Кількість назв: 686
    e-mail пароль

    Новини

    Krakių kotryniečių vienuolynas: nuo dievotų bendruomenės iki Lietuvos kotryniečių provincijos

    Vaida Kamuntavičienė

    XVI a. pabaigoje Braunsberge (Braneve) Reginos Protmann iniciatyva gimusios Šv. Kotrynos Aleksandrietės kongregacijos charizma – šalia kontempliatyvaus gyvenimo numatyta aktyvi karitatyvinė ir šviečiamoji veikla. Žemaičių vyskupų iniciatyva prie Krakių parapinės bažnyčios gyvavusi pamaldžių bajoraičių – dievotų bendruomenė buvo transformuota į kotryniečių vienuolyną. Monografijoje pristatoma ir šiandien Lietuvoje veikiančios šios kotryniečių bendruomenės istorija nuo 1645 m. iki 1988 m., parodoma, kaip kotrynietiškasis dvasingumas ir veiklos būdai skleidžiasi skirtingose kultūrinėse, socialinėse, politinėse aplinkose. Prieduose pateikiamos 278 kotryniečių biogramos, originalo (lenkų) kalba publikuojama 1673 m. Krakių kotryniečių regula.

    Docentas Kęstutis Pėtelis. Bibliografija

    Sudarė: Jolanta Stankevičiūtė, Renata Aleškevičienė, Laimutė Butkuvienė, Rita Rimkienė

    Leidinyje pateiktas docento Kęstučio Pėtelio su bendraautoriais parengtų mokslo bei mokslo populiarinimo publikacijų sąvadas.

    Lietuvių jaunimas Jungtinėje Karalystėje: grįžimo į Lietuvą nuostatos

    Marija Antanavičiūtė, Ingrida Celešiūtė, Ilona Strumickienė, Dainius Genys, Ričardas Krikštolaitis

    Studijoje Lietuvių jaunimo Jungtinėje Karalystėje grįžimo į Lietuvą nuostatos tiriamos pasitelkiant fokusuotų grupių interviu metodą. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai ir valstybės grįžtamosios migracijos politikos priemonės skatina, ir kas sulaiko nuo grįžimo į Lietuvą. Studijoje taip pat analizuojamas Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo požiūris į melagingas naujienas ir jų įtaką sprendimui sugrįžti.

    Bendrosios rekomendacijos reguliuojamojo drenažo inovacijai diegti

    Valerijus Gasiūnas, Stefanija Misevičienė, Nijolė Bastienė, Inga Adamonytė, Vilija Aleknevičienė, Rimas Magyla

    Bendrosios rekomendacijos inovacijai diegti šalies mastu. Reguliuojamo drenažo sausinimo sistemų inovacija apima: inovacijos techninį pasirengimą įgyvendinimo procesams, suteikiant žemdirbiams specialių žinių ir skatinant diegti savo ūkiuose dirvožemio drėgmės reguliavimo (reguliuojamo drenažo) sistemas, optimizuoti maisto medžiagų naudojimą, mažinant jų patekimą į paviršinius vandens telkinius ir taip užtikrinti ūkio konkurencingumą ir tausų gamtos išteklių valdymą. Inovacijos taikymas leidžia spręsti nepalankus dirvožemio drėgmės režimo ir optimalių drėgmės atsargų augalams užtikrinimo sausringais laikotarpiais, žemės ūkio nuostolių patiriamų dėl drėgmės pertekliaus ar stygiaus nuostolių mažinimo tuo pačiu efektyvesnis maisto medžiagų naudojimo ir paviršinių vandens telkinių taršos mažinimo problemas. Įrengus reguliuojamo drenažo nuotėkio sistemas ir reguliuojant drenažo nuotėkį, gaunamas didesnis augalų derlių, užtikrinant optimalias dirvos drėgmės sąlygas augalų vegetacijos ir dirvos dirbimo laikotarpiais. Ūkininkai sumažina išlaidas dėl derliaus sumažėjimo dėl drėgmės deficito ir drėkinimui skiriamas išlaidas.

    Lietuvos kultūros istorija

    Bronius Genzelis

    Ši Monografija – tai pirmas bandymas aprėpti Lietuvos kultūros raidą nuo jos ištakų iki mūsų dienų, remiantis probleminiu principu. Ši knyga, pateikianti visuminį požiūrį į Lietuvos kultūros istoriją, atskleidžianti sudėtingas jos peripetijas, padės geriau ją pažinti, suvokti savo šaknis, prisidės prie tautinės savimonės, lietuvybės kaip svarbiausios vertybės puoselėjimo. Knyga skirta studentams humanitarams ir plačiajai visuomenei.

    Pašarų galvijams gamyba naudojant vertikalią hidroponinę technologiją

    Vigilijus Jukna, Živilė Tarasevičienė, Astrida Miceikienė, Antanas Maziliauskas, Rolandas Bleizgys

    Leidinys parengtas įgyvendinant projektą „Konkurencingas ūkis“ (Nr. 35BV-KK-15-1-07872-PR001), kuris finansuojamas iš ES Struktūrinių fondų pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekte pritaikytas grūdų daiginimas naudojant hidroponiką- plačiai taikomą šiltnamiuose auginimo be grunto metodą atitinkamai dozuojant vandenį arba vandenį su atitinkamais maistmedžiagių tirpalais. Hidroponinė sistema įrengiama patalpoje kurioje kontroliuojama oro temperatūra, oro drėgnumas ir apšvietimas su sėklų paruošimo įranga ir vertikaliai penkiais - šešiais aukštais išdėstytais lentynų blokais grūdams daiginti su automatizuota laistymo dozavimo ir vandens surinkimo sistema. Sudygę grūdai tolygiai paskleisti lentynose per septynias dienas išaugina želmenis, kurie naudojami gyvuliams šerti atitinkamai maišant su įprastais pašarais. Projekto metu vykdyti pašarų auginimo ir šėrimo bandymai skirtinguose Lietuvos gyvulininkystės ūkiuose, atlikti produkcijos (mėsos ir pieno) bei gyvulių sveikatingumo tyrimai, skaičiuotas vertikalios hidroponinės pašarų auginimo technologijos naudojimo ekonominis efektas. Leidinyje apibendrinti projekto metu vykdytų tyrimų rezultatai pateikiami, kaip rekomendacijos ūkininkams.

    Profesorius Algirdas Sliesaravičius. Bibliografija

    Sudarytojos: Renata Aleškevičienė, Laimutė Butkuvienė, Rita Rimkienė

    Leidinyje pateiktas profesoriaus Algirdo Sliesaravičiaus su bendraautoriais parengtų mokslo bei mokslo populiarinimo publikacijų sąvadas (1962–2018).