Lietuvos demografinė kaita | VDU e-knygos internetu. Elektroninės knygos.

LT
EN
UA

Viso knygų: 769

Knygų lentyna/Sociologija/Lietuvos demografinė kaita

I. LIETUVOS GYVENTOJŲ SOCIODEMOGRAFINĖS STRUKTŪROS

1 skyrius. Gyventojų struktūros senėjimo ilgalaikė trajektorija

1.1. Gyventojų amžiaus struktūrų kaita demografinių perėjimų teorinių modelių perspektyvoje

1.2. Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kaitos trajektorijos ilgalaikės demografinės raidos kontekste

1.3. Ilgalaikė lietuvos gyventojų amžiaus struktūros evoliucija ir xxi a. gyventojų senėjimo revoliucija

1.4. lietuvos gyventojų amžiaus struktūrų teritorinės deformacijos

1.5. Lietuvos pagrindinių tautybių gyventojų amžiaus struktūrų kaita ir deformacijos

2 skyrius. Gyventojų išsilavinimo kaita

2.1. Išsilavinimo struktūrų ilgalaikė trajektorija ir kontekstas

2.1.1. Gyventojų išsilavinimo kaitos teorinės prielaidos

2.1.2. Lietuvos gyventojų išsilavinimas Europos Sąjungos valstybių kontekste

2.1.3. Bendrosios išsilavinimo lygio Lietuvoje kaitos trajektorijos 1959–2011 m.

2.2. Lietuvos gyventojų išsilavinimo struktūros pokyčiai 2001–2011 m.

2.2.1. Išsilavinimas pagal amžių, gimimo kartas ir lytį

2.2.2. Išsilavinimas ir gyvenamoji vietovė

2.2.3. Išsilavinimas ir tautybė

2.3. Kitų kalbų mokėjimas

3 skyrius. (I)migracinė populiacija

3.1. Metodai ir duomenų šaltiniai

3.2. Migracijos procesų sampratos teoriniai modeliai

3.3. Imigracijos politika Lietuvoje

3.4. Tarptautinė migracija Lietuvoje

3.5. Lietuvos imigracinė populiacija: ką atskleidžia gyventojų ir būstų surašymai

3.5.1. Lietuvos imigracinė populiacija 2001 ir 2011 m.

3.5.2. Lietuvos imigracinė populiacija pagal gimimo vietąir imigracijos laikotarpį

3.5.3. Lietuvos imigracinė populiacija pagal imigracijos laikotarpius

3.5.4. Lietuvos imigracinė populiacija pagal imigracijos laikotarpį ir lytį

3.5.5. Lietuvos imigracinė populiacija pagal imigracijos laikotarpį ir amžių

3.5.6. Lietuvos imigracinė populiacija pagal imigracijos laikotarpį, lytį ir išsilavinimą

3.5.7. Lietuvos imigracinė populiacija pagal imigracijos laikotarpį ir atvykimo priežastis

3.5.8. Lietuvos imigracinė populiacija pagal tautybę

3.5.9. Lietuvos imigracinė populiacija savivaldybėse

3.5.10. Imigracinė populiacija Europos Sąjungoje: lyginamojianalizė

4 skyrius. Gyventojų etninių struktūrų sociodemografinės ir regioninės diferenciacijos

4.1. Tautinės Lietuvos gyventojų sudėties pokyčiai: nuo 1923 iki 2011 m. gyventojų surašymo

4.2. Pagrindinės Lietuvos tautybės pagal amžių

4.3. Teritorinis tautinės Lietuvos gyventojų sudėties pasiskirstymas

4.3.1. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis mieste ir kaime

4.3.2. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis miestuose pagal miesto gyventojų skaičių

4.3.3. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis apskrityse

4.3.4. Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis savivaldybėse

4.4. Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis pagal gimtąjąkalbą ir amžiaus grupes

4.5. Vilniaus miesto gyventojų etninės struktūros kaita 2001–2010 m.

II. DEMOGRAFINIŲ PROCESŲ KAITA

5 skyrius. Santuokinio statuso kitimas: ilgalaikė trajektorija ir šiuolaikinė situacija

5.1. Gyventojų santuokinės kompozicijos kitimo prielaidos

5.2. Santuokinės elgsenos modelio kitimo teorinės prieigos ir Lietuvos atvejo trumpa apžvalga

5.3. Lietuvos gyventojų santuokinio statuso kompozicijos modelio kaita

5.3.1. Santuokinio statuso kompozicijos kitimas: ilgalaikė istorinė perspektyva

5.3.2. Santuokinio statuso kitimas pagal amžių: ilgalaikė istorinė perspektyva

5.4. Lietuvos gyventojų santuokinio statuso kompozicijos kaita XXI a. pradžioje

5.4.1. Lietuvos gyventojų santuokinės kompozicijos pokyčių bendra kryptis ir situacija

5.4.2. Lietuvos gyventojų santuokinių statusų kaita pagal amžių ir lytį

5.5. Lietuvos populiacijos santuokinio statuso portretas pagal kartas

6 skyrius. Gimstamumas: ilgalaikė kohortinė perspektyva ir diferenciacija

6.1. Gimstamumo tyrimų teorijų pagrindinės kryptys

6.2. Duomenys ir metodai

6.3. Lietuvos gimstamumo modelio kitimas xx a.ir xxi a. pradžioje: kohortinė gimstamumo lygio tyrimo perspektyva

6.3.1. Kohortinio gimstamumo lygio kitimo bendroji trajektorijair lyginamasis kontekstas

6.3.2. Kohortinio gimstamumo lygio diferenciacija

6.4. Kohortinio gimstamumo kitimas pagal turimųvaikų skaičių

6.5. Kohortinis bevaikystės lygio vertinimas

6.6. Tikimybinis vaikų susilaukimo vertinimas

6.7. Motinos amžius gimdant pirmą vaiką:kohortinė tyrimo perspektyva

6.7.1. Motinos vidutinio amžiaus gimdant pirmą vaiką kitimo bendroji trajektorija ir diferenciacija

6.7.2. Pirmo vaiko susilaukimo trajektorijos pagal motinos amžių

III. EMPIRINIAI TYRIMO ŠALTINIAI IR METODOLOGIJA

7 skyrius. Tyrimo empiriniai šaltiniai: gyventojųsurašymai ir jų metodologija

7.1. 2011 m. Lietuvos visuotinis gyventojų ir būstųsurašymas

7.2. 2001 m. Lietuvos visuotinis gyventojų ir būstųsurašymas

7.3. Sovietmečiu vykdyti gyventojų surašymai

7.4. Ankstesnių metų gyventojų surašymai

Apibendrinimai ir išvados

DEMOGRAPHIC DEVELOPMENT OF LITHUANIA What do the population censuses reveal

Lietuvos demografinė kaita

© leidyba.lt