ch.-M. de Talleyrand-Périgord‘o, Kl. von Metternicho, H. Kissingerio veiklą. Svarbi yra literatūrinė niekšybės laboratorija nagrinėjanti Cvetajevos, J. Fowles, Pelevino, brolių Strugatskių ir ypatingai V. Nabokovo kūrybą.

    Išmintingi, godūs ir keisti žmonės. Lietuvių liaudies parabolės ir pasakojimai

    Bronislava Kerbelytė

    Šioje knygelėje pristatomi dviejų lietuvių folkloro žanrų kūriniai, kuriems skirto mokslinio leidinio dar nebuvo. Čia skelbiama beveik visų Lietuvoje užrašytų parabolių po vieną variantą, kartais – ir po du skirtingus variantus. Iš realistinių pasakojimų įvairovės pasirinkti tik tie tekstai, kurie yra tarsi parabolių priešprieša. Daugelio parabolių herojai – išmintingi ir originaliai mąstantys žmonės, o pasirinktų pasakojimų personažai keistu elgesiu stebina kaimynus ir yra pastarųjų klaidinami bei pajuokiami. Parabolės moko, kaip reikia ir kaip nereikia elgtis, pasakojimai informuoja apie senoviškai veikiančius žmones.

    Personalistinė vilties pedagogika: metodologiniai metmenys

    Eugenijus Danilevičius

    Tarpdisciplininėje mokslo monografijoje pateikiami pagrindiniai „tyrimo rezultatai“, gauti apibendrinus pedagogikos, psichologijos, krikščioniškosios antropologijos, personalizmo filosofinės krypties ir teologijos įžvalgas apie žmogiškąjį asmenį ir vilties fenomeną: sukurti personalistinės vilties pedagogikos metodologiniai metmenys; apibrėžta personalistinės vilties pedagogikos samprata; suformuoti personalistinės vilties pedagogikos teologiniai, filosofiniai ir psichologiniai pagrindai; nustatytos nevilties kultūros pagrindinės priežastys ir jų keliami iššūkiai personalistinės vilties pedagogikai bei moksleivių pasaulėžiūros formavimuisi; suformuoti teoriniai personalistinės vilties pedagogikos metodikos pagrindai ir suformuluotas pagrindinis personalistinės vilties pedagogikos tikslas; atskleista personalistinės vilties pedagogikos esmė ir prasmė; išskirti ir apibūdinti pagrindiniai personalistinės vilties pedagogikos veikėjai ir veiksniai.

    Kuršių nerija lietuvių literatūroje: kultūros atminties paradigmos

    Aurelija Mykolaitytė

    Vietos suvokimas nuolat kinta: tai, kas buvo reikšminga vienai kartai, tampa visiškai neaktualu kitai, kuri stengiasi iš naujo įprasminti savo santykį su vieta. XIX a. autoriui M. L. Rėzai labiausiai rūpėjo paliudyti savo gimtąją vietą, įrašant ją į visos Prūsijos žemėlapį. XX a. lietuvių autoriai pirmiausia siekė užrašyti tai, kas jiems buvo visai nežinoma, „terra incognito“. Būtent Kuršių nerijos suradimo džiaugsmas labiausiai justi tarpukario tekstuose. Egzilio rašytojai šią vietą įtraukia į savo tremties žemėlapius: tai – dvasinė patirtis, prarasties skausmas. Pasilikusiųjų sovietinėje Lietuvoje santykis su Kuršių nerija tampa prieštaringas: asmeninę patirtį siekiama papildyti kultūros šaltiniais – istorija, mitu, kita vertus, ne viename kūrinyje akivaizdžiai siekiama nutylėti apie kuršininkus, kurių pokariu nebelieka, justi potekstė, bandymas rašyti neužkliūvant sovietinei cenzūrai. Naujausioje literatūroje ryškėja pastangos liudyti trauminę atmintį: tai ypač ryšku V. Bartulio pjesėje „Pamokslas žuvims“. Taigi Kuršių nerija yra įvairiopai suvokta vieta: esama skirtingų atminties dialektų, kurie leidžia kalbėti apie gana intensyviai išgyvenamos vietos vaizdinį.

    Vadovavimas ir auklėjimas: kartu ar atskirai?

    Aurelija Stelmokienė, Auksė Endriulaitienė

    Mokslo studijos pridėtinė vertė mokslui ir praktikai. Mokslo studijoje pristatomi trijų empirinių tyrimų rezultatai, kurie padės atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar vadovo taikomas vadovavimo stilius yra susijęs su tuo, kaip, jo nuomone, buvo auklėtas genetinėje (savo tėvų) šeimoje? 2. Ar vadovo taikomas vadovavimo stilius darbe yra susijęs su jo taikomu auklėjimo stiliumi branduolinėje (dabartinėje) šeimoje? 3. Ar pavaldiniai yra patenkinti savo vadovų vadovavimo stiliumi, nes jis panašus į tai, kaip jų nuomone, darbuotojai buvo auklėti genetinėje (savo tėvų) šeimoje.