Anotacija

Monografijoje nagrinėjama Lietuvos mūro architektūros statybos technikos istorija nuo seniausiųjų laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Medžiagų ir konstrukcijų specifiniai bruožai aprašyti pagal atskirus istorijos-stiliaus laikotarpius. Įvertintos mūro ir medžio konstrukcijų sąsajos, plytų rišimo būdai, arkų, skliautų ir kupolų savitumai. Atskiruose skyriuose apžvelgiami keraminių plytų ir rišamosios medžiagos (kalkių) gamybos technologijos raidos tyrimai. Plytų formatų ir skiedinio sudėties chronologiniai pokyčiai nustatyti pasitelkiant autoriaus sukurtus originalius metodus. Analizuojama natūralaus mūro medžiagiškumo raiška pastatų eksterjero ir interjero puošyboje. Tyrimų rezultatai pateikti plačiame pasaulio (nuo romėnų antikos iki carinės Rusijos) kontekste, parodant, kaip ir kodėl Lietuvoje susiklostė saviti mūro bruožai. Remiantis darbo išvadomis, sudaryta chronologinė mūro medžiagų ir konstrukcijų pokyčių lentelė. Gauti rezultatai gali būti pritaikomi architektūros paveldo apsaugos reikmėms (datuoti ir restauruoti). Monografija skirta architektams, archeologams, restauratoriams ir visiems, besidomintiems materialinės kultūros, architektūros ir technikos istorija.