Number of Titles: 70
    e-mailpassword

    News

    Vaikų ir paauglių psichopatologija

    Liuda Šinkariova

    Vaikų ir paauglių psichopatologija tiria psichinės veiklos sutrikimus, lygina liguistos psichikos pokyčius su normalios psichinės veiklos dėsningumais. Nustatyti, ar vaikas (paauglys) yra psichiškai sveikas, labai svarbu. Vaikų psichiatrijoje dažnai sunku nubrėžti griežtą ribą tarp normos ir patologijos, nes psichika yra glaudžiai susijusi su asmenybės formavimusi, socialiniaispsichologiniais ir kultūriniais veiksniais. Vaiko ir paauglio psichopatologijos studijavimas – tai siekis sistemingai suprasti ir paaiškinti vaiko minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą, tiksliai aprašyti ir adekvačiai interpretuoti individualius vaikų skirtumus. Šios mokomosios knygos tikslas – suteikti psichologijos studentams žinių apie vaikų ir paauglių psichinių procesų sutrikimus, klinikines jų apraiškas. Vaiko ir paauglio psichopatologijos žinios psichologui yra būtinos sprendžiant paciento adaptacijos galimybes, vertinant sutrikimo lygį ir sutrikimo nepažeistas sritis, kuriomis vaikas galėtų remtis prisitaikydamas prie socialinės ir šeimos aplinkos. Psichologas savo darbe turi vykdyti praktinius uždavinius, gebėti atlikti psichikos funkcijų sutrikimų diagnostiką, taikydamas esamus psichologinius metodus – tai neabejotinai padeda spręsti diferencinės diagnozės ir psichikos būsenos dinamikos klausimus; taip pat psichologas turi gebėti suteikti kvalifikuotą psichologinę pagalbą, vaikui ar paaugliui adaptuojantis visuomenėje.

    Bendroji psichopatologija

    Liuda Šinkariova

    Bendroji psichopatologija tiria žmogaus psichinės veiklos sutrikimus, liguistos psichikos pokyčius lygina su normalios psichinės veiklos dėsningumais. Labai svarbu nustatyti, ar žmogus yra psichiškai sveikas. Psichiatrijai dažnai sunku nurodyti griežtą ribą tarp normos ir patologijos, nes psichika glaudžiai susijusi su asmenybės formavimusi, socialiniais–psichologiniais bei kultūriniais veiksniais. Bendrosios psichopatologijos studijavimas yra siekis sistemingai suprasti ir paaiškinti žmogaus minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą, tiksliai aprašyti ir adekvačiai paaiškinti individualius žmonių skirtumus. Psichopatologijos žinios psichologui būtinos spręsti žmogaus adaptacijos galimybėms, įvertinti sutrikimo lygiui bei sutrikimo nepažeistoms sritims, kuriomis žmogus galėtų remtis prisitaikydamas prie aplinkos.

    Žydų teatras tarpukario Lietuvoje

    Ina Pukelytė

    Šios monografijos vienas pagrindinių tikslų yra rekonstruoti žydų teatro veiklas Lietuvoje tarpukario laikotarpiu (tai pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis, apimantis 1919–1940 metus). Ištyrus ir susisteminus įvairiuose archyvuose, monografijose bei tarpukario leidiniuose gautus duomenis siekiama juos palyginti su žydų diasporos teatro reiškiniais kitose pasaulio šalyse. Monografijos tyrimu taip pat siekiama nustatyti, kokią vietą Lietuvos žydų teatras galėjo turėti tarptautiniam žydų diasporos, o kartu ir nepriklausomos Lietuvos teatro vystymuisi.

    Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika

    Vylius Leonavičius

    Šioje monografijoje pagrindinį dėmesį skiriame visuomenės energetinio saugumo suvokimui įvairių rizikos sociologijos teorijų požiūriu. Nedetalizuojant energetinio saugumo ir energetikos sistemos veiksnių, kurie apibrėžiami vėliau, saugumizacijos, galima teigti, kad energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą. Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes. Sociologijos teorijos ne tik leidžia analizuoti įvairių visuomenės gyvenimo sričių procesus ir reiškinius, bet gali padėti tipologizuoti socialinį reiškinį bei visuomenę, kurioje šis reiškinys yra tiriamas. Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.

    Švelniosios galios vedami: šalies įvaizdžio politika ir Japonija

    Aurelijus Zykas

    Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas. Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose? Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.