Number of Titles: 70
    e-mailpassword

    Sociologija

    Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika

    Vylius Leonavičius

    Šioje monografijoje pagrindinį dėmesį skiriame visuomenės energetinio saugumo suvokimui įvairių rizikos sociologijos teorijų požiūriu. Nedetalizuojant energetinio saugumo ir energetikos sistemos veiksnių, kurie apibrėžiami vėliau, saugumizacijos, galima teigti, kad energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą. Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes. Sociologijos teorijos ne tik leidžia analizuoti įvairių visuomenės gyvenimo sričių procesus ir reiškinius, bet gali padėti tipologizuoti socialinį reiškinį bei visuomenę, kurioje šis reiškinys yra tiriamas. Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.

    Lietuvos demografinė kaita

    Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė, Karolis Žibas, Daumantas Stumbrys

    Remiantis gausiais įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų agreguotais ir paskutinių dviejų surašymų (2001 ir 2011 m.) mikrolygmens duomenimis mokslo studijoje analizuojami Lietuvos gyventojų struktūrų ir demografinių procesų pokyčiai ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Demografinės raidos teorinių perspektyvų kontekste analizuojama populiacijos kaita pagal amžių, išsilavinimą, migracinę patirtį, tautybę, santuokinį statusą, vertinama santuokinės elgsenos ir gimstamumo modelių kaita.

    Religija ir visuomenė: teorinės įžvalgos ir kasdieninės praktikos

    Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė

    Religijos ir visuomenės santykių analizei Lietuvos socialinių mokslų ir apskritai akademiniuose tyrimuose vis dar skiriama mažai dėmesio. Dažniausiai diskusijose dėl religijos vietos ar vaidmens Lietuvos visuomenėje pasitelkiamas teologinis diskursas. Rinkinyje publikuojami tiek žinomų užsienio religijų tyrėjų, tiek Lietuvos mokslininkų straipsniai, skatinantys diskutuoti apie religijas, jų tyrimų metodologiją bei apie religijos vietos ir vaidmens Lietuvos visuomenėje kaitos tendencijas. Šis leidinys bus naudingas visiems besidomintiems religijų studijomis ir moksliniais tyrimais.

    Religija Lietuvoje: tarp sekuliarizacijos ir (ar) kaitos

    Jolanta Kuznecovienė, Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis ir kt.

    Viešajame diskurse sekuliarizacija dažniausiai suvokiama kaip moderniajai visuomenei būdingas, neišvengiamas, savaime suprantamas procesas, kai individai darosi vis mažiau religingi. Pagrindinės monografijoje nagrinėjamos temos – tai socialiniai procesai ir praktikos, atskleidžiančios religijos vietą ir vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos visuomenės viešojoje sferoje, religijos tradiciškumo ir naujų religingumo formų dermė individualiose ir bendruomeninėse religingumo praktikose.

    Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties

    Artūras Tereškinas, Rūta Petkevičiūtė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Rasa Indriliūnaitė

    Šioje mokslo studijoje analizuojami bedarbiai, benamiai ir įkalinti vyrai, patiriantys socialinės atskirties riziką, kuri apima skirtingus – darbo rinkos, žemo uždarbio, nusikaltimo, skurdo, socialinio dalyvavimo, socialinio kapitalo, vartojimo ir emocinės gerovės – veiksnius. Ką šiems vyrams reiškia gyventi gerą ar blogą gyvenimą Lietuvoje? Kaip jie reaguoja į nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes ir kokias išgyvenimo taktikas renkasi? Kiekviename studijos skyriuje ne tik gilinamasi į bedarbių, benamių ir įkalintųjų gyvenimus, bet ir kritiškai reflektuojamos socialinės atskirties, vyriškumo, subjektyvios gerovės, gero gyvenimo, socialinių tinklų, socialinės paramos sistemos, optimizmo sąvokos.

    Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje

    Sudarytojai Artūras Tereškinas, Jurga Bučaitė-Vilkė

    Knygoje kalbama apie skirtingas socialinės rizikos grupių atskirties formas, pasitelkiant tam tikrų socialinių grupių – vienišų motinų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, alkoholikų, jaunų bedarbių vyrų, benamių ir religinių bendruomenių – atvejus. Tai leidžia kelti platesnius klausimus apie šiuolaikinės Lietuvos gerovės sistemos aktualijas, kuriose susipina diskursyvusis neoliberalizmas, socialinio teisingumo ir egalitarizmo dilemos bei kasdienės geresnio gyvenimo paieškos. Studijoje pateikta įvairialypė socialinės atskirties formų analizė taip pat leidžia permąstyti mūsų visuomenėje egzistuojančias normatyvumo normas, susijusias su ekonominės gerovės standartais, gero gyvenimo įsivaizdavimu, sveiko kūno suvoktimi ir tinkamu piliečio elgesiu. Knyga bus naudinga ir įdomi visiems, kurie domisi platesniais gerovės valstybės klausimais.