Кількість назв: 550
    e-mail пароль

    Sociologija

    Tautinio / pilietinio identiteto reprezentacija ir formavimas šiandien

    Autorių kolektyvas

    Šios knygos tikslas – atskleisti tautinio ir pilietinio identiteto klausimų spektrą ir į šiandienos pasaulio situaciją pažvelgti skirtingais aspektais – literatūrologų, istorikų, pedagogų, menotyrininkų ar kultūrologų akimis. Humanitarų pastangos dar kartą atsigręžti į skubančio žmogaus savijautą vienodėjančiame pasaulyje įrodo tapatumo klausimų gyvybingumą, o mokslininkų išvados ir apibendrinimai, aprėpiantys identiteto koncepcijas nuo XVI a. iki mūsų dienų, iliustruoja tapatumo ir pilietiškumo paieškų svarbą. ________________________________________

    Lietuvos energetinio saugumo sociologija: teorija ir praktika

    Vylius Leonavičius, Dainius Genys

    Monografijoje energetinis saugumas atskleidžiamas sociologiniu pjūviu ir parodoma, kad šalia mums įprastų techninių, ekonominių, politinių ir ekologinių aspektų socialiniai taip pat yra svarbūs. Tyrėjų pasitelkta skirtingų teorinių perspektyvų skalė atskleidžia įvairialytę energetinio saugumo socialinę dimensiją. Susiedami globalinius procesus, savitas posovietinio regiono socialines kultūrines ir politines sąlygas, atsižvelgdami į savitą energetikos infrastruktūros raidą, knygoje autoriai pateikia išsamią ir įdomią sociologinę energetinio saugumo analizę. Monografija parengta remiantis tyrimais, kurie atliekami VDU Energetinio saugumo tyrimų centre nuo 2010 m.

    Transnacionalizmas ir nacionalinio identiteto fragmentacija

    Vytis Čiubrinskas, Darius Daukšas, Jolanta Kuznecovienė, Liutauras Labanauskas, Meilutė Taljūnaitė

    Globalizacijos sąlygomis emigrantai, valstybių paribių gyventojai ir tautinės mažumos patiria iššūkį tapatintis tik su viena nacionaline valstybe. Šioje studijoje sociologinių ir antropologinių tyrimų pagrindu siekiama atsakyti į klausimą, kaip kinta jaunų Lietuvos piliečių ir lietuviakilmių asmenų, gyvenančių Čikagoje, Londone, Punske, Šalčininkuose, Klaipėdoje ir Visagine, identitetas. Knygos teorinę ašį sudaro valstybės, transnacionalizmo, etniškumo ir kosmopolitizmo konceptualizavimas iš sociologijos ir socialinės antropologijos perspektyvų pabrėžiant valstybės ir nacionalinio identiteto de-teritorializacijos ir fragmentacijos aspektus. Empirinėje studijos dalyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip yra patiriamos etninio ir pilietinio identiteto transformacijos ir kaip vyksta jų fragmentacija. / This volume (Transnationalism and the Fragmentation of National Identity) is a result of the research project “The Impact of Globalization and Transnationalism on the Fragmentation of the State and National Identity in Ethnic / National Minority, Borderland and Diasporic Cases,” which was funded by the Lithuanian Research Council and conducted between the years 2012–2014 at the Center for Social Anthropology at Vytautas Magnus University in cooperation with the researchers at the Lithuanian Social Research Center and at the Lithuanian Institute of History. The project focused on the young generation (born in late 1980s – early 1990s) of Lithuanian citizens and / or persons of Lithuanian background in ethnic / national minority, borderland, and diasporic cases and aimed to investigate the impact of fragmentation caused by globalization and transnationalism on their sense of national belonging.

    Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų kursinio ir baigiamojo darbų rengimo ir praktikos atlikimo metodiniai nurodymai

    Giedrė Baltrušaitytė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Aušra Rimaitė

    Metodinėje priemonėje pateikiami nurodymai, skirti Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų studentams rengti kursinį ir bakalauro darbus. Pristatomi kursinio ir bakalauro darbo tikslo ir uždavinių formulavimo, kalbos, darbo struktūros ir apipavidalinimo reikalavimai. Taip pat metodinėje priemonėje pateikiami nurodymai studentų praktikos organizavimui (Specialybės praktikai Nr. 1 ir Specialybės praktikai Nr. 2). Supažindinama su bakalauro praktikos organizavimo ir vykdymo metodika, reikalavimais praktikos institucijai, praktikos vadovui universitete ir praktikos organizacijoje, nurodoma, kaip parengti praktikos sutartį, ataskaitą ir dienoraštį

    Lyčių politika ir gimstamumo ateitis

    Jurga Bučaitė-Vilkė, Giedrė Purvaneckienė, Raimundas Vaitkevičius, Artūras Tereškinas

    Remiantis sociologinio tyrimo „Lyčių (ne)lygybė, viešoji politika ir gimstamumo ateitis Lietuvoje“ rezultatais, monografijoje aptariami lyčių lygybės ir nelygybės sąsajų su šalies gyventojų prokreacine elgsena klausimai. Žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, knygoje nagrinėjamos moterų ir vyrų šeimos gyvenimo bei darbo derinimo įtampos ir jų įtaka prokreaciniams ketinimams, analizuojama tarpasmeninių šeimos santykių kaita, lyčių sistemos socialinės kaitos ypatumai ir įvairios lyčių nelygybės apraiškos, vertinamas šeimai palankios politikos ir lyčių lygybės ryšys Lietuvoje bei kitose Europos šalyse.

    Socialinės teorijos ir tyrimų metodai

    Rasa Baločkaitė, Kristina Juraitė

    Ši mokymo priemonė skirta socialinių ir humanitarinių mokslų studentams susipažinti su klasikinėmis ir šiuolaikinėmis sociologijos teorijomis, suvokti socialinio tyrimo ir empirinių metodų taikymo principus.

    Sociologijos teorijos

    Vylius Leonavičius, Zenonas Norkus, Artūras Tereškinas

    Vadovėlyje pristatomos svarbiausios XIX a. ir XX a. moderniosios sociologijos teorijos (A. Comte'o, K. Marxo, H. Spencerio), moderniosios sociologijos klasikai (E. Durkheimas, M. Weberis, G. Meadas, H. Cooley'is, G. Simmelis), moderniosios sociologijos kryptys (struktūrinis funkcionalizmas, neofunkcionalizmas, konflikto ir kritinė teorijos, simbolinis interakcionizmas, etnometodologija, dramaturginė teorija, racionalaus pasirinkimo prieiga, tinklaveikos ir mainų teorija), vėlyvosios modernybės teorijos (J. Habermasas, A. Giddensas) bei postmodernios teorijos. Supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis ir aptariami svarbiausi terminai. Vadovėlis skirtas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems sociologiją.

    Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos

    Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Nijolė Večkienė

    Mokymo knygoje skaitytojas supažindinamas su socialine gerontologija, visuomenės ir žmogaus senėjimą nagrinėjančia mokslo sritimi. Įvairių sričių atstovai, susibūrę į bendrą knygos autorių grupę, išsamiai apžvelgia šiuolaikinių užsienio ir lietuvių autorių šaltinius. Knyga skirta sveikatos, švietimo, politikos bei socialinėje srityse dirbantiems praktikams ir studijuojantiems aukštosiose mokyklose.

    Jaunimas ir būstas Lietuvoje: skirtingos galimybės, trajektorijos ir iššūkiai

    Rūta Brazienė, Apolonijus Žilys, Rasa Indriliūnaitė, Inga Mikutavičienė

    Mokslo monografijoje „Jaunimas ir būstas Lietuvoje: skirtingos galimybės, trajektorijos ir iššūkiai“ atskleidžiamos jaunimo būstu apsirūpinimo galimybės ir jaunimo situacija Lietuvos liberalios būsto politikos kontekste, bei identifikuojami būsto deprivacijos ir būsto politikos struktūriniai trukdžiai jaunimo grupės atžvilgiu būti mobiliais būsto sektoriaus hierarchijoje. Tokios problemos kaip ribotas būsto prieinamumas, adekvataus nuomojamo būsto ir savarankiško gyvenimo starto, išsikraustant iš tėvų būsto, galimybių trūkumas, augančios būsto kainos dinamiškoje būsto rinkoje, ribotas finansinis adekvataus būsto pasiekiamumas – reikšmingai sąlygoja jaunimo apsirūpinimu būstu situaciją Lietuvoje. Autoriai pristato kaip Lietuvoje gerovės valstybės santykis su būsto sektoriumi bei būsto sektoriaus liberalėjimo procesais kelia neapibrėžtumus ir rizikas jaunimo grupei, bei dabartinė būsto politikos ir jaunimo situacija būsto sektoriuje nagrinėjama posocialistinių Rytų ir Vidurio Europos šalių kontekste. Lietuvoje egzistuojantis būsto politikos modelis sudaro nevienodas galimybes Lietuvos jaunimui apsirūpinti būstu, valstybė menkai reguliuoja būsto sektorių, o parama įsigyjant / nuomojant būstą skiriama tik pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms. Būsto politikos kontekste jaunimas nėra pakankamai prioretizuojama grupė, vykdoma būsto politika jaunimo grupės atžvilgiu yra neefektyvi ir nesudaro palankių prielaidų jaunimui įsigyti būstą. Šioje mokslo monografijoje būsto politikos analizė diferencijuojama pagal būsto valdos statusą: jaunimas, gyvenantis privačiame būste, nuomojame ir socialiniame būste. Monografijos dauguma skyrių yra grįsti empirinių tyrimų metodologija ir duomenų analize, integruojant tiek kiekybinę, tiek kokybinę metodologijas. Anketinės apklausos (kaip kiekybinės metodologijos dalis) ir giluminiai interviu (kaip kokybinės metodologijos) su 18-35 metų Lietuvos jaunais ir jaunais suaugusiais asmenimis analizė parodė Lietuvos jaunimo situacijos neapibrėžtumus būsto sektoriuje ir kaip pats jaunimas vertina dabartinę Lietuvos būsto politiką, būsto rinką ir savo būsto apsirūpinimo situaciją ir galimybes.

    Sociologija ir sveikatos priežiūros sistemos paslaugų vartotojas

    Vylius Leonavičius, Giedrė Baltrušaitytė, Ingrida Naujokaitė

    Kolektyvinėje monografijoje nagrinėjama viena svarbiausių sveikatos ir medicinos sociologijos temų – paciento ir mediko santykiai sveikatos priežiūros sistemoje. Daugiausiai dėmesio skiriama pirminės sveikatos priežiūros sistemoje dirbančių medikų – bendrosios praktikos ir psichikos sveikatos centrų specialistų darbo apibūdinimui. Monografija skirta sociologams, medikams ir visiems, besidomintiems sveikatos ir visuomenės raidos klausimais.

    Democracy, Citizenship and Universities

    Editors: Marie-Louise Sanden, Arnas Zdanevičius

    This book is one of the results of CIVICUS which is a research project supported by the European Commission under the Leonardo da Vinci community and Vocational Training Action Programme. The CIVICUS project has come to an end in 2007 and intends to summarise the different ideas explored in the project with the help of this book. / Ši knyga yra vienas iš rezultatų, gautų atlikus tyrimų projektą CIVICUS, kurį rėmė Europos Komisija per Leonardo da Vinči bendriją ir Profesinio mokymo veiksmų programą. Projektas CIVICUS baigtas įgyvendinti 2007 m., ir šioje knygoje siekta apibendrinti įvairius klausimus, nagrinėtus vykdant projektą.

    Lyčių lygybės strategija ir užimtumo politika Europos sąjungoje

    Jolanta Reingardienė

    Ši mokomoji knyga apibendrina 2004 m. gegužės 12–15 d. Vytauto Didžiojo universitete įvykusio seminaro-mokymų „Moterų užimtumo strategijos integruojantis į ES“ medžiagą ir ekspertų įžvalgas. Knygos tikslas – pristatyti lyčių aspekto integravimo strategijos sampratą, jos ypatumus Europos užimtumo strategijoje, pagrindines įgyvendinimo kliūtis bei tų kliūčių suponuotus savitus ES šalių taikomus lyčių aspekto integravimo strategijos modelius.

    Aukštojo mokslo sociologija: studijų pasirinkimas ir vertinimas

    Vylius Leonavičius, Aušra Rutkienė

    Tarptautinėje sociologų bendruomenėje aukštojo mokslo sociologijos plėtra šiandien nekelia diskusijų dėl savito tyrinėjimo objekto, bet monografijoje daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo studijų pasirinkimo bei studijų vertinimo sociologiniam aiškinimui. Sociologiškai analizuoti aukštąjį mokslą reiškia sieti šį tyrimą su klausimais, kokioje visuomenėje gyvename bei kokią visuomenę norėtume matyti, nes tik taip keliant klausimus gali būti išsiaiškinama ir formuluojama paties aukštojo mokslo vieta ir prasmė. Monografijoje aukštojo mokslo objektas konstruojamas struktūrinio funkcionalizmo, konflikto ir interpretacinės sociologijos teorijų požiūriu. Be struktūrinio funkcionalizmo, taip pat pristatomos jam artimos technologinio funkcionalizmo, žmogiškojo kapitalo teorijos bei statuso įgijimo tyrimų svarba aukštajame moksle.

    Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose

    Sudarė Vytis Čiubrinskas

    Didėjant šiuolaikinio pasaulio mobilumui ir emigracijos iš Lietuvos mastui, šioje antropologinėje-sociologinėje studijoje (mokslinių straipsnių rinkinyje) nagrinėjama migracijos ir identiteto sąveika. Remiantis pačių autorių atliktais lauko tyrimais, analizuojamas nacionalinės valstybės ribas peržengiančios, išjudintos ir išteritorintos lietuviškosios tapatybės įsivietinimas šiandieninės lietuvių emigracijos kraštuose: Airijoje, Anglijoje, JAV ir Norvegijoje.

    Grupės ir grupiniai procesai

    Albina Kepalaitė

    Šiame leidinyje atskleidžiama grupės samprata, grupinio darbo ir psichoterapinių grupių klasifikacija, gilinamasi į grupės dinamikos elementus. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama užduočių savarankiškam individualiam darbui ir darbui grupėje. Leidinys skirtas socialinių mokslų studentams (psichologijos, socialinio darbo, socialinės pedagogikos ir pedagogikos) ir jau dirbantiems specialistams, kurių veikla susijusi su grupėmis.

    Heteronormos hegemonija

    Autorių kolektyvas. Sudarytojas Arnas Zdanevičius

    Ši knyga yra vienas iš projekto „Atviri ir saugūs darbe.lt“ rezultatų. Joje pristatomi įvairių Lietuvos ir užsienio šalių autorių straipsniai apie homofobiją ir homoseksualių žmonių socialinę atskirtį ir diskriminacijos patirtį. Šioje knygoje rasite straipsnius, parengtus po 2006 m. spalį Vytauto Didžiojo universitete vykusios konferencijos „Homofobija ir homoseksualių žmonių diskriminacija: socialinės aprėpties iššūkiai išsiplėtusioje Europoje“. Knygos leidimą finansavo Europos Sąjungos programa EQUAL programa ir LR Vyriausybė.

    Lietuviškojo identiteto trajektorijos

    Sudarytojai Vytis Čiubrinskas, Jolanta Kuznecovienė

    Tai – antropologinė-sociologinė studija apie globalizacijos paveiktos lietuviškosios tapatybės kontūrus. Knygos sudarytojai siūlo bet kokį kalbėjimą apie tautinę tapatybę pradėti nuo prielaidos, kad nebuvo ir nėra vieno ir nekintančio lietuviškumo modelio, tačiau kad ir kokie įvairūs bei paslankūs būtų tapatybės pavidalai, iš jų susiklosto tauta. Ši studija – tai bandymas tyrimų pagrindu atsakyti į klausimą, ką šiandien reiškia būti lietuviais.

    Lietuvos demografinė kaita

    Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė, Karolis Žibas, Daumantas Stumbrys

    Remiantis gausiais įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų agreguotais ir paskutinių dviejų surašymų (2001 ir 2011 m.) mikrolygmens duomenimis mokslo studijoje analizuojami Lietuvos gyventojų struktūrų ir demografinių procesų pokyčiai ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Demografinės raidos teorinių perspektyvų kontekste analizuojama populiacijos kaita pagal amžių, išsilavinimą, migracinę patirtį, tautybę, santuokinį statusą, vertinama santuokinės elgsenos ir gimstamumo modelių kaita.

    Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika

    Vylius Leonavičius

    Šioje monografijoje pagrindinį dėmesį skiriame visuomenės energetinio saugumo suvokimui įvairių rizikos sociologijos teorijų požiūriu. Nedetalizuojant energetinio saugumo ir energetikos sistemos veiksnių, kurie apibrėžiami vėliau, saugumizacijos, galima teigti, kad energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą. Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes. Sociologijos teorijos ne tik leidžia analizuoti įvairių visuomenės gyvenimo sričių procesus ir reiškinius, bet gali padėti tipologizuoti socialinį reiškinį bei visuomenę, kurioje šis reiškinys yra tiriamas. Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.

    Religija ir visuomenė: teorinės įžvalgos ir kasdieninės praktikos

    Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė

    Religijos ir visuomenės santykių analizei Lietuvos socialinių mokslų ir apskritai akademiniuose tyrimuose vis dar skiriama mažai dėmesio. Dažniausiai diskusijose dėl religijos vietos ar vaidmens Lietuvos visuomenėje pasitelkiamas teologinis diskursas. Rinkinyje publikuojami tiek žinomų užsienio religijų tyrėjų, tiek Lietuvos mokslininkų straipsniai, skatinantys diskutuoti apie religijas, jų tyrimų metodologiją bei apie religijos vietos ir vaidmens Lietuvos visuomenėje kaitos tendencijas. Šis leidinys bus naudingas visiems besidomintiems religijų studijomis ir moksliniais tyrimais.

    Religija Lietuvoje: tarp sekuliarizacijos ir (ar) kaitos

    Jolanta Kuznecovienė, Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis ir kt.

    Viešajame diskurse sekuliarizacija dažniausiai suvokiama kaip moderniajai visuomenei būdingas, neišvengiamas, savaime suprantamas procesas, kai individai darosi vis mažiau religingi. Pagrindinės monografijoje nagrinėjamos temos – tai socialiniai procesai ir praktikos, atskleidžiančios religijos vietą ir vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos visuomenės viešojoje sferoje, religijos tradiciškumo ir naujų religingumo formų dermė individualiose ir bendruomeninėse religingumo praktikose.

    Socialinė atskirtis ir geras gyvenimas Lietuvoje

    Sudarytojai Artūras Tereškinas, Jurga Bučaitė-Vilkė

    Knygoje kalbama apie skirtingas socialinės rizikos grupių atskirties formas, pasitelkiant tam tikrų socialinių grupių – vienišų motinų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, alkoholikų, jaunų bedarbių vyrų, benamių ir religinių bendruomenių – atvejus. Tai leidžia kelti platesnius klausimus apie šiuolaikinės Lietuvos gerovės sistemos aktualijas, kuriose susipina diskursyvusis neoliberalizmas, socialinio teisingumo ir egalitarizmo dilemos bei kasdienės geresnio gyvenimo paieškos. Studijoje pateikta įvairialypė socialinės atskirties formų analizė taip pat leidžia permąstyti mūsų visuomenėje egzistuojančias normatyvumo normas, susijusias su ekonominės gerovės standartais, gero gyvenimo įsivaizdavimu, sveiko kūno suvoktimi ir tinkamu piliečio elgesiu. Knyga bus naudinga ir įdomi visiems, kurie domisi platesniais gerovės valstybės klausimais.

    Vyrai nusivylimo ekonomikose: tarp gero gyvenimo ir socialinės atskirties

    Artūras Tereškinas, Rūta Petkevičiūtė, Jurga Bučaitė-Vilkė, Rasa Indriliūnaitė

    Šioje mokslo studijoje analizuojami bedarbiai, benamiai ir įkalinti vyrai, patiriantys socialinės atskirties riziką, kuri apima skirtingus – darbo rinkos, žemo uždarbio, nusikaltimo, skurdo, socialinio dalyvavimo, socialinio kapitalo, vartojimo ir emocinės gerovės – veiksnius. Ką šiems vyrams reiškia gyventi gerą ar blogą gyvenimą Lietuvoje? Kaip jie reaguoja į nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes ir kokias išgyvenimo taktikas renkasi? Kiekviename studijos skyriuje ne tik gilinamasi į bedarbių, benamių ir įkalintųjų gyvenimus, bet ir kritiškai reflektuojamos socialinės atskirties, vyriškumo, subjektyvios gerovės, gero gyvenimo, socialinių tinklų, socialinės paramos sistemos, optimizmo sąvokos.