Viso knygų: 746
    el. paštaskodas

    Naujienos

    Quo vaditis, silvae? Miškotyros moksliniai tyrimai ir studijos

    Sudarytojai Darius Danusevičius, Gintautas Mozgeris

    Lietuvos miškotyros mokslininkai savo tyrimų rezultatus komunikuoja dažniausiai moksliniuose renginiuose bei leidiniuose užsienyje, paprastai anglų kalba. Lietuvoje vykstančiose konferencijose, praktiniuose seminaruose rezultatus dažniausia pateikia mokslinę karjerą tik pradedantys mokslininkai ar studentai, kurie disponuoja paprastai tik nesenai pradėtų tyrimų duomenimis. Santykinai aukštesnio lygio mokslininkams dalyvavimas nacionalinio lygio mokslo komunikavimo projektuose paprastai netikslingas ir dėl nepakankamo tokios veiklos pripažinimo. Todėl šio projekto naujumą sudaro (i) siekis sutelkti visus – įvairiose tematikose bei institucijose dirbančius, įvairių karjeros etapų, pradedant studentais, baigiant akademikais – miškotyros mokslininkus Lietuvoje pristatyti savo mokslinius pasiekimus bei ateities vizijas vienodu, į mokslo populiarinimą orientuotu formatu bei (ii) parengti leidinį, apibendrinantį miškotyros mokslą formatu ir turiniu, kuris Lietuvos miškotyroje nebuvo taikytas. Projekto aktualumas yra susijęs miškininkystės mokslo ir, per tai, miškininkystės studijų programų populiarinimu nauju formatu, kuris, tikimasi, padės geriau pasiekti tikslinę auditoriją (t.y. ne tik profesionalius miškotyros mokslininkus). Projektas tiesiogiai atitinką vieną iš Nacionalinio miškų susitarimo siekių: „Siekti, kad mokslo populiarinimas ir ryšys su visuomene taptų vienu iš kriterijų vertinant mokslo tiriamuosius projektus, plačiajai visuomenei pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatai būtų dažniau pateikiami ir viešinami įvairiose medijose“.

    Nuo blaivybės judėjimų iki įrodymais grįstos alkoholio politikos: Lietuvos atvejo vertinimas

    Ilona Tamutienė, Remigijus Civinskas, Daumantas Stumbrys, Birutė Peištarė, Vaida Auglytė

    Monografijoje analizuojama alkoholio politikos vystymas. Pirmame skyriuje apibrėžiama alkoholio žalos kitiems nei geriantysis teorinė perspektyva, alkoholio hegemoninių diskursų (blaivybės, ligos ir rizikos) įtaka alkoholio politikai, varijuojančiai nuo prohibicijos iki švelnios kontrolės. Didelis dėmesys skiriamas mokslu grįstų veiksmingų alkoholio vartojimą ir žalą mažinančių alkoholio kontrolės priemonių apžvalgai. Antrąją monografijos dalį sudaro Europos standartizuotų tyrimų (2015 m. ir 2020 m.) rezultatų palyginimas, nustatant kokį poveikį sugriežtinta alkoholio politika padarė alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliams bei kokią politiką labiau linkę palaikyti gyventojai, praėjus penkeriems metams po griežtos alkoholio kontrolės politikos priemonių įgyvendinimo Lietuvoje. Trečiasis monografijos skyrius pristato kokybinių interviu su alkoholio politikos formavimo veikėjais tyrimo duomenis, išryškinat veiksnius, darančius esminę įtaką, kodėl Lietuvoje žala geriančiojo aplinkiniams nėra tarp pagrindinių alkoholio politikos tikslų. Monografiją užbaigia bendros išvados ir rekomendacijos.

    5th International Symposium of Soil Physics. Book of Abstracts

    Sudarytojai Rimantas Vaisvalavičius, Virmantas Povilaitis

    This publication contains abstracts of the presentations of the 5th International Symposium of Soil Physics, held in Lithuania on June 2–3, 2022. Various scientific, academic and public organizations from Lithuania, Poland, Latvia, Hungary, Czech Republic, Moldova and Colombia actively cooperated in the preparation of this symposium. Scientific presentations focus on the perspective methods of soil physical properties studying and their innovative application, as well as on the investigation of links between physical and chemical properties of soil. Abstracts of 12 oral and 24 poster presentations are presented in the publication. Alphabetical index of authors of presentations is referred at the end of the publication.
    /
    Šiame leidinyje pateikiamos 5-ojo tarptautinio dirvožemio fizikos simpoziumo, vykusio Lietuvoje 2022 metų birželio 2–3 d., pranešimų santraukos. Rengiant šį simpoziumą aktyviai bendradarbiavo įvairios Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Čekijos, Moldovos ir Kolumbijos mokslo, akademinės bei visuomeninės organizacijos. Moksliniuose pranešimuose ypač daug dėmesio skirta perspektyviems dirvožemio fizikinių savybių tyrimo metodams ir jų taikymo inovacijoms bei fizikinių ir cheminių dirvožemio savybių sąsajoms nagrinėti. Iš viso leidinyje pristatomos 12 žodinių ir 24 stendinių pranešimų santraukos. Leidinio pabaigoje pateikiama abėcėlinė pranešimų autorių rodyklė.

    Mokymasis už mokyklos ribų: nauja mokymosi vietos samprata

    Natalija Mažeikienė, Eglė Gerulaitienė, Aida Kairienė, Odeta Norkutė, Genovaitė Kynė

    Monografijoje autorės analizuoja naują mokymosi vietos sampratą aptardamos sąvokas – mokymosi už klasės / mokyklos ribų (angl. outdoor education; learning/ teaching beyond classroom; out-of-classroom; outside the classroom). Ši nauja ugdymo praktikos tendencija apima edukacinių veiklų organizavimą viešosiose erdvėse – muziejuose, bibliotekose, galerijose, paveldo objektuose, socialinėse ir kultūrinėse grupėse, miesto erdvėse, gamtinėje aplinkoje, virtualiose erdvėse, skaitmeninėse bendruomenėse ir kt. Taip siekiama sustiprinti jungtį tarp formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi. Autorės pateikia kelių atvejų studijas. Nacionalinio Škotijos muziejaus mokslo ekspozicijos atvejis atskleidžia šiuolaikinių mokslo muziejų vaidmenį vykdant mokymąsi už mokyklos ribų ir įgyvendinant šiuolaikinę mokslo komunikacijos koncepciją – vykdyti socialinius pokyčius, įtraukti lankytojus į mokslo ginčų ir poleminių klausimų svarstymą, interaktyvų ir patirtinį mokymąsi. Gilindamos į sąsajas tarp formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi, autorės analizuoja mokinių rizominį mokymąsi mokantis anglų kalbos už klasės ir mokyklos ribų, apimant virtualias bei skaitmenines aplinkas – socialiniai tinklai, žaidimai, filmai, technologijų ir kultūrinių industrijų sukurtos erdvės. Knygoje pristatomas mokymosi už klases ir mokyklos ribų atvejis – naujos mokymosi vietos konstravimas kuriant edukacinį atominio turizmo maršrutą „Atominis Visaginas“.Tyrėjos pristato kokybinį ir kiekybinį tyrimą, kurio metu socialinių mokslų mokytojai iš visos Lietuvos dalyvaudami mokymuose, susipažino su virtualiu maršrutu ir inovatyviomis pedagoginėmis strategijomis bei išbandė šias metodikas su mokiniais.

    Lietuvių kalbos kolokacijos: vartojimas, mokymas(is), vertimas

    Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Jurgita Vaičenonienė

    Mokomoji priemonė – tai PDF formatu išleistas elektroninis leidinys „Lietuvių kalbos kolokacijos: vartojimas, mokymas(is) ir vertimas“ ir būtina jo dalis – internetinė svetainė, kurioje galima interaktyviai atlikti kai kurias mokomosios priemonės užduotis, pasitikrinti atsakymus, peržiūrėti komentarus. Elektroniniame leidinyje yra dvi dalys: pirmoji kny­gos dalis „Kolokacijų mokymas(is)“ pirmiausia skirta mokytojams ir dėstytojams, kurie moko lietuvių kalbos kaip svetimosios, studentams filologams, kurie domisi lietuvių kaip svetimosios mokymu, ir, žinoma, aukštesniųjų lygių (B2–C2) svetimkalbiams mokiniams. Antrosios knygos dalies „Kolokacijų vertimas“ auditorija – gimtakalbiai studentai, kurie studijuoja vertimą, vertimo krypčių dėstytojai.

    Lietuvių kalbos arbitraliųjų kolokacijų žodynas

    Sudarytojai: Loïc Boizou, Ieva Bumbulienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Jurgita Vaičenonie

    Šiame žodyne yra pateikiamos PASTOVU duomenų bazėje sukauptos lietuvių kalbos kolokacijos, kurios laikytinos arbitraliosiomis kolokacijomis (AK) (pvz., skirti dėmesį, platus akiratis). PASTOVU duomenų bazėje šiuo metu yra 18790 kolokacijų, 8859 pažymėtos kaip AK, jos ir pateikiamos šiame žodyne.
    Pagrindinėje žodyno dalyje 9000 AK išdėstytos pagal daiktavardį, nes jis dažniausiai būna pagrindinis kolokacijos žodis (bet nebūtinai sintaksiškai pagrindinis žodis). AK yra įvairios struktūros: su būdvardžiais, su daiktavardžiais, su veiksmažodžiais (pastarosios kolokacijos sugrupuotos ir pagal sintaksinį ryšį).
    Pirmajame priede pateikiamos visos į žodyną įtrauktos AK, išdėstytos pagal abėcėlę. Prie kiekvienos kolokacijos pateikiamos kaitybinės formos, išdėstytos dažnio mažėjimo tvarka (dažnis pažymėtas skliaustuose).
    Antrajame priede yra pagal abėcėlę išdėstyti visi žodžiai (jų lemos), kurie pavartoti žodyne pateiktose kolokacijose. Į AK įeina 1202 daiktavardžiai, 742 veiksmažodžiai, 366 būdvardžiai, 7 prielinksniai, 6 įvardžiai, 4 prieveiksmiai.

    Grybai: tarp etnologijos ir ekologijos. Papildoma mokomoji medžiaga

    Nijolė Maršalkienė

    Grybai yra viena iš seniausių ir mažiausiai ištirtų gyvų organizmų grupių. Šia knyga skatinama ne tik susipažinti, bet ir geriau įvertinti grybus, kaip neatsiejamą ekosistemų, mus supančios aplinkos ir mūsų gyvenimo dalį. Šiuo metu, kai vis didesnis dėmesys skiriamas „žaliam“, „tvariam“ gyvenimo būdui ir gamybai, tokios žinios yra aktualios. Knyga skirta ekologijos ir miškų pakraipos studentams, žemės ūkio specialistams, žemdirbiams, bei visiems besidomintiems mus supančia aplinka ir sąsajomis su gyvąja gamta.