Viso knygų: 68
    el. paštaskodas

    Naujienos

    Žydų teatras tarpukario Lietuvoje

    Ina Pukelytė

    Šios monografijos vienas pagrindinių tikslų yra rekonstruoti žydų teatro veiklas Lietuvoje tarpukario laikotarpiu (tai pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpis, apimantis 1919–1940 metus). Ištyrus ir susisteminus įvairiuose archyvuose, monografijose bei tarpukario leidiniuose gautus duomenis siekiama juos palyginti su žydų diasporos teatro reiškiniais kitose pasaulio šalyse. Monografijos tyrimu taip pat siekiama nustatyti, kokią vietą Lietuvos žydų teatras galėjo turėti tarptautiniam žydų diasporos, o kartu ir nepriklausomos Lietuvos teatro vystymuisi.

    Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika

    Vylius Leonavičius

    Šioje monografijoje pagrindinį dėmesį skiriame visuomenės energetinio saugumo suvokimui įvairių rizikos sociologijos teorijų požiūriu. Nedetalizuojant energetinio saugumo ir energetikos sistemos veiksnių, kurie apibrėžiami vėliau, saugumizacijos, galima teigti, kad energetinis saugumas gali būti analizuojamas rizikos suvokimo požiūriu. Specialistų, politikų, visuomenės ar tam tikrų jų socialinių grupių energetikos sistemos grėsmių rizikos suvokimas leidžia apibūdinti energetikos grėsmės veiksnius, energetikos grėsmių selektyvumą ar saugumizaciją, kuri savo ruožtu daro poveikį energetikos politikos formavimo veikėjams, tiesiogiai atsakingiems už energetinį saugumą. Sociologiškai analizuoti energetikos sistemą reiškia atskleisti, kaip energetikos sistemą ir energetinį saugumą suvokia bei aiškina ją kuriantys ir nuo jos priklausantys socialiniai veikėjai, kaip šių veikėjų pasirinkimas veikia energetikos sistemą ir energetinį saugumą. Kitas energetinio saugumo suvokimo tyrimo tikslas yra Lietuvos visuomenė, nes sociologinių teorijų požiūriu analizuojami energetikos grėsmių visuomenės suvokimo duomenys suteikia galimybę daryti apibendrintas išvadas apie visuomenę ir jos socialines grupes. Sociologijos teorijos ne tik leidžia analizuoti įvairių visuomenės gyvenimo sričių procesus ir reiškinius, bet gali padėti tipologizuoti socialinį reiškinį bei visuomenę, kurioje šis reiškinys yra tiriamas. Todėl nors energetinio saugumo situacija Lietuvoje nuolat keičiasi ir monografijoje analizuojami visuomenės nuomonės apklausos duomenys gauti prieš kelerius metus, vis dėlto keliami klausimai apima ne tik besikeičiančią energetinio saugumo suvokimo situaciją, bet ir pačios Lietuvos visuomenės socialinę būklę.

    Švelniosios galios vedami: šalies įvaizdžio politika ir Japonija

    Aurelijus Zykas

    Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas. Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose? Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.

    Lietuvos valstybės tarnautojų administraciniai ypatumai: silpnos diskrecijos raiška aptarnaujant piliečius

    Saulius Pivoras, Ernesta Buckienė, Remigijus Civinskas, Mindaugas Kaselis

    Viešojo valdymo ir valstybės tarnybos orientavimas į piliečius yra įgyvendinamas per piliečių pasitikėjimą ir jo užtikrinimą, o šis tiesiogiai priklauso nuo viešųjų paslaugų teikimo. Lietuvoje galima įžvelgti kelias problemines sritis, susijusias su paslaugų plėtra: visų pirma, paslaugų teikimas yra orientuojamas siaura vadybinio tobulinimo kryptimi, o tai suteikia tik trumpalaikę naudą (didėjantis piliečių, kaip paslaugų vartotojų, pasitenkinimas); antra, piliečiams teikiamų paslaugų vertė siejama su technologiniais (e. valdžios) sprendimais, didinančiais paslaugų priimtinumą, kas yra nediskutuotina, tačiau prieinamumas nekompensuoja tam tikrų paslaugų spragų, susijusių su nepriimtinu konsultavimu, nederamu elgesiu, papildomais paslaugos gavimo apribojimais; galiausiai, piliečiai nori būti išgirsti, tikisi adekvataus individualizuoto traktavimo bei supratimo iš paslaugas teikiančių tarnautojų. Tai rodo esminę problemą – tarnautojų elgesys dažnai neatitinka piliečių lūkesčių. Mokslinė ir praktinė problema – kiek ir kaip prie orientacijos į piliečius užtikrinimo prisideda valstybės tarnautojų tapatumai, kurie palengvina arba apsunkina, o kartais apskritai kompensuoja vadybinių veiklos valdymo priemonių taikymą. Šios mokslo studijos tikslas – ištirti tiesiogiai su piliečiais, kaip klientais, teikiant paslaugas sąveikaujančių valstybės tarnautojų administracinių tapatumų raišką ir nustatyti administracinių tapatumų vaidmenį aptarnaujant piliečius.