Viso knygų: 64
    el. paštaskodas

    Naujienos

    Kairieji jaunahėgelininkiai: tarp romantizmo ir diktatūros

    Lauras Bielinis

    Šios knygos užduotis – parodyti, kaip užgimė ir kokia logika vadovaujantis susiformavo politinio radikalumo poreikis, greitu laiku transformavęsis į radikalias ideologijas, kurios XIX a. pabaigoje ir XX amžiuje tapo esminėmis ir nulėmė daugelio istorinių procesų eigą. Taigi šis darbas yra skirtas radikalių politinių doktrinų susiformavimo priežastims ir raidos istorijai. Šios knygos tikslas yra atskleisti kairiųjų jaunahėgelininkių argumentų seką parodant, kaip XIX a. pradžioje jų lankomų Berlyno „Daktarų“ ar „Kavos“ klubų, o po to ir „Laisvųjų“ klubo diskusijų terpėje užgimė arba įgijo praktinės teorijos kontūrą bene pagrindinės radikaliosios būsimojo XX amžiaus politinės ideologijos bei teorijos.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės sutartys 1449–1556

    Marius Sirutavičius

    Šaltinių rinkinyje publikuojamos dvidešimt trys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės 1449–1556 metų taikos ir paliaubų sutartys. Publikaciją sudaro perrašyti sutarčių originalai ir jų tekstų vertimai į lietuvių kalbą. Atrenkant dokumentus publikacijai, prioritetas buvo teikiamas dar neskelbtiems tarpvalstybinių sutarčių originalams – pergamentams. Tačiau dėl prastos kai kurių pirminių dokumentų fizinės būklės teko pasiremti jų nuorašais. Leidiniu siekiama sudaryti geresnes sąlygas šiuos istorinius šaltinius, turinčius ne tik mokslinę, bet ir politinę bei visuomeninę vertę, pažinti ne tik tyrėjams profesionalams, bet ir studentams, taip pat neakademinės bendruomenės nariams, besidomintiems Lietuvos užsienio politikos, santykių su Rusija (tuomete Maskvos valstybe) istorine raida.

    Lietuvos demografinė kaita

    Vlada Stankūnienė, Marė Baublytė, Karolis Žibas, Daumantas Stumbrys

    Remiantis gausiais įvairių metų Lietuvos gyventojų surašymų agreguotais ir paskutinių dviejų surašymų (2001 ir 2011 m.) mikrolygmens duomenimis mokslo studijoje analizuojami Lietuvos gyventojų struktūrų ir demografinių procesų pokyčiai ilgalaikėje istorinėje perspektyvoje. Demografinės raidos teorinių perspektyvų kontekste analizuojama populiacijos kaita pagal amžių, išsilavinimą, migracinę patirtį, tautybę, santuokinį statusą, vertinama santuokinės elgsenos ir gimstamumo modelių kaita.

    Krizių intervencija socialinio darbo praktikoje

    Teresė Nijolė Liobikienė

    Vadovėlį sudaro dvi dalys: bendroji ir specialioji; taip pat yra priedai. Iš dviejų skyrių sudarytoje pirmojoje, bendrojoje, dalyje apžvelgiamos streso ir krizės sąsajos, krizių reiškinį ir intervenciją aiškinančios teorinės perspektyvos. Pirmasis skyrius skirtas psichosocialinio atsparumo sampratai, atskleidžiant įvairių autorių požiūrį į psichosocialinio atsparumo reiškinį ir psichosocialinį atsparumą stiprinančius veiksnius. Antrajame šios dalies skyriuje nagrinėjama socialinio darbo praktika krizių intervencijos srityje. Daug dėmesio skiriama šioje srityje dirbančių socialinių darbuotojų profesinei, socialinei ir asmeninei kompetencijai. Aptariama daugiakultūrė krizių intervencijos perspektyva, kuri tampa aktuali įvertinant šio amžiaus imigracijos procesus. Teikiant pagalbą krizinėse situacijose svarbu gebėti dirbti skirtingų specialistų komandoje, kartu siekiant bendro tikslo gebėti apibrėžti savo kompetencijos ribas ir drauge derinti savo veiksmus. Todėl atskirame skyriuje aptartas komandinis darbas krizių intervencijos srityje. Antroji knygos dalis skirta specifinėms krizėms. Čia iš dalies laikomasi K. Slaikeu (1989) krizių klasifikacijos, pagal kurią skiriamos raidos ir situacinės krizės. Tačiau skirtingai nuo minėto autoriaus, aptariamos ypatingos raidos krizės: neišnešioto naujagimio gimimas, nevaisingumo krizė, vaiko globa ir įvaikinimas.

    Religija ir visuomenė: teorinės įžvalgos ir kasdieninės praktikos

    Milda Ališauskienė, Jolanta Kuznecovienė

    Religijos ir visuomenės santykių analizei Lietuvos socialinių mokslų ir apskritai akademiniuose tyrimuose vis dar skiriama mažai dėmesio. Dažniausiai diskusijose dėl religijos vietos ar vaidmens Lietuvos visuomenėje pasitelkiamas teologinis diskursas. Rinkinyje publikuojami tiek žinomų užsienio religijų tyrėjų, tiek Lietuvos mokslininkų straipsniai, skatinantys diskutuoti apie religijas, jų tyrimų metodologiją bei apie religijos vietos ir vaidmens Lietuvos visuomenėje kaitos tendencijas. Šis leidinys bus naudingas visiems besidomintiems religijų studijomis ir moksliniais tyrimais.

    Religija Lietuvoje: tarp sekuliarizacijos ir (ar) kaitos

    Jolanta Kuznecovienė, Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis ir kt.

    Viešajame diskurse sekuliarizacija dažniausiai suvokiama kaip moderniajai visuomenei būdingas, neišvengiamas, savaime suprantamas procesas, kai individai darosi vis mažiau religingi. Pagrindinės monografijoje nagrinėjamos temos – tai socialiniai procesai ir praktikos, atskleidžiančios religijos vietą ir vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos visuomenės viešojoje sferoje, religijos tradiciškumo ir naujų religingumo formų dermė individualiose ir bendruomeninėse religingumo praktikose.

    Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio meninė savastis. Kauno benediktinių vienuolyno tyrimai. II tomas

    Aušra Vasiliauskienė

    Monografijoje atskleidžiamas reikšmingo Lietuvos kultūros paveldo objekto – Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio – meninis savitumas, atsižvelgiant į istorines ansamblio formavimosi ypatybes, vienuolijos dvasingumo aspektus ir kasdieninį gyvenimą lėmusias bei koregavusias aplinkybes. Analizuojamas Kauno benediktinių vienuolyno ansamblio architektūros formavimasis, įvertinamos bažnyčios, vienuolyno, klebonijos, mažųjų architektūros formų meninės ypatybės, bažnyčios interjero raida ir kaita, interpretuojama ikonografinė programa bei jos pokyčiai, išryškinami ir apibūdinami vertingiausi meno objektai, atskleidžiami nauji faktai apie ansamblio architektūros ir dailės kūrėjus, nustatoma jų reikšmė meniniam objekto įvaizdžiui, kuris neatsiejamas nuo dvasinių vienuolijos ir bendrų krikščioniškojo tikėjimo idealų. Meninio paveldo analizę papildo kontekstinė dalis – benediktiniško meno specifikos Europoje bei Lietuvoje apžvalga.