Anotacija

Šioje mokslo studijoje teigiama, kad muzikos etnologinė kultūra visada buvo glaudžiai susijusi su sakraline, arba liturgine, muzika. Visuomenės raidoje religijos ir meno kategorijos keitėsi, bet jų glaudus ryšys išliko. Lietuvos krikšto idėjos įgyvendinimo užuomazgoje ankstyvoji Lietuvos vienuolynų muzikinė kultūra, kuri pradžioje reiškėsi kaip pranciškoniškoji, savitai paveikė tautos etnokultūrą bei grindė kelią lietuvių liaudies monodijos ir grigališkojo choralo melodijų analogijoms.
Probleminis pranciškoniškosios muzikologijos darbo tikslas – lietuvių liaudies monodijų ir grigališkojo choralo bendriausios analogijos, kurias savo laiku buvo pradėję tyrinėti Teodoras Brazys ir Česlovas Sasnauskas. Šioje mokslo studijoje tiriamos lietuviškų vienbalsių melodijų ir grigališkojo choralo melodijų analogijos modalinio-derminio konstruktyvumo, ritmo (įvairių rūšių trukmės), paleografiniu, semiologiniu, žanrų, giesmių-dainų, teksto ir muzikos santykio, interpretacijos, psichologizmo ir sakralumo aspektais.