Naujienos

Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje

Milda Ališauskienė

Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos yra jos neatsiejama dalis. Mokslo monografijoje siekiama atskleisti religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykius šiuolaikinėje Lietuvoje pasitelkiant socioistorinę perspektyvą bei taikant sociologinę analizę. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika. Monografija bus naudinga visiems besidomintiems šiuolaikiniais religijų tyrimais – tyrėjams ir studentams, o taip pat religijos politikos formuotojams bei tiems, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia šios politikos priemonės.

Profesorius Algirdas Juozas Motuzas BIBLIOGRAFIJA. Bibliographic index

Algirdas Juozas Motuzas

Algirdas Juozas Motuzas. Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas, habilituotas daktaras.

50 idėjų mokymuisi su Ozobot robotu

Olia Samėnienė, Vilma Krasauskaitė, Erika Kvaselytė

Metodinė priemonė „50 idėjų mokymuisi su Ozobot robotu“, skirta pradinių klasių mokiniams ir mokytojams, yra inovatyvi ir savalaikė, parodanti, kaip galima ugdymo procese pradinėse klasėse integruoti skaitmeninės kompetencijos, paremtos programavimo pradžiamoksliu, ugdymą. Svarbu paminėti, kad visos 50 veiklų, kurios rekomenduojamos, yra išbandytos praktiškai ir tiesiogiai susietos su pradinio ugdymo turiniu (pagal atnaujintą Bendrąją programą, 2022). Be to, parodoma, kad Ozobot robotai gali būti taikomi visų dalykų pamokose (lietuvių kalbos, matematikos, gamtamokslinio ir visuomeninio ugdymo, anglų kalbos, muzikos, etikos, dailės ir kt.). Leidinyje suprantamai ir aiškiai pristatomi robotai, aprašytos jų funkcijos, programavimo ir priežiūros galimybės. Ypač svarbūs yra veiklos lapai, kurie jau sukurti leidinio autorių. Šiuos vaizdingus lapus kiti mokytojai galės tik atspausdinti ir taikyti ugdymo procese, mokytis programuoti kartu su mokiniais. Šis leidinys yra tinkamų instrumentų, pritaikytų ugdymo turinio mokymuisi, kurių dažnai stokoja ugdytojai, pavyzdys.

Bendrinės lietuvių kalbos skiemuo

Asta Kazlauskienė

Monografijoje aprašomo tyrimo tikslas – nustatyti ir aprašyti bendrinės lietuvių kalbos skiemens ypatybes, jo struktūros dėsningumus ir skiemenavimą. Tiriamąją medžiagą sudaro daugiau nei 311 tūkst. skiemenų (109 tūkst. žodžių). Lietuvių kalbos skiemuo nagrinėjamas ir aprašomas remiantis įvairiomis teorinėmis prieigomis: dėmenų teorijos požiūriu, skiemens svorio ir skiemenų foneminės struktūros (struktūrinių ir distribucinių modelių) nustatymo principais. Remiantis garsų sonoringumo ir optimalumo teorijomis bandoma rasti skiemenų ribas ir išsiaiškinti kalbos vartotojų skiemenavimo polinkius.

Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918–1940 m.

Mindaugas Balkus

Leidinio anotacija: Monografijoje nagrinėjamas visuomenės ir viešosios erdvės lituanizavimas Kauno mieste 1918–1940 m. Lituanizavimo terminu šiame darbe įvardijama: 1) lietuvių kalbos vartojimo sklaida viešojoje erdvėje, 2) modernios lietuvių tautinės tapatybės sklaida.
Monografijoje atskleidžiamos teorinės Kauno miesto lituanizavimo prielaidos bei jų santykis su modernios tautinės Lietuvos valstybės siekiu nacionalizuoti visuomenę ir viešąją erdvę. Tyrime aptariami etnosocialiniai ir etnodemografiniai procesai (lietuvių migracija į Kauną, nelietuvių apsisprendimas vidaus pasuose keisti tautybę į lietuvių, pavardžių (su)(at)lietuvinimas ir kt.), sąlygoję modernios lietuvių tautinės tapatybės sklaidą Kauno mieste. Atskleidžiamas lietuvių kalbos įtvirtinimo procesas valstybinėse ir Kauno miesto savivaldybės įstaigose. Tyrime analizuojama, kaip vyko rašytinės lietuvių kalbos (gatvių pavadinimų lentelėse, viešose iškabose, oficialiuose skelbimuose ir kt.) sklaida viešojoje erdvėje. Aptariama sakytinės komunikacijos lietuvių kalba plėtotė viešumoje. Monografijoje atskleidžiami Kauno miesto pradinių mokyklų ir gimnazijų lituanizavimo ypatumai: mokyklų dėstomąja lietuvių kalba tinklo plėtra, mokinių priėmimo į nelietuviakalbes mokyklas ribojimai bei lietuvių kalbos mokymo(si) pasiekimai. Tyrime aiškinamasi, kaip buvo įtvirtinta lietuvių kalba mokslo ir studijų procesuose Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitete. Analizuojama lietuvių kalbos sklaida pamaldose Kauno katalikų bei evangelikų liuteronų bažnyčiose. Tyrime aptariama Kaune dislokuotų Lietuvos kariuomenės dalinių (Kauno įgulos) ir Lietuvos šaulių sąjungos vienetų veikla mokant karius, šaulius ir kt. lietuvių kalbos, populiarinant jos vartojimą viešumoje.

Vėl karas Europoje

Liudas Mažylis

Laisvė, demokratija, nepriklausomybė, pagarbūs santykiai tarp valstybių yra tos vertybės, kurias privalu nuolat ginti, tuo grindžiama ir šiandieninė Europos vienybė. Europos Parlamento nario 2022 m. dienoraščio centrinė tema – europinių ir bendražmogiškųjų vertybių gynimas, Europos Parlamento veiksmai remiant Ukrainą.
Šis leidinys apie rusiškąjį „bespredielą“ taikioje Europos valstybėje Ukrainoje. Karas. Viskas apibūdinama vienu žodžiu. Žinojom, kad TAIP BŪNA, tik iš knygų, filmų, pasakojimų, bet kad teks TAI patirti mūsų kartai? Tokią mintį 2022-ųjų pradžioje stūmėm nuo savęs kuo tolyn. Tai žmogiška. Nors dabar jau aišku, kad TAI buvo užkoduota, suplanuota ir, jei kas buvo neaišku, tai tik konkreti karo pradžios diena.

Universiteto darbuotojų psichologinė gerovė

Aurelija Stelmokienė, Giedrė Genevičiūtė-Janonė, Kristina Kovalčikienė, Loreta Gustainienė

Monografijoje siekiama platesnio ir gilesnio supratimo apie universiteto darbuotojų psichologinę gerovę. Remiantis moksline literatūra ir empirinio tyrimo duomenimis, siekiama identifikuoti su darbu susijusius rizikos ir saugos veiksnius bei asmeninius išteklius, turinčius didžiausią reikšmę universiteto darbuotojų psichologinei gerovei. Taigi, pagrindinis monografijos tikslas – sukonstruoti universiteto darbuotojų psichologinės gerovės integruotą modelį, pasitelkiant esamas psichologinės gerovės teorines perspektyvas (eudemoninę ir hedoninę) bei Darbo reikalavimų – išteklių modelį papildant naujais asmeniniais ištekliais (trimis pagrindiniais psichologiniais poreikiais pagal Pagrindinių psichologinių poreikių teoriją) bei empiriškai patikrinti modelyje aprašomus ryšius, remiantis tiek į kintamąjį, tiek į asmenį orientuotu požiūriu.