Новини

Europos inovacijų partnerysčių (EIP) veiklos grupių projektai Lietuvoje 2023

Sudarytoja Živilė Černiauskienė

Leidinys „Europos inovacijų partnerysčių (EIP) veiklos grupių projektai Lietuvoje 2023“ yra skirtas plačiosios visuomenės supažindinimui su vykdomais projektais, skatinančiais inovacijas Lietuvos žemės ūkyje. Leidinyje yra pateikiama 30 EIP veiklos grupių projektų (15 iš jų – pabaigti ir įgyvendinti) 2016–2023 m., kuriems vadovauja 8 institucijos - Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), Gamtos tyrimų centras (GTC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), Lietuvos socialinių mokslų centras (LSMC), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), UAB „ADDECCO“, UAB „ART 21“. Leidinyje yra pateikiama pagrindinė informacija apie projektų veiklas, iššūkius, rezultatus ir gerąją patirtį, įgyvendinant EIP projektus.

Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje: skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP)

Sudarytoja Raimonda Ragauskienė. Autoriai: Žydronė Kolevinskienė, Raimonda Ragauskienė, Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, Vilius Šadauskas, Aivas Ragauskas, Robertas Jurgaitis, Sigutė Radzevičienė, Viktorija Moščiuk.

Skaitmeninė integruoto ugdymo(si) priemonė (SIUP) „Lietuva pasaulyje – pasaulis Lietuvoje“ – tai tarpdisciplininė universali nesunkiai techniškai prieinama lituanistinio ugdymo(si) priemonė, pritaikyta Baltistikos centrų studentams ir dėstytojams, ir Lituanistinėms mokykloms. Tikimės, kad SIUP skatins empatišką domėjimąsi Lietuvos ir atskirų užsienio šalių istoriniais ir kultūriniais ryšiais, dabartine tautų, valstybių ir visuomenių tarpusavio sąveika ir bendradarbiavimu įvairiose politinio, ekonominio, sociokultūrinio gyvenimo srityse. Knyga pradėta rengti 2017 m. Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2019 m. priemonės rengimas tęstas Vytauto Didžiojo universitete. Knygos rengimas ir leidyba finansuoti ES projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Visatos vyksmas ir ugdymas(is)

Augustinas Dainys

Šioje monografijoje pateikiamas ugdytojiškas Visatos vyksmo problemos sprendimas. Gebėjimas dorotis su vyksmu yra diegiamas ugdymo(si). Mėginti harmonizuoti vyksmą – tai užsiimti savo ir kitų ugdymu. Pirmoje dalyje pateikiama tikrovės atradimo fenomenologija, kuri pradeda nuo daiktų atradimo kasdienybėje ir baigia daikto grožio kaip Dievo pėdsako Visatoje samprata. Antroje dalyje pateikiama Vyksmo teorija, kuri mąsto tikrovės elementų žaismes. Trečioje dalyje apmąstoma žmogiškos būtybės dalyvaujančios Visatos vyksme tapatybė, kurią steigia dalyvavimo teogoninėje vietovėje nepaslėptis ir neužmarštis. Ketvirtoje dalyje apmąstomas ugdymas(is) kaip labiausiai pamatinė buvimo žmogumi sąlyga. Monografijoje pateikiamas tikrovės mąstymo būdas vadinamas radikaliuoju realizmu, kuris suderima nekalbių daiktų pasirodymą su jų virtimu tikrovės simuliakrais, ir šį vyksmą traktuoja kaip įkvėpimo ir iškvėpimo nuolatinį bangavimą.

Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika

Gitana Vanagaitė

Monografija „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ remiasi jungties idėja tarp išskirtinai modernios, krikščioniškomis vertybėmis grįstos lietuvių literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933) asmens laikysenos ir pagal panašias nuostatas kuriamo žmogaus grožiniuose kūriniuose. Monografija parodo, kad lietuvių literatūros moksle įtvirtinta Vaižganto, kaip deimančiukų ieškotojo ar Vaižganto-legendos samprata, yra tik išorinės jo gyvenimo ir kūrybos istorijos dalis, dažnai užstojanti nuolatinę Vaižganto pastangą kurti savo vidaus pasaulį, rinktis vertybes, nuolat reflektuoti atliekamus įvairius vaidmenis, gebėti daug ko atsisakyti, todėl monografijoje dėmesys kreipiamas į vidinę istoriją, kurios gilusis prasmės lygmuo susijęs su krikščioniškomis nuostatomis.

Sugrįžusi atmintis. Kauno bernardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a.

Vaida Kamuntavičienė, Aušra Vasiliauskienė

Mokslo monografijoje išsamiai išanalizuota Kauno Švč. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno istorija nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. II pusės, aptartos fundacijos aplinkybės, bernardinių regula, sudarytos 148 vienuolių biogramos, pateiktas jų kolektyvinis paveikslas, išryškinta ekonominė situacija ir kasdieninis gyvenimas, atskleisti dvasingumo bruožai, reikšmė visuomenei. Taip pat nustatytos ansamblio meninės ypatybės, aptarti išlikę kūriniai. Tyrimas leidžia geriau suvokti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bernardinių savitumus bei reikšmę europiniame monastinio gyvenimo kontekste.

Kauno istorija. II tomas. Nuo 1655 iki 1795 metų

Zigmantas Kiaupa, Liudas Glemža

Autoriai knygoje ištyrė ir apibendrino istoriografijos bei istorinių šaltinių informaciją apie 1655–1795 m. Kauno miesto teritorinę-urbanistinę, administracinę, demografinę, socialinę, ūkinę, kultūrinę raidą. Kauno miesto raida iki XVII a. vidurio jau sulaukė atskiros monografijos (Z. Kiaupa, Kauno istorija. T. I: nuo seniausių laikų iki 1655 m., Vilnius, 2010).
1655 m. Rusijos kariuomenė pirmą kartą pasiekė Kauną, kurį užėmė ir nusiaubė. Šie metai skiria ligtolinį sąlyginai ramų Kauno gyvenimą nuo pasikartojančių nelaimių ir negandų metų: 1655–1661 m. rusų okupacijos, Šiaurės karo, maro pandemijos, 1732 m. didžiojo gaisro. Likusioji XVIII a. dalis Kauno gyvenime buvo sąlyginai ramesnė, nors Rusijos kariuomenė gan dažnai pasirodydavo mieste (1734–1735, 1748, 1757, 1763, 1767–1775, 1792–1794), bet ir turtinga esminių pokyčių. Kauno gyvenimą keitė Respublikos reformos, vykusios niaukiantis geopolitinei padėčiai. Kauniečiai parėmė savo valstybę ir kariuomenę lemtinguose 1792 ir 1794 m. karuose su Rusijos imperija.
Karai, gaisrai ir demografiniai nuopuoliai apsunkino miesto atstatymo darbus. Mažėjant bendruomenės pajamoms iro senieji statiniai. Nepaisant to, kauniečiai statė naujas bažnyčias ir vienuolynus, perstatė rotušę, atsižvelgdami į poreikius – užvažiuojamus namus, per Nemuną ir Nerį nutiesė pirmuosius tiltus. Viešųjų bei gyvenamųjų pastatų statybose ir interjere įsigalėjo barokas, gotikiniais išliko per okupacijas nesugriauti bažnyčių pastatai. XVIII a. pabaigoje Kauną pasiekė pirmieji klasicizmo ženklai. XVI–XVIII a. formavosi dabartinių Kauno miesto rajonų vietovės: Vilijampolė, Petrašiūnai, Aleksotas, Panemunė, Šančiai. Miestui priklausiusi Fredos valda buvo svarbiausiu miestiečių bendruomenės pajamų šaltiniu.

Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje

Milda Ališauskienė

Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos yra jos neatsiejama dalis. Mokslo monografijoje siekiama atskleisti religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykius šiuolaikinėje Lietuvoje pasitelkiant socioistorinę perspektyvą bei taikant sociologinę analizę. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika. Monografija bus naudinga visiems besidomintiems šiuolaikiniais religijų tyrimais – tyrėjams ir studentams, o taip pat religijos politikos formuotojams bei tiems, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia šios politikos priemonės.