Number of Titles: 70
    e-mailpassword

    Muzikologija

    Patarimai jaunajam muzikinės kultūros ir jos plėtotės tyrėjui: probleminiai laukai ir tyrimų temos

    Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė, Saulius Gerulis

    Leidinio paskirtis-pagalba jaunajam tyrėjui, studijuojančiam muzikinės kultūros raiškos realijas ir muzikinės kultūros bei ugdymo plėtros galimybes. Leidinys skirtas muzikinio ugdymo dimensijų analizei, siekiant padėti jaunajam tyrėjui identifikuoti galimas individualių tyrimų kryptis muzikos didaktikos ar atlikimo meno srityse. Atskleidžiami galimi analizės lygmenys ir laukai, pristatoma metodologija bei galimi metodai, sudarant studentams prielaidas prasmingai ir produktyviai tyrinėti dominantį objektą.

    Muzikinio ugdymo realijos ir muzikos ugdytojų rengimas: dimensijos, tyrimai ir tobulinimo perspektyva

    Vaida Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė

    Šioje knygoje nustatomos muzikos mokytojų rengimo tobulinimo perspektyvos, siekiant suformuluoti rekomendacijas būsimų muzikos mokytojų rengimo studijų programoms tobulinti. Monografijoje analizuojamas probleminis tyrimo klausimas: kokius muzikinio ugdymo(si) aspektus reikšmingais laiko mokiniai, muzikos mokytojai, būsimi muzikos mokytojai bei jų ugdytojai, kokios pastebimos praktikos yra produktyvios, tęstinos ir plėtotinos, kokių reikia muzikinio ugdymo pokyčių (tiek rengiant muzikos ugdytojus, tiek plėtojant muzikinį ugdymą). Monografijai rengti buvo pasitelkti šie metodai: kritinė šaltinių analizė, modeliavimas, kiekybinio tyrimo metodologija pagrįsta situacijos analizė (naudota apklausa raštu) ir kokybinių tyrimų metodologija pagrįstas perspektyvų projektavimas (naudotas pusiau struktūruotas interviu).

    Meninio ugdymo realijos ir plėtros perspektyvos

    Vaida Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė

    Mokslininkai, atlikdami tyrimus, siūlo atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, švietimo vaidmens supratimas, paskirties ir poveikio vertinimas mūsų šalyje yra ryškus, o poslinkiai – teigiami. Žinome viešosios nuomonės vertinimus, jog švietimas yra trečioje vietoje pagal tai, kaip gyventojai pasitiki visuomenės institucijomis. Moksliniai straipsniai leidinyje sąlyginai grupuojami į tris pagrindines grupes: muzikinio ugdymo tyrimų radiniai, muzikinio ugdymo įgyvendinimo klausimai, kitų meninio ugdymo formų aktualumo tyrimo klausimai.

    Some ideas for the young researcher on music culture and its development: problem fields and research issues

    Sud. Vaiva Zuzevičiūtė, Daiva Bukantaitė

    The purpose of this book is to assist a young researcher who studies realities of musical culture and possibilities to develop musical culture and education. Analysis of the dimensions of musical education is at focus in this book. It is aimed to assist a young researcher to identify individual research theme in the fields of musical pedagogy or performance arts. The levels of analysis are presented together with methodology and methods, in order to assist a student to study an object of interest in a reflective and productive way.

    Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje: XX a. 7 dešimtmetis – XXI a. pradžia

    Romualdas Apanavičius, Eglė Aleknaitė, Eglė Savickaitė, Kristina Sulikienė, Ingrida Šlepavičiūtė

    Monografijoje apibendrinant 2011–2015 m. tyrimo duomenis, atskleidžiamas istorinis folkloro sąjūdžių, prasidėjusių dar XIX a. pabaigoje, kelias, įvertinama tarpukario ir pokario stilizacija, šiuolaikinės jos tąsos būdai. Daug dėmesio skiriama stilizuotos ir autentiškos etninės muzikos nuo XX a. 7 dešimtmečio gaivinimui, analizuojami dainų ir šokių ansamblių, liaudiškų kapelų, šokių kolektyvų, folkloro ansamblių judėjimo ypatumai, naujos gaivinimo formos, ištiriamos etninės ir šiuolaikinės pramoginės muzikos sąsajos. Įvertinama visų judėjimo būdų organizacija ir vadyba, taip pat dalyvių vertybinės nuostatos, telkiantis į globalizacijos procesą ir jo poveikį šiuolaikinei visuomenei.

    Grigališkojo choralo ir lietuvių liaudies melodijų analogijos

    Alvidas Remesa

    Mokslo studijoje teigiama, kad muzikos etnologinė kultūra visada buvo glaudžiai susijusi su sakraline, arba liturgine, muzika. Visuomenės raidoje religijos ir meno kategorijos keitėsi, bet jų glaudus ryšys išliko. Lietuvos krikšto idėjos įgyvendinimo užuomazgoje ankstyvoji Lietuvos vienuolynų muzikinė kultūra, kuri pradžioje reiškėsi kaip pranciškoniškoji, savitai paveikė tautos etnokultūrą bei grindė kelią lietuvių liaudies monodijos ir grigališkojo choralo melodijų analogijoms. Probleminis pranciškoniškosios muzikologijos darbo tikslas – lietuvių liaudies monodijų ir grigališkojo choralo bendriausios analogijos, kurias savo laiku buvo pradję tyrinėti Teodoras Brazys ir Česlovas Sasnauskas. Šioje mokslo studijoje tiriamos lietuviškų vienbalsių melodijų ir grigališkojo choralo melodijų analogijos modalinio-derminio konstruktyvumo, ritmo (įvairių rūšių trukmės), paleografiniu, semiologiniu, žanrų, giesmių-dainų teksto ir muzikos santykio, interpretacijos, psichologizmo ir sakralumo aspektais. Mokslo studijos priede galima rasti intonacinių formulių analoginių pavyzdžių, kurių tyrimo metu užtikta lietuvių liaudies ir grigališkojo choralo monodijose, taip pat grigališkojo choralo notacinių mokyklų, dasionalinių manuskriptų notacinių simbolių semiotinių analogijų regioninės įvairovės aspektu pavyzdžių ir analogijų pavyzdžių, kurie atskleidžia nacionalinio charakteringumo savitumų įvairovę.