Anotacija

Ši monografija skirta papročio struktūrinės ir semantinės transformacijos problemai. Tokiu aspektu lietuvių kalendoriniai papročiai dar nebuvo nagrinėti. Žiemos laikotarpio kalendorinių apeigų kaita analizuojama XX a. pradžioje Lietuvos kaime įvykusių sociokultūrinių pokyčių fone, atskleidžiamos jų apeiginės desemantizacijos ir naujų funkcijų atsiradimo priežastys. Knygos autorius konstatuoja, kad XIX–XX šimtmečių sankirtoje dauguma knygoje aptariamų kalendorinių apeigų funkcionavo kaip bendruomeniniai agrariniai ritualai, tačiau XX amžiaus pradžioje suirus bendruomeninei kaimo struktūrai agrarinė magija laipsniškai užleido vietą bendram kaimo pasilinksminimui.