Viso knygų: 74
    el. paštaskodas

    Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika

    Monografija

      
    AutoriusVylius Leonavičius
    e. ISBN978-609-467-282-8 (internetinis)
    ISBN978-609-467-283-5 (spausdintas)
    DOI10.7220/9786094672828
    LeidyklaVytauto Didžiojo universitetas
    Leidimas1
    Išleidimo metai2017
    Puslapių sk.270

    Anotacija

    Šioje monografijoje pagrindinį dėmesį skiriame visuomenės energetinio saugumo suvokimui įvairių rizikos sociologijos teorijų požiūriu. Nedetalizuojant energetinio saugumo ir energetikos sistemos veiksnių, kurie apibrėžiami vėliau, saugumizacijos, galima teigti, kad energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą. Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes. Sociologijos teorijos ne tik leidžia analizuoti įvairių visuomenės gyvenimo sričių procesus ir reiškinius, bet gali padėti tipologizuoti socialinį reiškinį bei visuomenę, kurioje šis reiškinys yra tiriamas. Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.