Number of Titles: 70
    e-mailpassword

    Istorija

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės sutartys 1449–1556

    Marius Sirutavičius

    Šaltinių rinkinyje publikuojamos dvidešimt trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės 1449–1556 metų taikos ir paliaubų sutartys. Publikaciją sudaro perrašyti sutarčių originalai ir jų tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Atrenkant dokumentus publikacijai, prioritetas buvo teikiamas dar neskelbtiems tarpvalstybinių sutarčių originalams – pergamentams. Tačiau dėl prastos kai kurių pirminių dokumentų fizinės būklės teko pasiremti jų nuorašais. Leidiniu siekiama sudaryti geresnes sąlygas šiuos istorinius šaltinius, turinčius ne tik mokslinę, bet ir politinę bei visuomeninę vertę, pažinti ne tik tyrėjams profesionalams, bet ir studentams, taip pat neakademinės bendruomenės nariams, besidomintiems Lietuvos užsienio politikos, santykių su Rusija (tuomete Maskvos valstybe) istorine raida.

    Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII–XX a. pradžioje. Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai. I tomas

    Vaida Kamuntavičienė

    „Kauno benediktinių vienuolyno tyrimų“ 1 tome „Kauno benediktinių vienuolyno istorija XVII–XX a. pradžioje“ atskleidžiamos benediktinių vienuolyno įkūrimo Kaune aplinkybės bendrame benediktinių vienuolynų kūrimosi LDK kontekste, didžiausią dėmesį kreipiant į vienuolyno fundatoriaus Andriejaus Skorulskio asmenį ir potridentinės epochos ypatybes. Knygoje išskirti ir parodyti esminiai vienuolyno raidos etapai, įvertinta vienuolyno veikla istorijos eigoje, pabrėžiant skirtingų epochų iššūkius vienuoliškajam gyvenimui Lietuvoje, atliktas benediktinių vienuolių kolektyvinės biografijos tyrimas, atskleista vienuolyno materialinė padėtis amžių bėgyje, pateikta teisinio bylinėjimosi dėl įvairių materialinių reikalų pavyzdžių, kiek leido šaltiniai, parodytos benediktinių vienuolyno kasdieninio gyvenimo ypatybės, dvasingumo bruožai. Prieduose publikuojami su ankstyviausiu vienuolyno gyvavimo laikotarpiu susiję šaltiniai, pateikiama virš 200 Kauno benediktinių biogramų. Knygoje pristatoma Kauno benediktinių vienuolyno atvejo analizė leidžia geriau pažinti monastinį paveldą Europoje.

    Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai

    Artūras Grickevičius

    Monografija nagrinėja seniausios Lietuvoje be pertraukos iki šiol veikiančios mokymo ir ugdymo institucijos, kuri šiandien vadinama Kauno kunigų seminarija, istorija. Jos ištakos – Tridento susirinkimo 18 kanono įgyvendinimas XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje. 1864 m. caro valdžiai nusprendus perkelti Žemaičių vyskupijos pagrindines institucijas iš Varnių į Kauną, seminarija pastarajame mieste veikti pradėjo 1866 m. sausį. Nuo to laiko seminarija išgyveno penkis politinės valdžios pasikeitimus, taip pat tris Bažnyčios vyresnybės sprendimais nulemtus įstaigos paskirties tikslinimus. XIX a. antroje pusėje seminarija, ruošdama kunigus, gerokai prisidėjo prie krašto raštingumo ir blaivumo užtikrinimo, prie lietuvių tautinio atgimimo. Su ja vienaip ar kitaip buvo susiję daugelis ryškiausių laikmečio asmenybių, pvz., vysk. M. Valančius, prof. A. Baranauskas, prof. K. Jaunius, prelatas prof. J. Mačiulis-Maironis. 1922 m. įkūrus Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitetą, seminarijos teologijos studijos deleguotos jo Teologijos-filosofijos fakultetui, o seminarija toliau veikė kaip gimnazinių ir filosofinių dalykų mokymo įstaiga. Vis dėlto ji ir šis fakultetas buvo glaudžiai susiję: dauguma pedagogų buvo tie patys, visų studentų dvasinio ugdymo pareiga teko seminarijai. Šiuo laikotarpiu Teologijos-filosofijos fakultete iškilo nauja intelektualų ir mokslininkų karta, pvz., S. Šalkauskis, A. Maceina ir Z. Ivinskis. Antrasis pasaulinis karas ir tarybinės kasdienybės dešimtmečiai seminarijai ir po universiteto uždarymo 1943 m. šalia jos veikiančiam Teologijos fakultetui buvo pilni sunkiausių išbandymų. Ypač destruktyvus buvo tarybinio saugumo ir religinių institucijų prievaizdų darbas. 1988 m. kardinolo V. Sladkevičiaus iš valstybinės kontrolės gniaužtų išvaduota seminarija ir atkurtajam Vytauto Didžiojo universitetui 1993 m. sugrąžintas Teologijos fakultetas išgyveno pakilimą, bet pastaruoju metu dėl sumažėjusių pašaukimų dvasinei tarnystei patyrė auklėtinių skaičiaus nuosmukį. Vis dėlto kone viską persmelkiančio utilitarinio mąstymo sąlygomis amžinųjų vertybių pagrindu ugdomas jaunimas tebėra ne tik Katalikų Bažnyčios, bet ir Lietuvos visuomenės ateitis.

    J. J. Mašiotas. Nuo Vaitiškių iki Augsburgo: karo metų atsiminimai

    sud. Jonas Vaičenonis

    Lietuvos kariuomenės karininko majoro Justino Juozo Mašioto (1901–1987) atsiminimų knygoje pasakojamas vienas skaudžiausių ir menkai visuomenėje žinomų valstybės istorijos epizodų – Mašiotų šeimos likimas antrosios sovietų okupacijos akivaizdoje. Memuaruose aprašomas vienos šeimos pasitraukimas į Vakarus perteikia daugelio panašioje situacijoje atsidūrusių lietuvių likimus. Atsiminimai apima šiek tiek daugiau nei vienerių metų laikotarpį, pradedant 1944 m. vasara. Autorius, puikiai valdydamas plunksną, juose vaizdžiai perteikė pabėgėlių iš Lietuvos patirtis paskutinius karo mėnesius gyvenančioje Vokietijoje. J. J. Mašioto atsiminimai vertingi ne tik dėl savo istorinio konteksto, įvykių ir žmonių aprašymo, bet ir kaip įdomus, lengvai skaitomas literatūros kūrinys. Šie unikalūs atsiminimai praturtina negausų Lietuvos karininkijos kūrybinį palikimą, taip pat plačiajai visuomenei atskleidžia dar mažai žinomus gimtąją žemę priverstinai palikusių Lietuvos žmonių išgyvenimus. Pagrindinį memuarų tekstą lydi mokslinis įvadas ir autoriaus pristatymas, pateikiami komentarai ir paaiškinimai. Knyga iliustruota nuotraukomis ir žemėlapiais. Kaip istorijos šaltinis, atsiminimų knyga skiriama ne tik tyrinėtojams, istorikams, bet ir plačiajai visuomenei, siekiant pasitarnauti edukacijai ir jaunosios kartos ugdymo tikslams.

    Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija

    Vaida Kamuntavičienė, Laima Šinkūnaitė

    Mokslo monograijoje aptariama Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtosios Apytalaukio parapijos istorija ir sakralinis paveldas XVI–XX a. Atskleidžiama ne tik Apytalaukio parapinės bažnyčios, bet ir jos ilijų Užvalkių, Šventybrasčio ir Lančiūnavos bažnyčių istorija, publikuojamas 1635 m. Apytalaukio bažnyčios fundatoriaus Petro Šiukštos testamentas. Skaitytojai ras duomenų apie pagrindinio parapijoje Apytalaukio dvaro savininkus, parapijos dvasininkus, jų sielovadą, švietėjišką ir karitatyvinę veiklą, visuomenines ir politines pažiūras, parapijos turtinę padėtį, pamaldumo tradicijas. Lokalūs reiškiniai vertinami bendrame Lietuvos istorijos kontekste, išryškinama, kaip tuometinių parapijos gyventojų kasdienybę veikė karai, sukilimai, besikeičiantis valstybės politinis veidas, socialinio ir kultūrinio gyvenimo prioritetų kaita. Plačia autentiška archyvine medžiaga grindžiama mokslo monograija iš esmės atspindi Lietuvos istoriją, perteiktą per paprastos mikrobendruomenės potyrius.

    Tautiniai naratyvai ir herojai Vidurio Rytų Europoje po 1989 m.

    Marius Sirutavičius, Moreno Bonda, Andrius Švarplys, Tomasz Błaszczak, Kastytis Antanaitis, Leonas Tolvaišis, Liudas Glemža, Egidijus Aleksandravičius, Rūstis Kamuntavičius, Andrea Griffante

    Kolektyvinę monografiją sudaro dešimties autorių mokslinės studijos, kurioms pagrindą davė Vytauto Didžiojo universitete atliktas plačios apimties tyrimo projektas „Vidurio Rytų Europa: nacionalinių naratyvų ir atminties politikos konstravimo procesų tyrimas (1989–1911)“. Išsamūs analitiniai mokslininkų darbai aprėpia ištisus įvairių Vidurio Rytų Europos tautų ir regionų istorijos, politinių, socialinių sanklodų periodus, inovatyviai pateikia gausias skirtingų tautinių naratyvų interpretacijas.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: tradicija ir dabartis

    Sudarytoja Aušra Vasiliauskienė; mokslinė redaktorė Vaida Kamuntavičienė

    Knygoje publikuojama devyniolika Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Baltarusijos, Airijos ir kt.) įvairių sričių mokslininkų straipsnių, skirtų Lietuvos moterų vienuolijų studijoms. Leidinio akcentas – LDK laikais įsikūrę konventai, jų istorija ir paveldas kūrimosi, klestėjimo ir negandų laikotarpiais, sąsajos su šiandiena. Pirmojoje dalyje „Istoriniai lūžiai“ analizuojama vienuolijų plėtra, gilinamasi į sunkaus XIX a. ir ne mažiau sudėtingo XX a. problematiką. Antroji dalis „Mikrobendruomenės gyvenimas“ skirta įvairiems vienuolijų, daugiausia XVII–XVIII a., istorijos, kasdienio gyvenimo aspektams. Trečiojoje dalyje „Kultūra ir menas“ įvairūs klausimai ir objektai analizuojami kultūrologiniu ir menotyros požiūriais. Tai pirmasis leidinys Lietuvoje, skirtas tik moterų vienuolijoms, jų istorijai, paveldui, probleminiams aspektams. Tikimės, kad knyga bus naudinga ne tik mokslininkams, bet pirmiausia ir pačioms bendruomenėms bei visiems, besidomintiems Lietuvos istorija, dvasiniu gyvenimu ir kultūra.

    Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje

    Sud. Andžej Pukšto, Giedrė Milerytė

    Knyga „Lietuva ir Lenkija XX amžiaus geopolitinėje vaizduotėje“ yra įvairių sričių mokslininkų straipsnių rinkinys, apimantis istoriografijoje retai diskutuotas temas – kai kuriuos ypatingus Lietuvos ir Lenkijos bei lietuvių ir lenkų santykių klausimus XX amžiuje. Šio rinkinio tikslas – parodyti sudėtingus lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių, tarpetninių santykių ypatumus, turėjusius įtakos dviejų valstybių prie Baltijos jūros atsiradimui bei raidai, taip pat visam arealui, kuris iki 1795 metų priklausė Abiejų Tautų Respublikai. Suvienyti šios knygos mokslininkai per skirtingas prizmes tyrinėja Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo raidą, diplomatinius laimėjimus, vietą XX amžiaus Europos geopolitinėje erdvėje, naudojasi įvairiais šaltiniais, taiko įvairius metodologinius instrumentus.