Viso knygų: 74
    el. paštaskodas

    Naujienos

    Žmogus ir gamta

    Sudarytoja Bronislava Kerbelytė

    Senovės žmonės save laikė gamtos dalimi, jautė priklausomybę nuo saulės, lietaus ar vėjo. Visi gyvūnai, žvėrys ir paukščiai, buvo jų kaimynai, o tankūs ir gūdūs miškai – jų namai. Tą nuolatinį ryšį su gamta liudija ilgus amžius kurta ir atmintyje išsaugota bet kurios pasaulio tautos kultūra. Folkloro kūriniai atskleidžia, jog žmonės ne iš karto ir ne lengvai padarė išvadą, kad reikia taikiai bendrauti su gamta. Nejučiomis kyla klausimas: ar nepamirš tos išvados dabartiniai žmonės, kurie taip atkakliai siekia patogumų ir už juos dosniai atlygina gamtos santaupomis? Rinkinys „Žmogus ir gamta“ skiriamas gamta ir folkloru besidomintiems skaitytojams. Taip siekiama prisidėti prie pagarbos gamtai ir atsakomybės už jos ateitį skleidimo.

    Ar gebame būti verslūs?

    Genutė Gedvilienė, Vidmantas Tūtlys

    Verslumas šiandien visuotinai vertinamas kaip asmens ar socialinių grupių gebėjimas, kuris lemia ekonomikos plėtrą, pažangą ir gerovę. Verslumo lavinimas tampa reikšminga švietimo ir profesinio rengimo politikos ir praktikos dalimi. Plečiasi ir verslumo kompetencijos pritaikymo sritys, ši kompetencija reikalinga ne tik pelno siekiančio verslo kūrimo bei plėtros srityse, bet ir viešajame sektoriuje, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų veiklose. Šiandien sparčiai auga palyginus jauna verslo sritis – socialinis verslas, kurio tikslas ir paskirtis skiriasi nuo tradicinio pelno siekiančio verslo tuo, kad jie orientuoti į viešąjį gėrį ir į konkrečius visuomenės, vietos bendruomenės arba atskirų probleminių socialinių grupių poreikius. Šiame leidinyje bandoma atsakyti į šiuos klausimus: kokių verslumo kompetencijų (žinių, įgūdžių ir gebėjimų) reikalauja socialinis verslas ir jo plėtra, kas yra socialinis verslumas, kuo jis skiriasi nuo tradiciškai suprantamo verslumo, būdingo tik pelno siekiantiems verslininkams?

    Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos

    sud. Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė

    Šis leidinys – tai menotyrininkų mokslinės minties dedikacija, jų padėka ir pagarba iškiliai architektūros tyrinėtojai ir paveldosaugos specialistei Nijolei Lukšionytei (1954–2014). Knygoje norėta kuo išsamiau pristatyti šią iškilią asmenybę, tad nuspręsta mokslinę medžiagą papildyti jos kūryba ir nuotraukomis iš asmeninio archyvo.

    Žemaičių Kalvarijos Kalnų maldyno istorija, muzika ir apeigos

    Alfonsas Motuzas

    Jei šiandien dažno lietuvio paklaustum, kas yra Žemaičių Kalvarijos Kalnai, vargu ar atsirastų tokių, kurie į klausimą atsakytų. Atsakymą žinotų žemaitis arba Žemaitijoje gyvenąs lietuvis – tai katalikų tarpe garsi Žemaičių Kalvarijos šventovė ir jos apylinkėse paplitusi ypatinga pamaldumo praktika – Kalvarijų Kryžiaus kelias. Ši vietovė yra Šiaurės Vakarų Žemaitijoje. Taip pat svarbu paminėti, kad žemaitis nemirs, jei šermenų ar mirusiųjų minėjimų metu nebus melsti, giedoti ir dūdomis nupūsti ar kanklėmis nukankliuoti Kalnai. Kas yra tie Kalnai? „Kalnai“ – maldynas, kurio turinį sudaro Žemaičių Kalvarijos 19-os stočių, 20-ies vietų Kryžiaus keliui apvaikščioti, gavėnios meto (ypač Didžiosios savaitės) bei šermenų ir mirusiųjų minėjimų metu mirusiuosius pagerbti skirtos maldos ir giesmės, „apipintos“ įvairiomis apeigomis ir papročiais.